Aiškėja, kad Rusija pasinaudojo italų kančia: labdaros misija pavadinta akcija iš tiesų buvo žvalgybinė Kremliaus operacija

Rusija, pernai pavasarį pandemijos parblokštai Italijai skubiai atsiuntusi dosnią pagalbą, turėjo užslėptų kėslų. Akcija, kuri skambiai vadinosi „Iš Rusijos su meile“, buvo hibridinė ir žvalgybinė Kremliaus operacija.

Aiškėja, kad skambiai pavadinta labdaros misija „Iš Rusijos su meile“ iš tiesų buvo Maskvos surežisuota žvalgybinė ir propagandinė operacija Italijoje, tuo metu išgyvenusioje milžinišką pandemijos krizę.<br> TASS/Scanpix nuotr.
Aiškėja, kad skambiai pavadinta labdaros misija „Iš Rusijos su meile“ iš tiesų buvo Maskvos surežisuota žvalgybinė ir propagandinė operacija Italijoje, tuo metu išgyvenusioje milžinišką pandemijos krizę.<br> TASS/Scanpix nuotr.
Aiškėja, kad skambiai pavadinta labdaros misija „Iš Rusijos su meile“ iš tiesų buvo Maskvos surežisuota žvalgybinė ir propagandinė operacija Italijoje, tuo metu išgyvenusioje milžinišką pandemijos krizę.<br> TASS/Scanpix nuotr.
Aiškėja, kad skambiai pavadinta labdaros misija „Iš Rusijos su meile“ iš tiesų buvo Maskvos surežisuota žvalgybinė ir propagandinė operacija Italijoje, tuo metu išgyvenusioje milžinišką pandemijos krizę.<br> TASS/Scanpix nuotr.
Aiškėja, kad skambiai pavadinta labdaros misija „Iš Rusijos su meile“ iš tiesų buvo Maskvos surežisuota žvalgybinė ir propagandinė operacija Italijoje, tuo metu išgyvenusioje milžinišką pandemijos krizę.<br> TASS/Scanpix nuotr.
Aiškėja, kad skambiai pavadinta labdaros misija „Iš Rusijos su meile“ iš tiesų buvo Maskvos surežisuota žvalgybinė ir propagandinė operacija Italijoje, tuo metu išgyvenusioje milžinišką pandemijos krizę.<br> TASS/Scanpix nuotr.
Aiškėja, kad skambiai pavadinta labdaros misija „Iš Rusijos su meile“ iš tiesų buvo Maskvos surežisuota žvalgybinė ir propagandinė operacija Italijoje, tuo metu išgyvenusioje milžinišką pandemijos krizę.<br>TASS/„Scanpix“ nuotr.
Aiškėja, kad skambiai pavadinta labdaros misija „Iš Rusijos su meile“ iš tiesų buvo Maskvos surežisuota žvalgybinė ir propagandinė operacija Italijoje, tuo metu išgyvenusioje milžinišką pandemijos krizę.<br>TASS/„Scanpix“ nuotr.
Manoma, kad Italijoje surinkti duomenys rusų specialistams padėjo sparčiau sukurti vakciną „Sputnik V“.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Manoma, kad Italijoje surinkti duomenys rusų specialistams padėjo sparčiau sukurti vakciną „Sputnik V“.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Specialiai „Lietuvos rytui“, Italija

Jun 27, 2021, 10:40 AM

Spėjama, kad būtent Italijoje paslapčia gauta informacija padėjo rusams pirmiesiems sukurti vakciną nuo COVID-19.

Kai praėjusių metų kovą koronaviruso epicentru tapusioje Italijoje nusileido 13 galingų Rusijos karinių lėktuvų, imta kalbėti, kad ši operacija kelia daug klaustukų.

Tuomet skelbta, jog Rusija į Italiją atvežė humanitarinę, medicininę pagalbą, kurią kelios dešimtys karinių sunkvežimių iš karto išgabeno į karščiausią tašką – katastrofišką situaciją išgyvenusį Bergamo miestą šiauriniame Lombardijos regione.

Tarp Kremliaus atsiųstų specialistų buvo daugybė kariškių, o Italijos žiniasklaida netruko išsiaiškinti, kad 80 proc. paramos – bevertė.

Vis dėlto skambus užrašas „Dalla Russia con Amore“ („Iš Rusijos su meile“) ir šalia nupiešta širdis turėjo įrodyti Rusijos geranoriškumą.

Dabar Italijoje vėl viešai keliamas klausimas: ar tikrieji Rusijos tikslai iš tiesų buvo tokie kilnūs?

