Siatlas. Kapitolijaus kalvos autonominėje zonoje, kurią vietiniai trumpiau vadina CHAZ, jau kone dvi savaites verda gyvenimas.
Žmonės vaikšto pavieniui, su vaikais arba šeimomis ir tiesiog džiaugiasi bendravimu su aplinkiniais.
Po George’o Floydo mirties kilusių protestų metu protestuotojai Siatle pasitraukus policijos pajėgoms užėmė 6 kvartalus ir miesto parką.
Teritoriją jie aptvėrė barikadomis ir paskelbė šią zoną nepriklausoma nuo policijos ar valdžios institucijų.
„Mes nekovojame su kariuomene, nenorime atsiskirti nuo Jungtinių Valstijų. Jeigu taip padarysime, prarasime visą pasiektą pažangą“, – tvirtina protestuotojas Maurice’as.
Ant nuovados buvusį užrašą „Siatlo policijos departamentas“ protestuotojai patobulino. Dabar jis skelbia „Siatlo žmonių departamentas“.
Žmonių užimtoje teritorijoje pastarosiomis dienomis buvo įkurtas bendruomenės sodas, ant gatvių ir pastatų menininkai piešia freskas, veikia nemokamo maisto parduotuvės, skamba muzika, parke stovi per 100 palapinių, kuriose gyvena aktyviausi protestuotojai.
„Tai yra judėjimas, kurį žmonės sukūrė kitiems žmonėms“, – tvirtino parduotuvėje dirbanti moteris.
CHAZ gyvenantis ir bendruomenės sodą kuriantis Marcus pasakoja, kad šie metai žmones verčia permąstyti tai, kaip jie kuria savo gyvenimą.
„Geresnės situacijos kilti šiam judėjimui ir negalėjo būti“, – pasakojo protestuotojas.
Tokie vaizdai gali priminti vasaromis vykstančius muzikos festivalius, tačiau CHAZ gyventojai su tuo nesutinka.
„CHAZ nėra Koačelos muzikos festivalis.
Mums dar reikia įgyvendinti daugybę pokyčių, kad galėtume atsipalaiduoti ir gyventi ramiai“, – „The Guardian“ tvirtino protestuotojas Marcus.
Šioje vietovėje dabar gyvenantys žmonės valdžios institucijoms pateikė 30 reikalavimų – nuo nemokamo būsto suteikimo iki kalėjimų sistemos atsisakymo.
Tačiau kol dauguma tokių reikalavimų išliks utopija, Jungtinėse Valstijose ir visame pasaulyje „Black Lives Matter“ judėjimas artėja prie rimtų pokyčių dviejose srityse – policijos reformos ir kolonijinės praeities persvarstymo. Ar jų įgyvendinimas bus sėkmingas?
Skirtingi reformų planai
Šią savaitę JAV prezidentas, nė žodžiu neužsimindamas apie rasizmą, pasirašė policijos reformos įsaką, kuriuo tikisi sukurti „geresnę praktiką“.
Prezidentas kritikavo taikių protestų metu smurtaujančius asmenis, o policininkus vadino pasiaukojančiais pareigūnais.
D.Trumpo įsaku bus sukurta speciali duomenų bazė, kurioje bus kaupiama informacija apie skundus dėl konkrečių policininkų neproporcingai didelės jėgos naudojimo prieš įtariamuosius.
Skundų dėl savo elgesio anksčiau buvo sulaukęs ir G.Floydą pražudęs Derekas Chauvinas, tačiau informacija apie netinkamus pareigūno veiksmus anksčiau paviešinta nebuvo.
Šalyje taip pat bus skatinamos programos, pagal kurias socialiniai darbuotojai kartu su pareigūnais reaguos į iškvietimus dėl problemų, susijusių su žmonių psichikos sveikata ar priklausomybe.
Prezidentas tai vadina istoriniais pokyčiais, tačiau įsako kritikai tvirtina, kad tokios reformos pernelyg švelnios.
