GRU buvo pasitelkta nuodų atakai Solsberyje, įsilaužimams į kompiuterius Vakaruose ir net nešvarioms aferoms dėl dopingo. Tačiau pastaruoju metu GRU agentams daug kas pakrypsta ne ta linkme, kaip buvo sumanyta.
Kiekvieną rudenį Rusijos karinė žvalgyba mini savo gimtadienį. Oficialiai šventė vadinama Karinio žvalgo diena ir minima lapkričio 5-ąją. Ji turėtų priminti sovietų karinės žvalgybos tarnybos įkūrimą 1918-aisiais.
GRU būstinė įsikūrusi šiuolaikiškame specialios paskirties statinyje, šiaurės vakarinėje Rusijos sostinės Maskvos dalyje.
Ir čia tą dieną pakylėtą kalbą sako Rusijos gynybos ministras, po to nusipelniusiems darbuotojams įteikiami ordinai.
Bet po šiųmečių klaidų ir GRU ištikusios krizės šiais metais jubiliejus bus ne toks džiaugsmingas. Akivaizdu, kad mažame rate Rusijos karinei žvalgybai buvo pažerta daug kritikos.
Kas savaitę – žinios
Neseniai buvo sušauktas specialusis GRU posėdis. Kritikos strėlės smigo dėl visiškos šios tarnybos nekompetencijos, didžiulio aplaidumo.
Vienas dalyvavusiųjų net pasišaipė, kodėl užsienyje GRU agentai nenešioja „budionovkų“ – smailių kepurių su sovietine žvaigžde, kokias nuo 1918-ųjų nešiojo Raudonosios armijos kariai.
Pastaruoju metu Rusijos karinės žvalgybos veiklą atskleidžia sensacingos žiniasklaidos antraštės. Ir vien jau tai – GRU krizės požymis, nes žvalgybininkai tapo pernelyg pastebimi.
Niekam ne paslaptis, kad šnipai geriau tūno šešėlyje. Dar visai neseniai tik nedaugelis vakariečių žinojo, ką reiškia santrumpa GRU.
Tie, kuriems toptelėdavo mintis apie rusų slaptąją tarnybą, pirmiausia pagalvodavo apie Federalinę saugumo tarnybą (FST), kuriai vienus metus (1998–1999 m.) vadovavo Vladimiras Putinas.
Bet dabar yra kitaip – nuo to laiko, kai kone kas savaitę pasirodo naujų žinių apie GRU.
Kai į viešumą iškilo dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimas Solsberyje, kibernetinė ataka Hagoje, pučo planai Balkanuose, įsilaužimas į antidopingo agentūros sistemas, kišimasis į Amerikos prezidento rinkimus, įsibrovimas į Vokietijos Bundestago kompiuterių tinklą ar Malaizijos prokuratūrą, kuri atliko numušto virš Ukrainos lėktuvo tyrimą, – visur savo pėdsaką paliko GRU.
Keistų veiksmų nebesupranta
Žurnalistas Andrejus Soldatovas iš Maskvos daug metų tyrinėjo rusų slaptosios tarnybos pasaulį, bet dabar jo ir jis nebesupranta.
Pasak žurnalisto, iki šiol GRU buvo laikoma profesionalia, net jei perdėtu mandagumu ir jausmingumu nepasižyminčia tarnyba.
Bet naujausi įvykiai atskleidžia kitokį jos veidą.
Tai – kovo 4 dieną Solsberyje surengta nervus paralyžiuojančių medžiagų „Novičiok“ ataka prieš buvusį dvigubą agentą S.Skripalį. Du vyrai, dėl šio išpuolio britams sukėlę įtarimą, per Rusijos televiziją tvirtino, kad yra turistai.
Jų kalba buvo juokingai neįtikėtina ir netrukus paneigta. „The Bellingcat“ tyrėjai šiuos rusus demaskavo kaip aukštus GRU karininkus, apdovanotus Rusijos didvyrių ordinais.
„Nepiktybiniai turistai“ Ruslanas Boširovas ir Aleksandras Petrovas iš tikrųjų yra Anatolijus Čepiga ir Aleksandras Miškinas.
