Karelijoje vilkai be baimės ateina į gyvenvietes ir puldinėja žmones. Naistenjarvio kaime vilkai jau sudraskė pusę šunų.
„Žmonės nieko negali padaryti“, – tikino Karelijos gamtinių išteklių ir ekologijos teisėkūros susirinkimo komiteto pirmininkas Timuras Zorniakovas.
Kai kuriuose Karelijos rajonuose padėtis itin sudėtinga. Vaikams į mokyklą tenka eiti su kirviu rankose. Žmonės baiminasi dėl savo gyvybės.
Medžioja net ir dieną
Porosozero gyvenvietėje pastaruosius du mėnesius plėšrūnai iš miško išsliūkina medžioti net dieną ir kuo ramiausiai vaikšto aplink žmonių namus.
Ne vienam pavyko nufilmuoti vaikštinėjančius vilkus.
Tačiau kaip išspręsti šią problemą, niekas nežino. Už vilko nužudymą gyvenvietėse gresia didžiulės baudos.
Pavojingai daug vilkų siautėja ir kituose Rusijos regionuose.
Rostovo srityje per pastarąsias dienas užregistruoti net aštuoni atvejai, kai vilkai užpuolė žmogų arba naminį gyvūną. Kai kuriuos plėšrūnus pavyko nušauti. Be to, paaiškėjo, kad dalis jų sirgo pasiutlige.
Jakutijoje per pastaruosius dvejus metus vilkai papjovė 20 tūkst. žmonių laikytų elnių ir maždaug 500 arklių.
Plėšrūnai medžioja pulkais ir itin sėkmingai: elnius suvaro prie skardžių ir jie, bijodami vilkų, tiesiog nušoka į prarają. O tuomet prasideda vilkų puota.
Smarkiai išaugusi populiacija
„Mūsų duomenimis, dabar vilkų mažiausiai dvigubai daugiau nei prieš 30 metų. Tuomet jų buvo 25 tūkst., dabar – net 55 tūkst. Be to, kasmet sumedžiojama perpus mažiau vilkų. Priežastys labai paprastos: veiksmingų metodų kovoti su vilkais tiesiog nėra.
Sovietiniais laikais vilkai buvo šaudomi iš oro. Dabar tai daryti tapo per brangu“, – sakė Rusijos medžiotojų ir žvejų asociacijos vadovė Tatjana Aramileva.
„Vilkų skaičius daugelyje regionų toks didelis, kad kai kur jų padaroma žala yra milžiniška. Vilkų populiaciją būtina reguliuoti. Mes to neišvengsime.
Anksčiau vilkus nuodydavo, tačiau mes griežtai pasisakome prieš šį metodą, nes žus ne tik vilkai, bet ir kiti gyvūnai. Vienintelis tinkamas ir efektyvus būdas – kilpos“, – tikino Pasaulio gamtos fondo (WWF) biologinės įvairovės išsaugojimo koordinatorius Vladimiras Kreveras. Tačiau tokios medžioklės priešininkų netrūksta.
„Kiekvienas gyvas padaras, mirdamas kilpoje, patiria didžiulius skausmus. Be to, neretai kančios tęsiasi ne vieną valandą“, – tikino Rusijoje gerbiamas mokslininkas Nikolajus Železnovas-Čiukotskis.
Jis pabrėžė, kad šis medžioklės būdas prieštarauja tarptautinėms konvencijoms.
Rusus puola ir meškos
Lyg vilkų būtų maža, pastaruoju metu Rusijoje padažnėjo atvejų, kai žmones užpuola meškos. Netoli Krasnojarsko medžiotojui nespėjus iššauti šūvio meška jį mirtinai sužeidė. Didžiuosiuose Kuršiuose meška užpuolė grybautoją, Jakutijoje – geologą.
„Tiek meškų, tiek ir vilkų dabar Rusijoje daugiau, negu reikia. Kol už medžioklę buvo atsakinga Žemės ūkio ministerija, padėtis buvo kitokia. Tačiau 2012 m. ji perėjo į Aplinkos apsaugos ministerijos kompetenciją, ir prasidėjo didelė kampanija siekiant sutrumpinti leidžiamos medžioklės laiką.
Anksčiau medžioti meškas buvo galima iki vasario 28 dienos, dabar – iki lapkričio 30-osios. Nors per metus leidžiama sumedžioti 12 tūkst. meškų, jų sumedžiojama 4–5 tūkst.“, – padidėjusios meškų populiacijos priežastis aiškino medžiotojas Andrejus Sicko.
„Šiandien žmonės vis dažniau neigiamai atsiliepia apie laukinių gyvūnų medžioklę.
Medžiotojai vaizduojami kaip sadistai, o gyvūnai – kaip kankiniai. Bet tai nėra tiesa. Tai iškreipti faktai. Žmonės pamiršta, kad medžioklė egzistuoja tūkstančius metų. Ji buvo, yra ir bus“, – tvirtino V.Kreveras.