Atstovų Rūmuose demokratai pasiūlė uždrausti pareigūnams naudoti smaugimo veiksmus, panaikinti paieškų be įspėjimo galimybę ir federaliniu lygmeniu vykdyti rasinio šališkumo prevenciją.
Respublikonų partijos senatoriai atsargiau vertina policijos veiklos praktikų uždraudimą ir kalba tiktai apie pareigūnų raginimą patiems atsisakyti tokių veiksmų.
Senatoriai kalba apie skatinimą iškvietimų metu naudoti kameras, o Teisingumo departamento ketina prašyti sukurti konfliktų malšinimo technikų mokymus.
Miestai imasi veiksmų
Dalyje valstijų vietinės valdžios atstovai jau paskelbė planuojamus radikalesnius pokyčius.
Mineapolyje, kur buvo nužudytas G.Floydas, miesto tarybos nariai paragino priimti sprendimą performuoti policijos veiklą.
Atlantoje, kur pastarųjų protestų metu pareigūnai dviem šūviais nužudė dar vieną juodaodį, merė Keisha Lance Bottoms taip pat siūlo pareigūnų darbo organizavimo pokyčius, kurie susiję su mirtinos jėgos naudojimu.
Anot politikės, kiti pareigūnai privalėtų įsikišti į situaciją, jeigu matytų, kad jų kolega viršija savo įgaliojimus.
San Fransisko, Los Andželo, Niujorko ir Čikagos valdžios atstovai taip pat paskelbė apie policijos departamentų reformą, pagal kurią tikisi iš darbo pašalinti visus rasistus pareigūnus.
Niujorko gubernatorius Andrew Cuomo antradienį pasirašė įsakymą, kuriuo įpareigojo visus valstijos pareigūnus per iškvietimus būti su aplinką filmuojančiomis kameromis.
Tik ar tokių pokyčių užteks?
Siūlymai panaikinti policiją
Niujorkas, Siatlas, Los Andželas dar prieš kylant protestų bangai buvo laikomi progresyviais miestais, kuriuose drausta dalis mirtį įtariamajam galinčių sukelti policijos praktikų.
Bet tai per pastaruosius kelerius metus nesutrukdė Niujorko policijai uždusinti įtariamą kontrabandinių cigarečių prekeivį Ericą Garnerį, Siatlo policijai nušauti juos iškvietusią, penkto vaiko besilaukusią Charleeną Lynes, o Los Andželo pareigūnams 34 kartus šauti į beginklį Ryaną Twymaną.
Šias tris istorijas vienija tai, kad policijos pareigūnai viršijo įgaliojimus, o visos aukos buvo afroamerikiečiai.
Pirmieji „Black Lives Matter“ protestai prasidėjo beveik prieš septynerius metus. Nuo tada pareigūnų veikloje JAV buvo įgyvendinta daugybė pokyčių.
Uždrausti kai kurie veiksmai, pradėta samdyti daugiau nebaltaodžių pareigūnų, kurie patys rūpinosi neramumus keliančiais rajonais.
Tačiau po G.Floydo mirties kilę protestai parodė, kad daroma nepakankamai – sisteminis rasizmas vis dar gajus policijoje ir pačioje visuomenėje.
Už afroamerikiečių teises kovojantys aktyvistai dabar tvirtina, kad atėjo laikas įgyvendinti radikalesnes idėjas, nes dabar politikų siūlomi problemos sprendimo būdai ilgalaikėje perspektyvoje išliks neveiksmingi.
Kai kurie protestuotojai siūlo išvis panaikinti policijos pajėgas, suformuoti alternatyvias įstatymų priežiūros įstaigas, o sutaupytus pinigus investuoti į žmonėms teikiamas paslaugas.
„Mes matome, kad visos politikų siūlomos reformos žlunga.
Konfliktų malšinimo taktika neveikia, pareigūnai nenaudoja „mažiau smurtinių“ veiksmų, kamerų dėvėjimas atskaitingumo nepadidina, tad kam šioms reformoms mes skiriame pinigus?“ – tvirtino už sekso paslaugas teikiančių asmenų teises kovojanti Phoenix Calida.
