Šią savaitę žodis „susiskaldymas“, ko gero, pasaulyje nuskambėjo panašiai tiek kartų, kiek D.Trumpo pavardė.
Kai 70-metis respublikonas išplėšė pergalę iš konkurentės demokratės Hillary Clinton rankų, amerikiečiai ėmė kalbėti apie šalies pasidalijimą pusiau. Nuomonių skilimas buvo akivaizdus ir pasaulyje.
Antai Rusija, kuri niekada netgi neslėpė simpatijų milijardieriui verslo magnatui, pranašavo Maskvos ir Vašingtono santykių renesansą.
Dėl D.Trumpo pergalės nenuliūdo ir Lietuvos kaimynės Lenkijos valdantieji: esą ir kritikos Varšuvai dabar bus mažiau, ir finansinis indėlis į NATO išlaikymą bus įvertintas.
O jeigu kas ir galėjo geriausiai suprasti, koks sąmyšis kilo net protestus prieš laimėtoją rengusioje Amerikoje, tai vadinamąjį „Brexit“ prisišaukę britai.
Vokiečiai, vieni tvirčiausių Europos Sąjungos vairininkų, šįkart atrodė sutrikę dėl ateities. Ne ką geriau jautėsi ir prancūzai – jie nuogąstauja, kad skandalingo prezidento pergalė pramynė takus jų nacionalistams.
O ispanai apskritai neteko žado: net premjero sveikinimo kalba buvo paruošta tik H.Clinton, todėl prastai namų darbus atlikusiems pietiečiams teko staigiai suktis iš padėties.
Kaip į skandalingojo respublikono pergalę reagavo pasaulis, atskleidžia „Lietuvos ryto“ korespondentų užsienyje apžvalgos.
Rusija: „Mūsų prezidentas!“
Žinią apie D.Trumpo pergalę Dūma sutiko audringais plojimais, o Rusijos liberalų demokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis per pertraukas tarp posėdžių surengė banketą. Šampanui ir užkandžiams – tiekta mišrainė „Olivjė“, kepta višta, dešra, saldainiai – skandalingasis politikas išleido 100 tūkst. rublių (1,4 tūkst. eurų).
Įdomu tai, kad V.Žirinovskis buvo vos ne vienintelis aukšto rango Rusijos politikas, išpranašavęs D.Trumpo pergalę dar gerokai iki balsavimo dienos.
Rusijos liberalų demokratų partijos lyderis pavadino nekilnojamojo turto magnatą geriausiu kandidatu, nes milijardierius negrasina Maskvai karu.
Apie pietus viltį atkurti visaverčius santykius su JAV išreiškė ir prezidentas Vladimiras Putinas.
„Girdėjome tuomet dar kandidato į JAV prezidentus pareiškimus apie Rusijos ir JAV santykių atkūrimą.
Suprantame ir įsisąmoninome, kad tai bus nelengvas kelias, turint galvoje tą degradaciją, deja, ištikusią dvišalius ryšius. Ir tai, kaip jau sakiau ne kartą, yra ne mūsų kaltė. Rusija nori atkurti santykius su JAV ir yra tam pasirengusi. Kartoju, bus nelengvas kelias, tačiau mes pasirengę nueiti ir savąją šio kelio dalį“, – sakė V.Putinas.
O vyriausybinė „Rossijskaja gazeta“ į portalą įkėlė ankstesnius D.Trumpo žodžius apie Rusijos lyderį: „V.Putinas pavadino mane ryškiu, talentingu žmogumi. Didelė garbė sulaukti komplimento iš savo šalyje ir už jos ribų labai gerbiamo žmogaus.