Prie GRU nesėkmių priklauso ir operacija Hagoje, vykdyta vos mėnesiui praėjus po įvykių Solsberyje.
Keturi Rusijos karinės žvalgybos agentai įkliuvo Nyderlandų Karalystės slaptajai tarnybai. Balandžio 13 dieną jie buvo sulaikyti automobilyje, kuriame buvo pilna elektroninės įrangos, prie „Marriot“ viešbučio šalia OPCW (cheminio ginklo uždraudimo organizacijos) būstinės.
Jie mėgino įsilaužti į šios organizacijos kompiuterines sistemas Hagoje.
Nyderlandų pareigūnai nustatė, kad šis ketvertas atvyko į šalį balandžio 10-ąją su rusiškais diplomatiniais pasais.
Oro uoste juos pasitiko Rusijos ambasados darbuotojas. Negana to, rusų kompiuteryje olandai aptiko įsilaužimo į antidopingo agentūros sistemą pėdsakų.
Rusija kaltinimus neigė. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad šis incidentas esąs nesusipratimas. Jo teigimu, sulaikytieji atvyko į Nyderlandų Karalystę su įprastiniu vizitu.
„Košmaras“, – šią istoriją apibūdino A.Soldatovas. Anot jo, ji dar keistesnė nei nuodijimo akcija Solsberio mieste.
Žvalgybininkų – daugybė
Kaip gali slaptoji tarnyba taip kvailai elgtis? Ir kas iš tikrųjų vyksta ginkluotosiose pajėgose, kurios vietoj karinių tikslų rengia atakas prieš sporto organizacijas?
Norint atsakyti į šiuos klausimus būtina pažvelgti plačiau. Rusija turi daugelį slaptųjų tarnybų nuo to laiko, kai subyrėjo Sovietų Sąjungos specialioji tarnyba KGB (Valstybės saugumo komitetas).
Pirmoji KGB valdyba tapo Išorės žvalgybos tarnyba – IŽT (rus. SVR – Služba vnešnej razvedki). IŽT reziduoja „miške“ – agentų žargonu tai reiškia, kad nuo pašalinių akių atribota būstinė įkurdinta gamtoje.
Devintoji valdyba tapo Federaline apsaugos tarnyba – FAT (FSO – Federalnaja služba ochrany). Jos funkcijos – Rusijos lyderio V.Putino ir Kremliaus apsauga. Likusioji KGB dalis tapo Federaline saugumo tarnyba – FST (FSB – Federalnaja služba bezopasnosti).
FST – žinomiausia tarnyba, perėmusi ne tik KGB būstinę Maskvoje, Lubiankos aikštėje, bet ir kai kuriuos sovietinių laikų darbo metodus.
O Rusijos karinė žvalgyba GRU – ypatinga. Tai – vienintelė slaptoji tarnyba, neturinti nieko bendra su senąja KGB ir jo palikimu.
GRU buvo ir yra pavaldi Rusijos ginkluotųjų pajėgų generaliniam štabui. Be to, ji turi tikrą savo armiją. GRU „specnazo“ brigados – elitiniai daliniai, parengti akcijoms priešo šalyje.
Be to, „specnazas“ nuolat stengiasi pritraukti naujų agentų. Tie, kurie tarnavo šiuose daliniuose, galėtų padaryti karjerą GRU aparate. Dėl to tipiškas GRU agentas skiriasi nuo savo civilių konkurentų iš Išorės žvalgybos tarnybos.
Šiurkščiai tariant, GRU agentas nėra aštraus proto analitikas, pasižymintis geromis manieromis.
Jis – socialiniais laipteliais palypėjęs asmuo, kuris nesugeba taktiškai, gudriai veikti. GRU agentas žino, kaip paslėpti sprogmenį, ir apšaudomas priešų jaučiasi geriau negu ramioje Anglijos provincijoje.
Atrodo, kad šį tipą visiškai atitinka dėl incidento Solsberio mieste įtariami GRU karininkai A.Čepiga ir A.Miškinas.
Kratėsi sovietinio palikimo
Tuo metu, kai KGB kolegoms teko stebėti, kaip 1991-aisiais iš Lubiankos aikštės buvo pašalintas jų stabo Felikso Džerzinskio paminklas ir vėliau jų žinyba buvo padalinta, GRU anuomet nereikėjo reformuoti.
