Belgija save laiko trečia ES šalimi po Prancūzijos ir Italijos, turinčia esą daugiausia - apie dvidešimt - valgomųjų grybų rūšių. Tačiau grybų rinkimas šioje šalyje labai reguliuojamas. Kiekviena savivaldybė jums pateiks gausybę informacijos apie atitinkame regione galiojančias taisykles. Svarbiausia atsiminti, kad Belgijoje rinkti grybus leidžiama tik nedideliais kiekiais ir nekomerciniais tikslais.
Negalima grybų rinkti palei kelius, negalima vartyti ar spardyti nežinomų grybų, o radus valgomų, dalį jų privalu palikti. Su privačių miškų savininkais dėl grybavimo jų miškuose reikia susitarti iš anksto, o tokių, tvoromis aptvertų ar tik atitinkamais ženklais pažymėtų, miškų Belgijoje apstu.
Privalu gerbti ženklus „Privati nuosavybė“ (Propriété Privée), „Grybauti draudžiama“ (Cueillette interdite), „Rinkimas reguliuojamas“ (Cueillette réglementé). Grybautojai, pagauti su keliais grybų krepšiais, pirmiausia įspėjami. Nepaklusę baudžiami piniginėmis baudomis iki 600 eurų.
Rudenį aktyvūs belgai tradiciškai organizuoja žygius į mišką. Žygiuose renka, fotografuoja, piešia grybus. Tačiau į grybų rinkimą jie dažniausiai žiūri su baime. Jiems dar vaikystėje įdiegta, kad gerų, naudingų ir mirtinai nuodingų grybų skirtumai labai maži, o apsirikti labai lengva. Tad verčiau nerizikuoti. Surinktus grybus (kiekį, kurį šeima suvalgytų per dieną) galima nunešti į vaistinę ar specialų medicininį apsinuodijimų skyrių ir ten pasikonsultuoti.
Paklausę paprasto belgo, ar daug žmonių šioje šalyje renka grybus, būsite patikintas, kad – „labai daug“, 10-20 proc. visos populiacijos. Taigi mes, lietuviai, belgus bent jau šioje srityje smarkiai lenkiame.
Nuo seno grybus renkantys, valgantys ir jais prekiaujantys bulgarai, rumunai, kiti Rytų europiečiai tikrai apsidžiaugtų galėdami juos brangiai parduoti Belgijos vartotojams. Čia aplinkiniai miškai pilni tų pačių ant prekybos centrų lentynų besirikiuojančių grybų, tačiau baimė gauti baudą už jų rinkimą ar jais apsinuodyti – daug didesnė už norą ir iniciatyvą juos rinkti ir pardavinėti. Tiesa, nelegaliai šiek tiek grybų kartais iš draugų ar pažįstamų superka nedideli restoranai, aludės, tavernos.
Praėjusį savaitgalį Belgijos Valonijos regiono miškuose prasidėjo medžioklės sezonas. Jis atbaidė paskutinius vietinius grybautojus. O grybauti čia labai smagu. Net nereikia lįsti į brūzgynus ar klaidžioti toli nuo kelių ir takelių. Dviejų sprindžių dydžio baravykai ir kazlėkai, tiesa, smarkiai apvalgyti šliužų, net nebando slėptis nei po paparčio krūmais, nei po storu margaspalvių lapų sluoksniu.
Lietuvoje grybavimas manęs neviliodavo, tačiau dabar praeiti pro didžiulius valgomų grybų, kurių marinuotų ir kitaip konservuotų stiklainiai puikuojasi gurmaniško maisto parduotuvių vitrinose ir brangiose prancūziškose bei itališkose delikatesų krautuvėlėse, tikrai sunku.
Grybų aplinkiniuose miškuose taip gausu, kad nesunku pateisinti belgų baimę juos rinkti. Kol su kaimyne iš Čekijos tarsi maži vaikai krovėm į krepšius reto grožio baravykus, mūsų draugai belgai ir prancūzai tik atlaidžiai šypsojosi. Per mūsų poros valandų pasivaikščiojimus po mišką ir gretimą parką nė karto nesutikome nei vietinių grybų mėgėjų, nei miško savininkų, nei nelegalius grybautojus gaudančių policininkų.
Jokio supirkimo punkto aptikti taip pat nepavyko. Šviežių grybų prekybos centruose irgi neteko matyti. Tiesa, voveraičių yra. Kilogramas kainuoja trisdešimt eurų. Miške rinkti jų nedrįsome. Auga į voveraites labai panašūs grybai didžiuliais spiečiais ir taip gausiai, kad buvo nedrąsu laikyti juos valgomais. Gali būti, kad suveikė belgiškasis baimės kompleksas.
Tačiau daug belgų rudenį parduotuvėse mielai perka šviežius į 150 ar 250 gramų indelius supakuotus miško grybų „rinkinius“. Jų kaina irgi siekia apie 30 eurų už kilogramą.
Pasidomėjus šviežių grybų patiekalais vietiniuose restoranėliuose, teko nusivilti. Prasidėjus nepaprastai čia populiarių midijų sezonui, jos dominuoja visur ir kasdien. Belgiškame „Delhaize“ prekybos centre grybų pasirinkimas rudenį irgi nežavi, dauguma jų – tai fermose augintų „laukinių“ grybų mišinys, kainuojantis daug daugiau nei įprasti balti pievagrybiai.