Manau, kad man pavyktų užmegzti labai gerus santykius su Rusijos prezidentu V.Putinu. Jis siekia sunaikinti „Islamo valstybę“ (IV) ne mažiau nei mes. Ir tai gerai. Argi nebūtų puiku dirbti kartu su Rusija, siekiant pergalės prieš IV?“
Įdomu tai, kad rinkimų dienos rytą radijo stočiai „Echo Moskvy“ eteryje ir portale surengus savo klausytojų simpatijų apklausą, nugalėtoju tapo ne D.Trumpas, o H.Clinton, surinkusi 66 proc. balsų. Verslininkui teko tik 22 proc., o susilaikė 12 proc.
Reikia nepamiršti, kad radijo stoties „Echo Moskvy“ auditorija – daugiausia aukštąjį išsilavinimą turintys ir pasiturintys žmonės – vidurinė klasė. Daugumos jų pažiūros oponuoja V.Putinui ir jo politikai.
Beje, nepriklausomo Levados centro sociologai dar anksčiau pareiškė priešingai: „Išsilavinusių rusų favoritas – D.Trumpas. Jo pergalę naudinga Rusijai laiko 38 proc., o H.Clinton šalininkų gretos šioje grupėje siekia tik 9 proc.
Vis dėlto profesionalūs šalies politologai triumfavusį D.Trumpą vertina skeptiškai.
Autoritetinga Rusijoje istorijos mokslų daktarė, Maskvos Carnegie centro mokslinės tarybos narė Lilija Ševcova pareiškė: „Juokinga, jei Rusijoje kas nors tikisi sulaukti iš D.Trumpo kompensacijos už paramą: jis pagarsėjęs tuo, kad skolų negrąžina!“
Ir pridūrė, kad naujas Rusijos ir Amerikos santykių „perkrovimas“ abejotinas dėl D.Trumpo pasiryžimo pažeisti žaidimo taisykles: „Kai tai daro abiejų šalių lyderiai – lauk problemų!“
Tačiau Rusijos valdžios koridoriuose tikimasi, kad naujasis JAV prezidentas savo pirmąją kadenciją pradės nuo bendro užsienio politikos prioritetų persvarstymo. Ir dėl jų su D.Trumpu bus galima susitarti.
Vienas Kremliaus valdininkas „Lietuvos ryto“ korespondentui priminė, jog D.Trumpas padarė užuominą dėl galimybės užmerkti akis į Krymo prijungimą prie Rusijos, nes „pusiasalio gyventojai nori būti su Rusija, o ne ten, kur buvo anksčiau“.
O mainais jis gali pareikalauti iš Rusijos palikti Donbasą.
Dienraščiui anonimiškai kalbėjęs valdininkas pareiškė, kad tokia rokiruotė būtų geriausia – iškart išspręstų dvi problemas.
Beje, Jaltos meras Andrejus Rostenka jau pakvietė D.Trumpą aplankyti Krymo regioną. Miesto galva išreiškė viltį, kad naujasis Amerikos vadovas atsisakys prieš Rusiją ir Krymą nukreiptų sankcijų.
„Jalta ne kartą buvo tapusi svarbiausių pasaulinio lygio klausimų svarstymo aikštele. Galimas dalykas, kad ir šį kartą saulėtoji Krymo žemė taps pagrindinių ir lemtingų sprendimų priėmimo vieta“, – vylėsi A.Rostenka.
Lenkija: „Bus tik geriau“
Lenkija – viena iš nedaugelio ES valstybių, kurių vadovai atvirai džiaugiasi D.Trumpo pergale.
Lenkijos vyriausybė net turėjo slaptą įgaliotinį respublikono rinkimų štabe – valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) tarybos narį europarlamentarą Ryszardą Czarneckį.
Tokią informaciją patvirtino šalies užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis. Pastarasis pareiškė, jog vyriausybės pasiuntinys užmezgė gerus kontaktus su D.Trumpo pavaldiniais ir jau prieš dvi savaites buvo tikras, kad rinkimus laimės šis kandidatas.
Pats R.Czarneckis taip pat prisipažino, kad vyriausybės nurodymu vykdavo į D.Trumpo štabą, o sugrįžęs apie viską informuodavo TTP pirmininką Jaroslawą Kaczynskį. Europarlamentaras siūlė netikėti gandais, kad JAV suartės su Rusija.
