Vengrijos premjeras V.Orbanas neretai vadinamas Europos Sąjungos juodąja avimi. Jis dažnai abejoja Briuselio sprendimais, priešinasi migrantų priėmimui.
Nenuostabu, kad laimėjus rinkimus jo suskubo pasveikinti kraštutinių dešiniųjų partijų atstovai iš visos Europos.
Tarp tokių buvo ir Prancūzijos partijos „Nacionalinis frontas“ atstovė Marine Le Pen, taip pat prieš migrantus nusiteikusi Vokietijos partija „Alternatyva Vokietijai“.
Tiesa, nereikėtų pamiršti, kad V.Orbanas ir jo vadovaujama partija „Fidesz“ ne visai priklauso minėtai radikalų „kompanijai“.
Europos Parlamente „Fidesz“ yra toje pačioje frakcijoje kaip ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel krikščionys demokratai.
V.Orbanas Vakaruose sulaukia itin daug kritikos, o jo oponentai tikina, kad per rinkimus būta nemažai pažeidimų.
Vis dėlto politiko pergalė reiškia ir tai, kad jam pavyksta sulaukti piliečių palaikymo, o opozicinės partijos Vengrijoje pernelyg susiskaldžiusios, kad galėtų sudaryti atsvarą „Fidesz“.
Sulaukęs beveik 50 proc. balsavusiųjų palaikymo V.Orbanas toliau tęs savo politiką, nukreiptą prieš migrantus ir neretai Europos Sąjungos šalių vienybę, o tai kelia grėsmę visai Europai.
Žada ateities permainas
„Iškovojome progą apginti save ir Vengriją!“ – taip sekmadienio vakarą švęsdamas pergalę miniai šaukė 54-erių V.Orbanas.
„Fidesz“ kartu su savo mažąja sąjungininke Krikščionių demokratų partija parlamente gaus 134 vietas iš 199 ir vėl galės suformuoti dviejų trečdalių daugumą.
O tai reiškia, kad iš esmės visi sprendimai yra V.Orbano ir jo politikų rankose. Tiesa, jis pats užsiminė, esą jo trečioji iš eilės kadencija premjero poste bus kitokia.
„Vengrija ir toliau laikysis konstitucijos principų. Ir laikydamiesi šių principų darysime viską, kas atitinka tautos interesus. Neketiname pratęsti ankstesnės kadencijos. Pradėsime naują kadenciją.
Taigi galima tikėtis reikšmingų pokyčių“, – kalbėjo V.Orbanas.
Kita vertus, turimos vietos parlamente V.Orbanui užtikrina plačias galias.
Dabar jis turi pakankamai galios net keisti konstituciją.
Neatmetama, kad jis ir toliau mažins teismų nepriklausomybę, varžys spaudos laisvę.
Laukia neramios dienos
Nacionalistinių pažiūrų partija „Fidesz“ daugiausia dėmesio per visas kadencijas ir šią rinkimų kampaniją skyrė kovai prieš atvykėlius.
V.Orbanas ne kartą laikė save vėliavnešiu, „kariaujančiu su Europos islamizacija“, aiškino, jog musulmonai atvyksta į Senąjį žemyną, kad sukeltų karą. O pačiame migrantų krizės įkarštyje apsitvėrė savo šalies sienas spygliuota viela.
Politikas ne kartą pabrėžė, kad jam svarbesni Vengrijos tikslai, o ne solidarumas ar migrantų kvotos. Tad neabejojama, kad savo pergalę jis panaudos kovai su Europos Sąjungos institucijomis: daugiausia dėl migrantams priešiškos politikos, pabėgėlių perkėlimo programos atmetimo ir bandymų suvaldyti valdžiai nepatinkančias pilietines grupes.
Laimėjęs rinkimus V.Orbanas pareiškė, kad jo pergalė rodo rinkėjų norą sustabdyti JAV milijardieriaus ir filantropo George’o Soroso kišimąsi į šalies vidaus reikalus.