Ji iki šiol neįkūrė spaudos skyriaus. Užtat jai buvo skaudžiau, kai 2000-aisiais V.Putinas įsikūrė Kremliuje.
Jam vadovaujant GRU prarado reikšmę, palyginti su FST, kuri darėsi vis įtakingesnė.
Radikali 2008-ųjų kariuomenės reforma pataikė į GRU branduolį. Pradžioje tuometis Rusijos gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas iš jos atėmė tai, kas ją skyrė nuo kitų slaptųjų tarnybų, – „specnazo“ brigadas.
„Taip buvo stengiamasi atsikratyti sovietinio palikimo. Anuomet A.Serdiukovas nenumatė, kad galėtų prasidėti naujas šaltasis karas“, – sakė karo ekspertas Aleksandras Goltsas.
Gal tai nėra atsitiktinumas, kad GRU anuomet buvo ir simboliškai apipjaustyta: tradicinis legendomis apipintas trumpinys GRU tapo GU. Vyriausioji žvalgybos valdyba virto Vyriausiąja generalinio štabo valdyba, nors ir toliau buvo vartojamas senasis pavadinimas.
Ir šikšnosparnis emblemoje, kurį išdidžiai išsitatuiravo kai kurie GRU veteranai, buvo pakeistas gvazdiku.
Nemėgsta prezidento V.Putino
„GRU nemėgsta Rusijos prezidento V.Putino“, – sako žymus Maskvos tiriamosios žurnalistikos atstovas Sergejus Kanjevas. Jis – vienas tų, kuris atskleidė GRU veiklą Solsberio mieste.
S.Kanjevas padėjo demaskuoti tariamą turistą R.Boširovą kaip GRU pulkininką A.Čepigą.
S.Kanjevas taip pat girdėjęs apie Rusijos gynybos ministerijoje liejamą įniršį dėl GRU.
„Posėdžio metu griaudėjo ir žaibavo“, – taip vaizdingai sakė patikimas žurnalisto šaltinis.
Jeigu tai tiesa, ką girdėjo S.Kanjevas, jau rugsėjo viduryje prezidentas V.Putinas buvo išsikvietęs GRU vadovą Igorį Korobovą. Generolas pulkininkas gerai gavo pylos. Teigiama, kad namuose jis po to patyrė silpnumo priepuolį.
Apie tai S.Kanjevas pasakojo vaizdo įraše, nes jam teko išvykti iš Maskvos ir įsikurti vienoje Baltijos šalių. Bičiulis pranešė, kad jį norima paduoti į teismą.
S.Kanjevas prisidėjo prie žurnalistinio projekto, kurį finansuoja priverstinėje emigracijoje gyvenantis verslininkas Michailas Chodorkovskis.
Maskvos žurnalistas niekuomet nevengė opių temų. S.Kanjevas gilinosi į liūdnai pagarsėjusios grupės „Wagner“ veiklą, kuriai vadovauja vienas buvusių GRU karininkų. Samdiniai buvo treniruojami vienoje GRU karinių bazių Pietų Rusijoje.
Jų ponu laikomas verslininkas iš V.Putino darbo Sankt Peterburge aplinkos. S.Kanjevas aplaidumą rodančių pastarųjų metų GRU nesėkmių nelaiko specifine šios slaptosios tarnybos problema.
„Paprasčiausiai degraduoja visa valstybės sistema“, – sako žurnalistas.
Rusijos valdininkai pardavinėja prieigą prie pasų duomenų laikmenų. Tai menamai palengvino tyrimą dėl S.Skripalio apnuodijimo. Tai kodėl karinės žvalgybos tarnyba turi būti išimtis?
Išplėtė užduočių sritį
Bet galima daryti ir išvadą, kad GRU išplėtė savo užduočių sritį, nes jos veikla taip dažnai atskleidžiama.
Operacijų plėtra susijusi su neįprastu pakilimu, kurį GRU patyrė po 2012 metų.
Tada gynybos ministrą A.Serdiukovą pakeitė vienas įtakingiausių ir ambicingiausių prezidento žmonių – Sergejus Šoigu. Su juo V.Putinas dažniausiai atostogas praleidžia gamtoje.