TTP narys priminė, jog D.Trumpui talkina buvę prezidento Georgo W.Busho bei gynybos sekretoriaus Donaldo Rumsfeldo pavaldiniai, kurių kritišku nusistatymu Rusijos atžvilgiu esą reikia neabejoti.
O vienas TTP vadovų anonimiškai portalui „Onet“ pareiškė, jog partija nenorėjo, kad JAV prezidente taptų H.Clinton, mat ši būtų kritikavusi Lenkijos vyriausybę dėl demokratijos normų laužymo. D.Trumpas to nedarys.
JAV Demokratų partijos vadovybė esą neslėpė neigiamo požiūrio į TTP vyriausybę. O gegužės mėnesį ją atvirai sukritikavo net kandidatės vyras buvęs prezidentas Billas Clintonas: „Lenkija ir Vengrija, šios dvi šalys, kurios nebūtų laisvos, jeigu ne JAV, dabar nusprendė, kad demokratija joms yra per didelė problema, ir renkasi putinišką diktatūrą.“
Todėl gynybos ministras Antonis Macieriewiczius neabejojo: „Išrinkus D.Trumpą, Lenkijos ir JAV santykiai taps dar geresni.“ Ministras priminė, jog per susitikimą Čikagoje su JAV lenkų bendruomenės vadovybe D.Trumpas gyrė Lenkiją už tai, kad ji yra viena iš nedaugelio valstybių, vykdančių įsipareigojimą gynybai skirti du procentus biudžeto lėšų.
D.Trumpas esą pareiškė, kad tuo atžvilgiu Lenkija yra artimiausia JAV sąjungininkė, todėl gali visada tikėtis paramos. D.Trumpas pažadėjo pergalės atveju 2017 m. panaikinti Lenkijos piliečiams įvažiavimo į JAV vizas.
Vis dėlto net dalis dešiniųjų politikų pripažįsta, kad D.Trumpo pergalė reiškia didelę nežinomybę dėl ateities. Buvęs TTP užsienio reikalų ministro pavaduotojas Pawelas Kowalis pareiškė, kad jei D.Trumpas suartės su V.Putinu, gali įvykti naujas Jaltos susitikimas – Europos dalybos neatsiklausiant Lenkijos.
Opozicinės Piliečių platformos lyderis Grzegorzas Schetyna nuogąstavo, kad D.Trumpo pergalė atneš labiau nenuspėjamą ateitį. Buvęs užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad D.Trumpo pergalė – Lenkijos nacionalistų svajonių išsipildymas.
Todėl, opozicinio dienraščio „Gazeta Wyborcza“ teigimu, šioje situacijoje Lenkija privalo daugiau dėmesio skirti ES integracijai.
Baiminantis, ar D.Trumpo politika nesužlugdys NATO ir nepadrąsins V.Putino, vienintelis išsigelbėjimas yra ES stiprinimas.
Britai: „Žinome, ką jaučiate“
Daugiau negu du dešimtmečius londonietis dailininkas Kaya Maras į karštus politinius Jungtinės Karalystės ar pasaulio įvykius reaguoja itin savotiškai: per naktį nutapo paveikslą ir su juo išeina į centrinio Londono gatves.
Nuo pat ankstyvo trečiadienio ryto K.Maras jau stovėjo prie Dauningo gatvės vartų, o jo rankose buvo nedviprasmiškas paveikslas: pusnuogis auksinėmis grandinėmis apsikarstęs D.Trumpas „pasiunčia“ savo oponentę H.Clinton kuo toliau.
„Bijau blogiausio. Kažkas dar prieš šimtmetį yra taikliai pasakęs: „Amerika yra didinga, nes ji yra gera. Jei ji nustos būti gera, ji nebebus didinga.“ Per rinkimų kampaniją D.Trumpas pridalijo daugybę pavojingų pažadų. Jeigu jis dabar įgyvendins tai, ką prižadėjo, vargas ir Amerikai, ir pasauliui“, – „Lietuvos rytui“ sakė britų dailininkas ir politinis aktyvistas K.Maras.