Veiksmas vyko žaibiškai

Vienas įtakingiausių šalies dienraščių „La Repubblica“, specialaus žurnalistinio tyrimo metu atidžiai išnagrinėjęs Rusijos misiją ir jos dalyvių biografijas, paskelbė, kad tai buvo ne kas kita kaip žvalgybinė operacija, turėjusi net keletą tikslų.

Vienas jų – slapta surinkti svarbiausius duomenis apie tada dar mažai pažintą virusą, kurio bijojo visas pasaulis.

„Kai vėlų 2020-ųjų kovo 22-osios sekmadienio vakarą ant „Pratica di Mare“ (karinė oro bazė, esanti netoli Romos) tako atsidarė gigantiškųjų IL durys, niekas iš Italijos pareigūnų, pasiųstų sutikti lėktuvų, neturėjo bent mažiausio supratimo, kokį krovinį iškrauna.

Karinio kontingento atvykimą likus parai pokalbio telefonu metu suderino Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir Italijos premjeras Giuseppe Conte, kuris nuo šios operacijos organizavimo nušalino tiek Užsienio reikalų ministeriją, tiek generolus. Tai buvo rusų karinė misija NATO šalyje.

Tačiau tomis desperatiškomis dienomis, kai COVID-19 klupdė Lombardijos miestus, aljansai ir geopolitiniai ryšiai, rodos, pasistūmėjo į antrą planą.

Vienas po kito 13 lėktuvų nutūpė netoli Romos, išleisdami vyrus ir moteris karinėmis uniformomis, o juos lydėjo 23 sunkvežimiai.

Tik tada, kai prasidėjo išlaipinimas, rusai perdavė sąrašą su 104 atvykusiųjų pavardėmis. Dar dvi buvo prirašytos ranka – Natalija J.Pšeničnaja ir Aleksandras V.Semionovas“, – apie Kremliaus atsiųstą pagalbą rašo „La Repubblica“, pabrėždamas, kad NATO šalis Italija rusus įsileido be jokių abejonių, nes situacija buvo labai sudėtinga.

Informacijos nepateikė

Pasak italų dienraščio, dvi minėtos pavardės, į kurias niekas pradžioje neatkreipė dėmesio, yra itin įtakingų Rusijos epidemiologų, kurie vėliau tapo Kremliaus patarėjais kovoje su pandemija.

Abu šie specialistai esą buvo ir Kinijos mieste Uhane, kur pandemija prasidėjo, o sugrįžę iš Italijos po kelių mėnesių paskelbė savo ataskaitą. Joje pateiktas negailestingas Italijos vyriausybės veiksmų vertinimas ir pabrėžiama, kad pandemijos pradžioje šalis padarė fatališkų klaidų.

„Nepaisant plačiai pateikiamos informacijos apie neišvengiamą pandemiją, sveikatos sistema nebuvo paruošta dramatiškam pacientų skaičiaus augimui.

Priemonės, turėjusios sustabdyti viruso plitimą, nebuvo iki galo įgyvendintos, o tai nulėmė gydytojų ir medicinos personalo užsikrėtimą.

Trapioji visuomenės dalis nebuvo laiku tinkamai apsaugota, nes trūko ir lovų, ir tinkamai pasiruošusio personalo“, – kritišką dviejų rusų pareigūnų ataskaitą cituoja Italijos žiniasklaida.

Dienraštis „La Repubblica“ pabrėžia, kad pagalbą Italijai atsiuntęs Kremlius Romai niekada nepateikė jokios informacijos apie savo atliktus tyrimus bei stebėjimus, nors rusų epidemiologai ir virusologai Lombardijoje darbavosi daugiau kaip mėnesį.

Rinko duomenis vakcinai?

Didžiule mįsle šioje misijoje taip pat tapo penki italams neprieinami Rusijos furgonai, stovėję Bergamo „Orio al Serio“ oro uoste.

Juose įkurta unikali pasaulyje mobilioji laboratorija.

Operacijai Italijoje vadovavo įtakingas generolas Sergejus Kikotas, kuris, pasak „La Repubblica“, yra vienas didžiausių biologinio ginklo ekspertų pasaulyje ir todėl jo buvimą Bergamo mieste sunku pagrįsti.

S.Kikotas aiškino, kad laboratorija buvo naudojama galimiems užsikrėtimo atvejams tarp rusų pareigūnų stebėti.

Tačiau Italijos žiniasklaida tuo atvirai abejoja keldama klausimą: ar humanitarinė misija Bergamo mieste nebuvo vykdoma tam, kad Kremlius apgaule surinktus duomenis panaudotų vakcinai „Sputnik V“ kurti?

