Sviatlana Cichanouskaja antradienio naktį atvyko į Lietuvą. Baltarusijos opozicijos atstovė ir pagrindinė Aliaksandro Lukašenkos konkurentė prezidento rinkimuose buvo priversta palikti Baltarusiją.
Opozicijos kandidatė pirmadienį buvo nuvykusi į Centrinę rinkimų komisiją (CRK), kur apskundė rinkimų rezultatus. Kelias valandas su ja niekas negalėjo susisiekti.
Manoma, kad tuomet S.Cichanouskaja turėjo pasirinkti iš kelių nežavinčių variantų, kurių geriausias buvo išvykti į Lietuvą.
Rinkimus laimėjęs A.Lukašenka pagal CRK versiją surinko daugiau kaip 80 proc. balsų.
Europos šalių ir organizacijų vadovai taip pat tvirtina, kad rezultatai yra suklastoti, tačiau paskutinis Europos diktatorius jiems turi atsaką.
Po rinkimų ne vieną Europos šalį jis vadino norinčia daryti įtaką Baltarusijos viduje, o protestuotojus vadino užsienio šalių nurodymus vykdančiomis klusniomis avelėmis.
Protestai šalyje kilo sekmadienį vos užsidarius rinkimų apylinkėms, kai tapo aišku, kad A.Lukašenka suklastojo dar vienus rinkimus.
Valdžia taikioms minioms Baltarusijos miestuose išvaikyti pasitelkė OMON būrius, kurie negailestingai daužo protestuotojus. Žmonės sulaikomi aikštėse, laiptinėse ar net vietose, kur gedima žuvusių per protestus.
Yra manančių, kad tolesni Baltarusijos gyventojų ir A.Lukašenkos veiksmai gali nustebinti net visko mačiusius, o pati šalis artimiausiu metu neatpažįstamai pasikeis.
Lyderio rankos surištos
Politikos ekspertai ir istorikai teigia, kad pastarųjų dienų įvykiai Baltarusijoje gali nulemti kur kas didesnius pokyčius šalyje, o kelis dešimtmečius nesikeitusiai valdžiai gali tekti trauktis.
Istorikas Timothy Snyderis teigė, kad šios savaitės įvykiai galbūt veda į naują Baltarusijos raidos etapą.
„Protestuoti kur kas geriau, nei tiesiog galvoti apie pokyčius.
Baltarusija tapo laisva valstybe beveik prieš 3 dešimtmečius, bet jos gyventojus nuolat kontroliavo A.Lukašenka. Žmonėms tai greičiausiai atsibodo ir jie suprato, kad tokio valdymo jiems jau gana“, – Lenkijos naujienų portalui „Onet“ pasakojo T.Snyderis.
Rytų Europos regiono ekspertas tvirtino, kad dar per anksti kalbėti, kas konkrečiai pasikeis Baltarusijoje, bet tikina, kad jau dabar ši šalis yra visiškai kitokia, nei buvo seniau.
„Dabar matome, kad tai šalis, kurioje organizuoti protestai įmanomi bet kurioje vietoje. Mes matome šalį, kurios autoritarinis lyderis, net jei ir liks valdžioje, nesugebės išlaikyti savo autoriteto“, – tikino istorikas.
Pastaruoju metu sunku suprasti, ką mano A.Lukašenka. Tą patį tvirtina ir T.Snyderis.
„Nežinau, ką jis kurpia savo galvoje. Jis nėra toks kvailas. Manau, kad kitas A.Lukašenkos žingsnis gali nustebinti mus visus“, – mano istorikas.
T.Snyderis tikino, kad situacija Baltarusijos gyventojams kaip niekada palanki siekti laisvės, – Rusija užsiėmusi savo reikalais šalies viduje ir protestų malšinimu Chabarovske.
Jis įsitikinęs, kad Baltarusijos gyventojams pavyzdžių kovojant dėl laisvės toli ieškoti nereikia, – 2014 metais Ukrainoje praūžusi protestų banga yra geras to pavyzdys.
Bet ar opozicijos kandidate pasirinkta S.Cichanouskaja buvo tinkamas žmogus siekti pokyčių?
Laiko vilties simboliu
Baltarusijos prezidento rinkimuose dalyvavusi opozicijos atstovė S.Cichanouskaja savo šalyje vertinama kaip tam tikras šalies išsilaisvinimo vilties simbolis, o ne politinė lyderė, bet tai nesumenkina jos indėlio į pastarųjų dienų įvykius šalyje.