S.Šoigu atšaukė dalį savo pirmtako reformų, pakėlė armijos prestižą, atvėrė naujus resursus ir šaukimo į kariuomenę galimybes.
Jam vadovaujant 2013-aisiais armija paskelbė programišių medžioklę pritraukdama universitetų studentus ir pradėjo finansuoti įsilaužimo į kompiuterius konkursus.
GRU taip pat turėjo naudos: S.Šoigu sugrąžino jai „specnazo“ brigadas. Bet dar daugiau naudos – iš radikalaus Rusijos užsienio politikos posūkio prasidėjus Ukrainos krizei.
Tai šios tarnybos daliniai 2014-aisiais, vilkintys uniformas be skiriamųjų ženklų, prisidėjo prie Krymo aneksijos, o Donbase kovojo prieš Kijevo dalinius. Beje, tuo metu ir abu įtariamieji dėl incidento Solsberio mieste gavo savo ordinus.
2015-aisiais GRU rengė rusų karinę intervenciją Sirijoje. Kremlius buvo patenkintas rezultatais.
„Po Krymo aneksijos pradėta žavėtis mažaisiais žaliais žmogeliukais – slaptųjų „specnazo“ operacijų vykdytojais be skiriamųjų ženklų. Susidarė įspūdis, kad pasitelkus tokius metodus užvaldomas pasaulis“, – sakė gynybos ekspertas A.Goltsas.
Ir taip GRU pradėjo vis labiau kištis į sritis, kurios anksčiau nedomino.
„Rusijos vadovybės logika: vienintelis instrumentas, kurį Rusija gali parodyti tarptautiniu mastu, – karinė prievarta. Ir tol, kol nėra atvirų kovos veiksmų, GRU yra tas instrumentas, kuris pasitelkiamas slaptoms operacijoms atlikti“, – pridūrė A.Goltsas.
Tapo politiniu instrumentu
2016-aisiais GRU buvo karštligiškai aktyvi – ir taip stipriai, kad ji ir jos vadovas I.Korobovas dar iki metų pabaigos buvo „įvertinti“ JAV finansų ministerijos sankcijomis.
Tų metų balandį GRU žmonės įsilaužė į JAV demokratų partijos kompiuterius ir įsikišo į Hillary Clinton rinkimų kampaniją.
Tai jau buvo pavykę vienai su GRU konkuruojančiai slaptajai tarnybai.
Tačiau GRU ne tiktai įsilaužė į kompiuterius, bet ir pasistengė, kad būtų paviešinti elektroniniai laiškai.
Kad tai padarė GRU, o ne kiti įsilaužėliai, aiškėja iš JAV ypatingojo tyrėjo Roberto Muellerio kaltinamojo akto. Po metus trukusio tyrimo jo rašte buvo įvardyta 12 atsakingų karininkų.
„Rusijoje po dekabristų sukilimo 1825 metais kariškiai nesikišo į politiką. Vėliausiai nuo 2016-ųjų GRU tapo politiniu instrumentu. Tai – labai pavojinga, o pasekmės nenumanomos“, – sakė žurnalistas A.Soldatovas.
O koks prezidento V.Putino požiūris? Ar Rusijos vadovas ir toliau nori pasitelkti GRU netradiciniams tikslams įgyvendinti? O gal po pastarųjų nesėkmių dėl to apgailestauja?
GRU klaidų būta ir anksčiau. 2004 m. Rusijos slaptosios tarnybos agentai (įtariama, GRU) Dohoje nužudė Čečėnijos separatistų lyderį Zelimchaną Jandarbijevą.
Agentai buvo nustatyti ir sučiupti. Bet ši dėmė anuomet GRU nepakenkė.
Žurnalisto A.Soldatovo nuomone, viskas priklauso nuo Rusijos gynybos ministro.
Priešingai nei Federalinė saugumo ir Išorės žvalgybos tarnybos, GRU tiesiogiai pavaldi ne prezidentui, bet generaliniam štabui ir gynybos ministrui.
Kadangi prezidentas V.Putinas iki šiol yra patenkintas ambicinguoju gynybos ministru S.Šoigu, aplaidumas ir klaidos ir šį kartą GRU nepakenks.