Jei Europos žemyne ir yra bent viena šalis, pajėgi iki galo suvokti tą politinį žemės drebėjimą, kurį dabar patiria JAV visuomenė, tai – Jungtinė Karalystė. Vos prieš penkis mėnesius, birželio 23-iąją, britų elektoratas iš pagrindų supurtė valstybės konstitucinius, ekonominius, kultūrinius pagrindus, balsuodamas už „Brexit“.
Apie britų referendumo fenomeną D.Trumpas savo kampanijos metu kalbėjo nuolat, žadėdamas Amerikai „dešimteriopą „Brexit“. O Nigelas Farage’as, vienas „Brexit“ krikštatėvių ir kraštutinės dešinės Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos ilgametis lyderis, tapo aktyviu amerikiečių milijardieriaus patarėju.
Nieko nuostabaus, kad šiandien N.Farage’as Niujorke susitinka su išrinktuoju prezidentu. Ir ne tik tam, kad jį pasveikintų sulaukus triumfo. Neatmetama, kad britų populistui bus pasiūlytas darbas naujojoje D.Trumpo administracijoje – galbūt net JAV įgaliotuoju atstovu ES.
„Kiek per anksti apie tai kalbėti, bet aš turiu ryšių su D.Trumpu ir jo komanda. Manau, svarbu, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė gerai sutartų su šiuo vyruku. Jei aš galiu per D.Trumpą pagerinti santykius tarp britų ir JAV, tai darysiu viską, ką man leidžia jėgos“, – pareiškė N.Farage’as.
„Ypatingų santykių gerinimo“ tarp Jungtinės Karalystės ir JAV ką tik išrinktam prezidentui palinkėjo ministrė pirmininkė Theresa May, vos apšilusi kojas savo poste.
Th.May šiuos santykius galės pradėti nuo švaraus lapo, ne taip kaip jos pirmtakas Davidas Cameronas. Dar šių metų pradžioje buvęs premjeras D.Trumpą pavadino asmeniu, darančiu „kiršinančius, kvailus ir neteisingus pareiškimus“.
Neverta pamiršti, kad Bendruomenių rūmuose dar šį sausį vyko karšti debatai, kurių tema dabar skamba itin įžūliai: „Ar D.Trumpui uždrausti lankytis Jungtinėje Karalystėje?“. Furoras tuomet kilo dėl respublikono pareiškimo apie galimą draudimą visiems musulmonams atvykti į JAV.
Didieji Londono laikraščiai savo vedamuosiuose sutartinai kalba apie „D.Trumpo amerikietiškąją revoliuciją“.
„D.Trumpas iškovojo šokiruojančią pergalę, nes atgaivino paramą vadinamųjų prezidento Ronaldo Reagano demokratų, darbininkų klasės rinkėjų, kurie devintajame dešimtmetyje balsavo už pastarąjį respublikoną, o vėliau dviem dešimtmečiams buvo nusigręžę nuo partijos“, – rašė dešinės pakraipos „The Daily Telegraph“.
„D.Trumpo išrinkimas – tamsi diena pasauliui.
Tai politinis ir kultūrinis kataklizmas, kurio mažai kas tikėjosi“, – niūriai konstatavo kairiojo sparno „The Guardian“.
Bet to paties dienraščio puslapiuose rašytojas ir publicistas seras Simonas Jenkinsas siūlė nepanikuoti ir nevartoti apokaliptinių epitetų: „Būkime ramūs, jis nėra pats blogiausias. D.Trumpo elgesys bus kontroliuojamas. Įvyko tam tikras valstiečių sukilimas, kuris periodiškai išpurto demokratiją iš jos komforto zonos.“
„Financial Times“ puslapiuose jam oponavo žymus britų istorikas ir rašytojas Simonas Schama. Jis ragina nenurimti ir priešintis žodžiais ir darbais: „Tai, ką D.Trumpo rėmėjai vadina politinio korektiškumo atmetimu, iš tiesų yra ne kas kita kaip lyderio suteikta teisė jiems laisvai išsakyti savo neapykantą kitiems.