Protestuotojai nori, kad būtų sumažinta policijos galia, pareigūnų skaičius. Tai ateityje galėtų lemti visišką šios institucijos panaikinimą ir alternatyvių saugumo modelių sukūrimą.
Tiria pareigūnų veiksmus
Valdžios atstovai jau pradeda tirti pareigūnų veiksmus per pastaruosius protestus.
Niujorke šią savaitę prasidėjo teismo posėdžiai, per kuriuos protestuotojai pasakoja apie kraupius susidūrimus su pareigūnais.
Viena protestuotoja pasakojo, kad pareigūnai ją stipriai pargriovė ant žemės ir keliais prirėmė taip, kad ji sunkiai galėjo kvėpuoti.
Slaugytoja dirbanti moteris tikino, kad pareigūnai neleido greitosios pagalbos automobiliui pasiekti sužeisto protestuotojo.
Dar viena moteris tvirtino, kad protestuotojai susidūrė su masiniu daužymu lazdomis ir jausmas buvo „lyg karo lauke“.
Vien Niujorke buvo užfiksuota šimtai netinkamo policijos elgesio atvejų, ką jau kalbėti apie visą šalį.
Valdžios atstovai tvirtina, kad prieš įstatymą lygūs bus visi įstatymus pažeidę pareigūnai, tačiau vargu ar protestuotojams pavyks pasiekti savo tikslus, kurie padėtų išspręsti rasizmo problemą.
Problema slypi statulose?
Su tuo kovojantys protestuotojai tikisi, kad kolonialistų ir vergvaldžių statulų vertimas padės užglaistyti istorines problemas.
Praėjusį savaitgalį Portlande protestuotojai išniekino vieno iš Jungtinių Valstijų tėvo – įkūrėjo Thomo Jeffersono, kuriam priklausė per 600 vergų, statulą.
Ričmonde įtūžusi minia Christopherio Columbuso statulsą apipurškė dažais, padegė, po to įvertė į ežerą.
Naujojoje Meksikoje esančioje Albukerkėje įtampa gatvėse kilo dėl Juano de Onate palikimą įamžinančios statulos. Žiauriai su vietiniais gyventojais besielgusio kolonijinio gubernatoriaus statula antradienį buvo pašalinta.
Judėjimo „Black Lives Matter“ nariai palaiko skaudžius istorijos laikus primenančių asmenybių palikimo niokojimą ir tvirtina, jog tai atspindi sisteminio rasizmo, su kuriuo jie dabar kovoja, pradžią.
Vieni nori, kad šie jų veiksmai lemtų pokyčius ir švietimo sistemoje, bet kiti tvirtina, kad statulų niokojimas atitraukia dėmesį nuo dabarties problemų.
„Statulos pašalinimas nesustabdys dabar gyvenančių žmonių mirčių ir niekam gyvybės neišsaugos“, – teigė psichikos sveikatos ekspertė Alisha Sonnier.
77-erių protestuotojas Cleonas Jonesas „The New York Times“ tvirtino, kad kovojant su praeities statulomis nebus pajudėta į priekį dabartyje.
Įkvėpė pokyčius Belgijoje
Kitose valstybėse „Black Lives Matter“ protestų JAV įkvėpta kova su kolonijine praeitimi jau duoda rezultatų.
Ryškiausias to pavyzdys – Belgija: visoje šalyje pradedamos nuimti kolonialisto karaliaus Leopoldo II statulos.
„Visi tartum pabunda iš gilaus miego“, – tvirtino Kongo žmogaus teisių advokatė Debora Kayembe.
Tūkstančiai belgų staiga prabilo, kad nereikia viešai demonstruoti kitus žmones žeminančių skaudulių ir didžiuotis tokiais istoriniais etapais.
Leopoldas II niekada nebuvo nuvykęs į Kongą, tačiau jo valdymo metais šiame Afrikos regione žuvo milijonai gyventojų.
Terviurene jis buvo įkūręs Afrikos muziejų, kuriame „žmonių zoologijos sode“ eksponavo 267 iš Kongo atgabentus juodaodžius.