Vienas pagrindinių V.Orbano rinkimų pažadų buvo sustabdyti G.Soroso ir Briuselio vadovaujamą „globalistų elitą“, kuris kenkia Europos saugumui ir krikščioniškajai kultūrai skatindamas masinę musulmonų imigraciją.
Iš Vengrijos kilęs G.Sorosas – aršus V.Orbano kritikas. Jis finansuoja gimtinėje nevyriausybines organizacijas, kurios neretai sulaukia įkyraus valdžios reguliavimo ir grasinimų.
Akivaizdu, kad nevyriausybinėms organizacijoms artimiausi keleri metai bus nelengvi. Tai liudija V.Orbano įstatymo paketas, pavadintas „Sustabdyti Sorosą“.
Ketinama imtis ryžtingesnių veiksmų, pavyzdžiui, sekant Rusijos pavyzdžiu, užkrauti mokesčių naštą iš užsienio finansuojamoms nevyriausybinėms organizacijoms, neva remiančioms nelegalią imigraciją.
Taip pat įvairiose organizacijose žadama „patikrinti saugumą“. Opozicijos tvirtinimu, visa tai yra ne kas kita, kaip piliečių laisvių suvaržymas.
Bet dėl savo tikslų V.Orbanas sulaukė kai kurių Europos valstybių palaikymo. Vengrijos premjeras nekart žarstė pagyras Lenkijai – šios šalys viena kitą remia ginčuose su Briuseliu.
Pastaroji šalis, beje, taip pat neretai sulaukia priekaištų dėl Bendrijos skaldymo ir piliečių laisvių varžymo savo šalyje.
Šalis yra įsivėlusi į konfliktą ir su Europos Komisija dėl vykdomos teismų reformos. Tačiau, panašiai kaip ir Vengrija, ji visus kaltinimus ignoruoja.
Spąstai Bendrijos viduje
Vengrijos leidinys HVG V.Orbaną, laimėjusį rinkimus, atvirai pavadino ES Trojos arkliu.
Pasak leidinio, politikas destabilizuoja padėtį Bendrijoje.
„Daugelį metų V.Orbanas žinojo, kad negalima pernelyg artimai bendrauti su Rusija, nes tai gali baigtis blogai. Tačiau jis akivaizdžiai pakeitė savo įsitikinimus – pavertė Vengriją Rusijos įrankiu Europos Sąjungoje.
Be abejo, visos šalys norėtų bendrauti su Rusija, bet nė vienas lyderis niekada nepataikavo V.Putinui taip, kaip V.Orbanas. Jis atsisakė diplomatinio pragmatizmo“, – skelbė leidinys.
Iš tiesų V.Orbanas garsiausiai pasisako už sankcijų Rusijai atšaukimą. Bet nereikėtų apsigauti, kad tai reiškia galimą spjūvį į ES ar net NATO veidą.
Vargu ar V.Orbanas užsimanys išvesti Vengriją iš ES, nors neretai kritikuoja jos sprendimus.
Juolab nereikėtų tikėtis, kad Vengrijos valdžia būtų už išstojimą iš NATO, kuriame yra beveik du dešimtmečius.
„Kitos šalys, tokios kaip Slovakija, Kipras ar Graikija, taip pat artimos Maskvai, tačiau Vengrija vienintelė imituoja rusiškąjį modelį politiniu, ekonominiu ir ideologiniu lygmeniu“, – pažymėjo Peteris Krempo iš analitikų centro „Politinis kapitalas“.
Tiesa, kiti specialistai laikosi kiek kitokios nuomonės.
„Nepaisant ryšių su Maskva, Vengrija aktyviai dalyvauja euroatlantinėje erdvėje. Todėl nors rusai nepasitiki V.Orbanu, į jį jie žvelgia kaip į naudingą instrumentą Vakarams susilpninti“, – teigė Budapešto universiteto specialistas Andrasas Raczás.