Istorijoje tai jau yra atsitikę, ir ne vien tik Europoje. XIX–XX a. sandūroje amerikietiškasis populizmas ir rasizmas vešėjo demonizuojant bankus ir skelbiant sąmokslo teoriją apie tai, kad iš sunkiai dirbančių amerikiečių atimama jų valstybė.“
O Londono „The Times“ vedamajame, pavadintame „Amerikos revoliucija“, reziumavo: „Būsimasis laisvojo pasaulio lyderis privalo parodyti, kad moka ne tik nugalėti, bet ir valdyti.“
Vokietija: „Tvirtai įsikibkite“
Įprastai lapkričio 9-ąją Vokietija prisimena prieš 27 metus sugriautą Berlyno sieną. Šiais metais visi kalbėjo apie kitą galimą sieną – tarp Meksikos ir JAV. Tradicinė lapkričio mėnesio vokiečių tema šiais metais pasiklydo tarp titulinius puslapius užkariavusių Amerikos prezidento rinkimų.
„Paskutinė viltis – D.Trumpas nepripažins rinkimų rezultatų“, – tokia buvo pirmoji satyrinės Vokietijos TV laidos „Extra 3“ reakcija, sužinojus apie respublikono laimėjimą.
Kai šalia rezultatų lentelės Vokietijos spauda skelbė apie stringantį Kanados migracijos tarnybos puslapį, satyrinė partija „Die Partei“ savo socialinio tinklo paskyroje įdėjo nuotrauką su šūkiu „Refugees Welcome!“. Nuotraukos fone – JAV vėliava ir prierašas:“Pasiimti su savimi ginklus draudžiama!“.
Tačiau tai tik satyrinės reakcijos po šiųmečių Amerikos rinkimų. Vis dėlto Vokietijos spauda dieną po paskelbtų rezultatų buvo šokiruota.
Visi tarsi susitarę klausė, kaip galėjo laimėti politikas, kuris tyčiojasi iš neįgaliųjų ir nebaltaodžių, yra seksistas, melagis ir pasirengęs į šalį neįsileisti musulmonų.
Nacionalinio transliuotojo ARD korespondentas Vašingtone Martinas Ganslmeieris žiūrovams prisipažino: „Iki paskutinės minutės netikėjau, kad tai gali nutikti šalyje, kuri yra viena stabiliausių iki šiol demokratijų. Akivaizdu, kad mes, žurnalistai, neįvertinome tikrosios šalies padėties.“
Šiek tiek pavargusiu po įtemptos rinkimų nakties žvilgsniu ir su didžiu nusivylimu savaitinio žurnalo „Spiegel“ interneto portalo vyriausiasis redaktorius Florianas Harmsas skaitytojams filmuotame komentare sakė: „Mes galutinai patekome į populizmo laikus. Kaip galėjo taip nutikti?“ Jo įsitikinimu, amerikiečiai visuomet renka priešingą tuo metu esančio prezidento variantą.
H.Clinton buvo B.Obamos komandos dalis.
Po šių rinkimų, F.Harmso įsitikinimu, Amerika gali tapti problema, o ne pagalba kitoms šalims. Vis dėlto žurnalistas dar turi mažą viltį: net jei ir JAV Senatą sudarys dauguma respublikonų, prezidentas be jų vienas sprendimų priimti negalės.
Dienraštis „Suddeutsche Zeitung“ teigė, kad per naktį Amerika tapo kita šalimi. Amerikiečiai išsirinko žmogų, kuris sėja neapykantą ir smurtą, o ne siūlo, kaip gydyti šalies ligas: „Atėjo sunkūs laikai.“ O Vokietijos politologai laikosi vienos nuomonės – šie rinkimai suskaldė JAV.