Kai 1909 m.karalius mirė, belgai nušvilpė jo laidotuvių procesiją, bet į sostą sėdęs Albertas I vėliau šlovingiems laikams atminti pastatė ne vieną statulą.
Iki šių dienų jos niekam netrukdė, tačiau dabar greičiausiai visos atsidurs muziejuose.
Reikia sisteminių sprendimų
Tačiau vien tik nuversti statulų neužteks. Kad būtų išvengta rasizmo ateityje, Belgijos vyriausybė paskelbė, kad nuo kitų metų vidurinėse mokyklose bus dėstoma kolonijinė istorija.
Būsimas JAV Demokratų partijos kandidatas į prezidentas Joe Bidenas tvirtino, kad sisteminis rasizmas JAV egzistuoja ne tiktai teisėsaugos institucijose, bet ir visoje šalyje.
Paskiri sprendimai gali lemti tam tikrus pokyčius visuomenėje ar atitinkamų institucijų veikloje, tačiau JAV istorija nėra tokia jau jungianti.
Šalyje ilgus šimtmečius vergija, rasizmas ir neapykanta buvo pagrindiniai judėjimo į priekį varikliai.
Švietimo sistemos keitimas gali būti svarbus žingsnis ir JAV norint pasiekti protestuotojų norimus sisteminius pokyčius, tačiau politikai greičiausiai nebus linkę iki rinkimų likus vos 4 mėnesiams priimti tokios svarbos sprendimų.
Griovimas atspindi savimonės kaitą
Viktorija Rimaitė
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, doktorantė
„Paminklai įprastai atlieka atminimo ir priminimo funkciją, kai tas atminimas yra ne atsitiktinis, bet turintis tam tikrą tikslą. Iš pavyzdžių JAV, Europoje ir net Lietuvoje matome, kad paminklai statomi toli gražu ne visiems įvykiams ar asmenybėms atminti.
Iš istorinių įvykių ir veikėjų gausos atrenkami tie paminklai, kurie palaiko, įtvirtina dominuojančiam politiniam diskursui ir režimui palankias vertybes, idėjas, nuostatas.
Taip ką nors primenančių paminklų visuma sugula į savotišką pasakojimą, atskleidžiantį tam tikros valstybės tapatumą: atskleidžiama, ką konkreti valstybė laiko draugiškomis, o ką – priešiškomis jėgomis, kokius įvykius supranta kaip svarbiausius įvykius valstybės kūrimo procese, kokias asmenybes priskiria prie „tėvų kūrėjų“.
Būtent tokią funkciją paminklai ir atlieka žmonių sąmonėje – parodo, ką turime prisiminti ir su kuo turime tapatintis būdami tam tikros bendruomenės nariai.
Jei prisimintume, ėmus byrėti SSRS labai aktyviai imta griauti šios santvarkos paminklus. Ne vienoje šalyje ir ne viename mieste griuvo Leninas ir kiti monumentalūs simboliai.
Griaunant paminklus įsivaizduota, kad griaunama ir pati Sąjunga. Žvelgiant apibendrintai naikinant simbolius, šiuo atveju paminklus, simboliškai griaunamos ir nusistovėjusios vertybinės nuostatos, su kuo nors nesutinkama, prieš ką nors protestuojama.
JAV ir kai kuriose Europos šalyse vykstantis paminklų griovimas ar tam tikros intervencijos į paminklus žymi kur kas gilesnius mąstymo bei savivokos procesus ir slinktis nei pats paminklo nuvertimo veiksmas.
Tai vertybių perkainojimo, abejojimo tuo, kas ilgą laiką buvo norma, ir prieštaravimo tam ženklas. Tai ženklas, kad kažkas savimonėje keičiasi.
Vis dėlto kad tas paminklų griovimo procesas duotų ilgalaikių, ne pavienių, bet masinės savivokos pokyčių rezultatus, jį turi lydėti ir tam tikras politinių, socialinių, ekonominių bei istorinių įvykių įprasminimas.“