Jos rinkimų kampanijos komanda šios savaitės pradžioje pranešė, kad moteris dar būdama Baltarusijoje atsisakė dalyvauti vyksiančiuose masiniuose protestuose vengdama nereikalingos įtampos.
Oficialūs rinkimų rezultatai rodė triuškinančią A.Lukašenkos pergalę, bet nekyla abejonių, kad rezultatai buvo suklastoti. Jo pergalės nepripažįsta ir pati S.Cichanouskaja.
Kol ji buvo sulaikyta CRK pastate, žiniasklaidoje buvo pasirodę net spėlionių, kad ji galėjo būti pagrobta ar net nužudyta.
Ši informacija nepasitvirtino, o antradienio rytą Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pranešė, kad S.Cichanouskaja atvyko į Lietuvą ir yra saugi.
Vėliau vykusioje spaudos konferencijoje buvo pranešta, kad Lietuvoje yra ir moters vaikai, kuriuos iš šalies ji išsiuntė dar prieš rinkimus.
Situacija parodė, kad S.Cichanouskajos negalima laikyti nauja politikos žvaigžde. 37 metų anglų kalbos mokytoja yra tik pokyčių vilties Baltarusijoje atspindys.
„Kai buvo sulaikytas jos vyras tinklaraštininkas Siarhejus Cichanouskis, ji nusprendė stoti tarp kandidatų rinkimuose.
Rinkėjams ji visada buvo savotiškas galimų pokyčių šalyje simbolis, o ne ryški politinė asmenybė ar lyderė“, – teigė BBC korespondentė Maskvoje Sarah Rainsford.
Augo kaip Černobylio vaikas
S.Cichanouskaja – viena iš Černobylio vaikų, kurių sveikatą tiesiogiai ar netiesiogiai galėjo paveikti 1986-aisiais įvykusi avarija atominėje elektrinėje.
Vaikystėje ji buvo nuvykusi į Airiją, kur nuo nelaimės nukentėti galėjusiems vaikams buvo rengiamos sveikatingumo stovyklos.
Į namus Roskrėjuje ją buvo priėmusi viena šeima.
Dabar 72-ejų Henry Deane’as tvirtino, kad Sviatlana buvo labai protinga ir geriau už kitus mokėjo anglų kalbą, todėl vertėjavo kitiems vaikams.
„Baltarusijos ligoninėse tuo metu buvo daugybė vaikų, sergančių įvairiomis ligomis, daugelis jų susidurdavo su maisto stoka.
Mes dažnai keliaudavome į šią šalį, lankėme mokyklas. Taip susipažinome su Sviatlana“, – kalbėjo H.Deane’as.
Į Roskrėjų atvežtiems vaikams buvo teikiama medicinos pagalba, jie bendraudavo, eidavo į kino teatrą.
„Per kelias dienas vaikai mūsų akyse neatpažįstamai pasikeisdavo“, – teigė H.Deane’as.
Baiminosi dėl gyvybės
Pasikeitusi S.Cichanouskaja atrodė ir pirmadienį per spaudos konferenciją. Ji neslėpė nerimo ir baimės. Buvo net pasirodžiusi informacija, jog vietos KGB net užkirto kelią moters nužudymui, kad ji netaptų protestuotojų už laisvę paaukotu avinėliu.
Galiausiai ji atsidūrė Lietuvoje. Po išvykimo antradienį publikuotuose dviejuose vaizdo įrašuose S.Cichanouskaja teigė, kad šalį paliko dėl savo vaikų saugumo, o sprendimą lėmė jos pačios valia.
„Maniau, jog ši kampanija mane užgrūdino ir suteikė tiek jėgų, kad galėsiu viską atlaikyti.
Bet aš, matyt, ir toliau likau ta silpna moterimi, kuria ir buvau iš pradžių. Priėmiau sunkų sprendimą. Tai aš nusprendžiau savarankiškai – nei draugai, nei artimieji, nei štabas, nei Siarhejus niekaip to negalėjo paveikti“, – apie pasitraukimą iš šalies kalbėjo S.Cichanouskaja.
Ji taip pat paprašė, kad Baltarusijos miestuose būtų nutraukti neramumai, per kuriuos kenčia šalies gyventojai.