Savaitinio žurnalo „Stern“ apžvalgininkė Annete Berger žino atsakymą, kodėl: „Kalta H.Clinton. Kas nori pasiekti rinkėjus, turi sugebėti juos įtikinti, reikia mokėti juos įelektrinti. Tai sugebėjo padaryti D.Trumpas.“
Dabar Vokietija, kaip ir visas pasaulis, sulaikiusi kvapą laukia ateities. Su nerimu, nes niekas nežino, ko tikėtis iš naujojo JAV prezidento.
„Dėl to D.Trumpas ir yra pavojingas – niekas nežino, kas jam šaus į galvą. Jam svarbu tik aplodismentai, kurių jam taip reikia, – teigė savaitraštis „Die Zeit“. – D.Trumpas turėjo tapti šių rinkimų pokštu, o dabar niekas iš to nebesijuokia.“
Ką dabar daryti, klausė kone visa Vokietijos spauda, o dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ pasiūlė „tvirtai užsisegti saugos diržus“.
Prancūzija: „Bijome to paties“
D.Trumpo pergalė privertė prancūzus susimąstyti. Negi panašus scenarijus įmanomas ir Europos širdyje?
Į rinkimų rezultatus itin audringai reagavo kraštutinėms dešiniosioms pažiūroms atstovaujanti partija „Nacionalinis frontas“. Jos vadovė Marine Le Pen pasveikino būsimąjį prezidentą su pergale ir džiaugėsi nauja era politikoje. Ji D.Trumpo triumfą vertino kaip laisvės pergalę, kuri pažadins tokių pačių troškimų turinčius žmones Prancūzijoje.
Kitas partijos atstovas Bezjė meras Robert’as Menard’as pakvietė naująjį JAV lyderį aplankyti jo vadovaujamo miesto. Savo laiške, adresuotame D.Trumpui, meras pažymėjo bendras vertybes – tokias kaip šeima, sienų kontrolė, tradicijos, tauta, kova su globalizacija ir terorizmu. R.Menard’as įsitikinęs, kad būsimo JAV prezidento apsilankymas tiktai dar labiau įkvėptų kraštutinę dešinę Prancūzijoje.
Vis dėlto tiek centro dešinės laikraščiai, tiek panašios ideologijos besilaikančios Respublikonų partijos atstovai nebuvo nusiteikę taip entuziastingai. Vienas pagrindinių šios partijos kandidatų vedlių Alainas Juppe išplatino pranešimą, kuriame teigė, kad išrinkus D.Trumpą Prancūzijai kaip niekad reikės stipraus lyderio, kuris galės tinkamai ginti šalies ir Europos interesus. Buvęs premjeras teigė, kad „demagogija ir populizmas yra rizikingi“, ir taip skatino savo tautiečius nedaryti tos pačios klaidos.
Antai buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy vertina D.Trumpo pergalę neutraliai. Duodamas interviu televizijai „France 2“ jis pažymėjo, kad respublikono pergalę Amerikoje galima paaiškinti žmonių nepasitenkinimu esama sistema. Pasak N.Sarkozy, šiuo metu populiaru „drausti bet kokias diskusijas apie pavojus mūsų visuomenei“. D.Trumpo pergalė, anot buvusio prezidento, parodė, jog Vakarų visuomenei nusibodo toks mąstymas ir kad panašios status quo atmetimas Prancūzijoje taip pat įmanomas.
Politinėje Prancūzijos kairėje buvo ir diplomatiškų, ir drastiškų vertinimų. Jau anksčiau Socialistų partijai atstovaujantis premjeras Manuelis Valsas buvo įsivėlęs su D.Trumpu į karą socialiniuose tinkluose: amerikietis badė pirštu į Prancūziją, mat jos demografinė ir saugumo situacija, pasak jo, buvo nekontroliuojama.