Esą valstybinių Rusijos laboratorijų, kurios kurdamos tokį svarbų skiepą buvo spartesnės ir už modernius Vakarų šalių tyrimų centrus, greitis nustebino visą pasaulį.

„Sudėtinga įvertinti, kiek operacija Lombardijoje prisidėjo prie vakcinos „Sputnik V“ sukūrimo.

Ar toje mobiliojoje laboratorijoje, neprieinamoje italams, atlikti tyrimai pagelbėjo tam pirmumo sprintui. Italijos sveikatos priežiūros ir karinės institucijos pabrėžė, kad rusai negalėjo iš ligoninių išsinešti pavyzdžių ar mėgintuvėlių, bet taip pat sutiko, kad tomis įtemptomis dienomis kruopščių patikrinimų nebuvo. Bet užšifruoti duomenys galėjo būti perduoti palydoviniu ryšiu“, – rašo „La Repubblica“.

Bet faktas toks: gegužės 22-ąją, praėjus savaitei po to, kai karinis kontingentas grįžo iš Italijos, Rusija paskelbė, kad vakcina yra paruošta.

Propagandos šedevras

Vėliau Rusija įtikino kelias privačias Italijos farmacijos kompanijas pradėti „Sputnik V“ gamybą. Teigta, kad procesas gali prasidėti liepą, nors Europos vaistų agentūra rusiško preparato nėra patvirtinusi.

Italijoje dabar viešai pripažįstama, kad šis skiepas yra Rusijos diplomatijos instrumentas, kuriuo siekiama įtakos Vakarų šalyse.

Vis dėlto, pasak dienraščio „La Repubblica“, tikrasis Kremliaus propagandos šedevras buvo būtent pagalbos Italijai operacija „Iš Rusijos su meile“.

„Žinutė buvo dvejopa: viena vertus, norėta išaukštinti Rusijos galią, kita vertus, pabrėžti, kad ES ir NATO neva užmerkė akis prieš viruso nuniokotos Lombardijos tragediją. Tai operacija, kurią analitikai visame pasaulyje pradeda studijuoti kaip hibridinės veiklos modelį, nes ji padėjo Maskvai, siekusiai užsitikrinti trumpalaikę viršenybę sprendžiant problemą, su kuria susidūrė visos šalys.

Trigubas manevras, sutelktas kenčiančioje Lombardijoje: gauti būtiną informaciją siekiant apsaugoti Rusiją nuo pandemijos; pradėti vidaus ir tarptautinės propagandos kampaniją; padėti sukurti pirmąją vakciną, galinčią kovoti su epidemija.

„Iš Rusijos su meile“ buvo ypač didelė šnipinėjimo operacija. Ne prieš karines Italijos institucijas ir net ne prieš NATO bazes.

Taikinys – kur kas nuožmesnis priešas, kuris tuo metu buvo laikomas didžiausia grėsme visoje planetoje, – COVID-19“, – pabrėžia Italijos žiniasklaida, ragindama šalies parlamentarus pradėti specialų tyrimą dėl Rusijos vykdytų veiksmų.

Pandemija slūgsta, draudimų mažėja

Italijoje pastaruoju metu stipriai pagerėjusi pandeminė situacija teikia vilties, kad koronavirusą pavyks įveikti, o buvęs košmaras nepasikartos. Iš COVID-19 gniaužtų besivaduojanti šalis vasaros sulaukė kur kas labiau atsipalaidavusi ir sugebėjusi atsikratyti daugelio griežtų draudimų, galiojusių nuo rudens.

Nuo birželio 28-osios visi Italijos regionai priklausys vadinamajai baltajai zonai, laikomai saugiausia, kai fiksuojama mažiau nei 50 susirgimų 100 tūkst. gyventojų.

Dėl to visoje šalyje nuspręsta panaikinti daugiau kaip pusmetį galiojusią komendanto valandą ir leisti lauke nebedėvėti kaukių. Tokiam sprendimui po politikų spaudimo pritarė ir vyriausybei pandemijos klausimais patarinėjantis Techninis-mokslinis komitetas.

Kaukės toliau bus privalomos visose uždarose erdvėse ir lauke ten, kur neįmanoma išlaikyti būtinų atstumų, todėl pabrėžiama, kad jas visada būtina turėti.

Italijoje šiuo metu viena doze jau paskiepyta daugiau nei pusė šalies gyventojų. Birželio pradžioje pasiektas skiepijimo rekordas, kai per dieną buvo sušvirkšta beveik 600 tūkst. vakcinos dozių. Italijos vyriausybė buvo suplanavusi visuotinį gyventojų imunitetą pasiekti rugsėjį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.