„Su dėkingumu ir šiluma kreipiuosi į visus piliečius, kurie mane palaikė. Raginu jus būti išmintingus ir gerbti įstatymus.
Nenoriu kraujo ir smurto, prašau jūsų nesipriešinti milicijai, nebeiti į aikštes, kad nesukeltumėte pavojaus savo gyvybei“, – sakė S.Cichanouskaja.
Tekstą antrajame vaizdo įraše ji skaitė nepakeldama akių į kamerą.
Rusijos žiniasklaidos priemonės paskelbė, kad abu internete paviešinti įrašai yra padaryti Lietuvoje, o ji pati neva nebuvo verčiama kalbėti viešai, nors šia informacija labai abejojama.
L.Linkevičius tvirtino, kad įrašai greičiausiai buvo padaryti tuomet, kai su moterimi niekas negalėjo susisiekti.
Rūpinasi ir ministras
Lietuvos užsienio reikalų ministras L.Linkevičius tvirtina, kad S.Cichanouskajos saugumu Lietuvoje yra pasirūpinta. Ministras teigė, kad S.Cichanouskaja jaučiasi kiek geriau ir artimiausiu metu pati kalbėsis su žurnalistais.
Kol kas nėra žinomi jos konkretūs planai ir ar ji ryšis formuoti Baltarusijos vyriausybę užsienyje.
„Nenorime nieko skubinti. Mūsų tikslas buvo apsaugoti ją nuo grėsmių, kad ji ir jos vaikai būtų saugūs. Tegu ji pati vėliau pasako, ką norės daryti. Šiuo metu ji yra saviizoliacijoje. Manau, ji pati papasakos daugiau, kai galės ir norės“, – kalbėjo L.Linkevičius.
Iš anksto galvota apie scenarijų, kuris ir įvyko
Gediminas Kirkilas
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas
„S.Cichanouskajos pakvietimas į Lietuvą buvo užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus idėja. Iš visos perdavimo procedūros matyti, kad Baltarusijos valdžia stengėsi kuo greičiau jos nusikratyti – ji norėjo gauti iš jos rinkimų rezultatų pripažinimą. Nors kai kur ji nusileido, pripažinimo iš jos neišgavo.
Situacija yra tokia: arba ją reikia laikyti valstybės vadove tremtyje, arba tiesiog palikti ją simboliu. Klausimas, kam ir kiek ji yra pasiruošusi. Šiuo metu yra pati sunkiausia fazė – ji turi apsispręsti. Lydere ji tapo dėl tam tikrų aplinkybių. A.Lukašenka elgėsi įprastai norėdamas kuo greičiau pašalinti savo oponentus. Jis neapskaičiavo, kad S.Cichanouskaja per tokį trumpą laiką surinks reikiamus parašus ir taps tokia populiari. Visa kita ėjo tuo pačiu scenarijumi.
Lietuvai labai svarbu įtikinti visą ES. Labai svarbu, kad ES išsilaikytų vieninga. Sankcijų priėmimas įmanomas tik laikantis vienbalsiškumo. Situaciją, mąstant apie sankcijas, apsunkina tai, kad Astravo atominėje elektrinėje jau pradėtas krauti kuras, o per Klaipėdos uostą vykdomas didelio masto tranzitas.
Vizą ji jau turėjo, yra nemažai baltarusių, kurie ima metines vizas, nes taip pigiau. Vaikai jau buvo anksčiau atvežti. Iš anksto buvo galvota apie tokį scenarijų, kuris įvyko. Kodėl Lietuva? Viskas svarbu: ir geopolitinė situacija, ir geografija, ir istorija. Lietuva turi net ir moralinį pagrindą – mūsų tautiečiai ten gyvena, o čia gyvena baltarusiai.
Vienas iš lozungų ne tik Minske, bet ir kituose miestuose buvo „Lietuva padės“.
Valdžia norėjo jos kuo greičiau atsikratyti. Tai yra įprastas diktatoriaus elgesys – pašalinti.
Skirti sankcijas Baltarusijai dabar bijo tie politikai, kurie nežino tikrosios padėties. Be to, sankcijas mes skirsime ne Baltarusijos piliečiams, o tiems pareigūnams, kurie darė nusikaltimus, nes klastoti rinkimus yra nusikaltimas.“