Įtampa išliko ir dabar. Prezidentas bei Socialistų partijos atstovas François Hollande’as teigė, kad naujojo prezidento pergalė pradeda „neaiškumo laikotarpį“, tačiau pridūrė, kad ieškos kompromisų sprendžiant visus klausimus. O partijos vadovas Jeanas Christophe’as Cambadelis neišliko diplomatiškas. Jis laikraščiui „Le Monde“ skundėsi, jog tai – dar viena Vakarų pasaulyje nesibaigiančio ksenofobiško populizmo, su kuriuo reikia kovoti, pergalė.
Vis dėlto pagrindinis klausimas, kurį prancūzams iškėlė D.Trumpo triumfas, susijęs su vidaus politika. Ar kraštutinės dešinės pergalių serija bus pratęsta ir seniausioje Europos demokratijoje? Dienraštis „Liberation“ teigia, kad respublikono pergalė, kuri pažymėta seksizmu, ksenofobija bei agresija, neabejotinai dar labiau įkvėps M.Le Pen ir jos partiją siekti panašių tikslų.
Kylančią grėsmę pripažino ir „Le Monde“ kalbinti politikos apžvalgininkai. Pasak vienos jų, šiuo metu pagrindinis tikslas turėtų būti pastangos išvengti M.Le Pen patekimo į antrąjį prezidento rinkimų turą, nes tai per daug rizikinga. Šiuo metu visuomenės apklausos rodo, kad politikė turbūt patektų į antrąjį prezidento rinkimų etapą, bet jame pralaimėtų.
Ispanai: „Stabdyk Žemę, išlipu“
Po D.Trumpo pergalės Ispanijoje ne vieną apėmė noras išsigelbėti nuo katastrofos pabėgant iš mūsų planetos. Socialinis tinklas „Twitter“ knibždėte knibždėjo tokio turinio žinutėmis.
Ispanams baisintis netikėta verslo magnato pergale, radijo ir televizijos žurnalistai Katalonijoje bandė visiems priminti, kad visai neseniai Ispanijoje dvejuose rinkimuose laimėjo konservatorius Mariano Rajoy.
„Nėra ko stebėtis amerikiečiais, mes patys neseniai išsirinkome korupcijos skandaluose paskendusį premjerą, pastaraisiais metais murdžiusį mūsų šalį negandose, – dienraštyje „Ara“ rašė apžvalgininkė Empar Moliner. – Be to, mes sakome, kad D.Trumpas yra ksenofobas. Bet ar Europa nesielgia lygiai taip pat su pabėgėliais, kaip jis ketina elgtis su meksikiečiais?“
Politikos ekspertai teigia, kad Ispanijos vyriausybė trečiadienį dėl netikėtų rinkimų rezultatų buvo išmušta iš vėžių.
„Jie ruošėsi vien tik H.Clinton pergalei, su kuria Ispanijos karališkoji šeima yra užmezgusi puikius santykius. Net ir sveikinimo kalba iš anksto buvo paruošta tik jai. D.Trumpo pergalė užklupo Ispaniją netikėtai. M.Rajoy skubiai bandys tiesti tiltus“, – rašė dienraštis „El Pais“.
Ispanai nerimsta ir dėl D.Trumpo žadamo JAV ekonomikos protekcionizmo. Ispanija tikėjosi gauti daug naudos iš Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties, o ji, respublikonui atėjus į valdžią, gali sušlubuoti.
Ispanams nepatinka ir D.Trumpo priešiškumas Meksikai – pagrindinei Ispanijos sąjungininkei Lotynų Amerikoje.
Anot Ispanijos vyriausybės šaltinių, peso vertės nukritimas laimėjus D.Trumpui jau paveikė Ispanijos bendroves, investuojančias Meksikoje.
Reportažo autoriai: Aleksandras Procenka (Rusija), Eldoradas Butrimas (Lenkija), Vytas Rudavičius (Jungtinė Karalystė), Asta Borusevičiūtė (Vokietija), Audrius Justinas Ričkus (Prancūzija), Kristina Nastopkaitė (Ispanija).
