Pranešimai apie pavojų buvo paskelbti Pietų ir Centrinės Amerikos pajūrio teritorijose, o Čilė informavo apie mažiausiai penkias aukas.
Pasak Čilės vidaus reikalų ministro Rodrigo Penalillo, apie aukas - keturis vyrus ir vieną moterį, pranešta iš Ikikės ir Alto Hospisijo miestų. Šie žmonės žuvo sugriuvus pastatams arba mirė širdies smūgio.
Žemės drebėjimas smogė 20 val. 46 min. vietos (2 val. 46 min. Lietuvos) laiku. Jo židinys buvo 10 kilometrų gylyje, už 83 kilometrų nuo Ikikės miesto Čilės šiaurinėje pakrantėje, pranešė JAV Geologijos tarnyba (USGS).
Havajuose įsikūręs Ramiojo vandenyno cunamių perspėjimo centras paskelbė pavojų žmonėms, gyvenantiems ilgesniame nei 4 800 kilometrų pakrantės ruože, apimančiame kelias šalis.
Pranešime nurodoma, kad cunamio bangų aukštis buvo daugiau nei du metrai.
Čilės, Ekvadoro ir Peru tarnybos taip pat paskelbė perspėjimus, o Čilės pakrantėse esantiems žmonės nurodyta atsitraukti į aukštesnes vietas.
Ekvadore paskelbtas aukščiausio – „raudonojo“ – lygio pavojus, kuris vėliau buvo sumažintas iki „oranžinio“. Pareigūnai rekomendavo žmonėms likti budriems toliau nuo žemyno krantų esančiose Galapagų salose.
Požeminiai smūgiai taip pat buvo juntami Bolivijoje, o tuojau po pirmojo žemės drebėjimo įvyko silpnesnis 6,2 balo pakartotinis smūgis.
Čilės nacionalinio nepaprastųjų situacijų biuro pareigūnas Ricardo Toro sakė: „Karinių jūrų pajėgų hidrografijos ir okeanografijos tarnyba ruošiasi evakuoti visą Čilės pajūrį.“
Gyventojus apėmė siaubas
Pasak R.Toro, pirmosios cunamio bangos pasiekė Pisagvos miestelį šiaurinėje pakrantėje ir tikriausiai risis į pietus tolesnes penkias valandas.
„Buvo sudaužyti gatvių apšvietimo žibintai; persigandę žmonės bėgo iš savo namų. Po drebėjimo jutome dar kelis pakartotinius smūgius“, – naujienų agentūrai AFP sakė Veronica Castillo iš Arikos miesto, esančio už maždaug 1 600 kilometrų į šiaurę nuo Čilės sostinės Santjago.
Gyventojams skubant pasiekti saugesnes aukštesnes vietas, susidarė eismo spūstys, tačiau nepranešama, kad būtų išsijungęs telefono ryšys arba nutrūkęs geriamojo vandens tiekimas. Kai kuriose vietose dingo elektra.
Čilės vidaus reikalų viceministras Mahmudas Aleuy pranešė, kad Ikikėje jūra atsitraukė apie 2,5 metro nuo kranto, o šis žingsnis rodo artėjančią pavojingą cunamio bangą.
„Visi palei mūsų pakrantę turėtų būti atsargūs ir pasirengę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa.
Peru pajūryje taip pat buvo paskelbtas pavojus ir uždaryti pakrantės keliai, sakė sostinės merė Susana Villaran.
„Tai perspėjimas gyventojams imtis visų atsargumo priemonių“, – naujienų agentūrai AFP sakė Peru karinių jūrų pajėgų vadas Colbertas Ruizas.
„Perspėjimas reiškia, jog reikia būti pasiruošusiems, tačiau jis nepatvirtina, kad atsirita cunamis, – aiškino jis. – Kol kas nieko nevyksta.“
Ramiojo vandenyno cunamių perspėjimo centras paskelbė pavojų ir Kolumbijoje bei Panamoje, taip pat paragino „būti budriomis“ dar bent šešias šalis.
Čilė yra vienoje iš aktyviausių pasaulyje seisminių zonų, o šalies šiaurėje jau seniai buvo prognozuojamas smarkus žemės drebėjimas.
2010 metų vasarį Čilės centrinę ir pietinę dalį supurtė itin smarkus 8,8 balo žemės drebėjimas, kurio sukeltas cunamis nuniokojo dešimtis miestų.
Tąsyk požeminiai smūgiai ir didelės vandenyno bangos nusinešė per 500 žmonių gyvybių, o jų padaryta žala infrastruktūrai vertinama 30 mlrd. JAV dolerių.
Tame pajūrio regione pastarosiomis dienomis buvo užfiksuota daug silpnesnių požeminių smūgių.
Sekmadienį ten įvyko 6 balų žemės drebėjimas, kurį lydėjo bent du vidutinio stiprumo pakartotiniai smūgiai.
Tūkstančiai evakuotų gyventojų grįžo namo
Trečiadienį Čilės valdžiai atšaukus pavojų dėl cunamio tūkstančiai žmonių po evakuacijos šalies pakrantės teritorijose grįžo į savo namus. Vertinama, kad naktį į trečiadienį įvykęs galingas žemės drebėjimas didelės žalos nepadarė, skelbia „Reuters“.
8,2 balo žemės drebėjimas įvyko už 100 kilometrų į vakarus nuo Čilės krantų tarp Arikos ir Ikikos miestų, žuvo šeši žmonės. Galingi požeminiai smūgiai sukėlė cunamio pavojų, pakrantę pasiekė beveik 2 metrų aukščio bangos.
Kaip pranešama, gyvybiškai svarbioms vario kasykloms Čilės šiaurėje didelės žalos nepadaryta, kalnakasiai dirba įprastu režimu.
Čilės prezidentė Michelle Bachelet paskelbė šalies šiaurinę pakrantę nelaimės zona ir pažadėjo, jog į teritoriją bus pasiųstos kariuomenės ir policijos pajėgos tvarkai palaikyti, kol bus atitaisyta kelius užblokavusių nuošliaužų padaryta žala.
M.Bachelet trečiadienį planuoja apsilankyti nukentėjusiose teritorijose.
Pareigūnų teigimu, šiaurinėje Čilės pakrantėje buvo evakuota per 900 tūkst. gyventojų. Dauguma žmonių dar nepamiršo 2012 metais vasarį šalies centriniuose ir pietiniuose regionuose įvykusio žemės drebėjimo ir cunamio, kada žuvo daugiau kaip 500 žmonių.
