Prieš porą metų pagamintas ir „Istorijos pabaiga“ (The End of Hystory) pavadintas škotiškas alus iki šiol audrina žinovus. Tačiau savo gerbėjus jis labiausiai šokiravo ne tuo, kad kaina buvo nuo 650 iki 900 eurų už butelį, ne tuo, kad stiprumas siekė net 55 laipsnius, ir net ne tuo, kad jo pagaminta tebuvo tik tuzinas butelių. Ypatingo dėmesio šis alus, ko gero, nebūtų sulaukęs net ir dėl savo neįprasto – kadagio uogų, dilgėlių, cinamono, medaus ir apelsinų skonio.
Garsiai škotų kompanijai „Brew Dog“ nepakako pagaminti stipriausią ir brangiausią pasaulyje alų, ji žengė žingsnį, kuris sukėlė didžiulį gyvūnų mylėtojų ir gamtosaugininkų nepasitenkinimą: alaus butelius patalpino mielų žvėrelių iškamšose. Tiksliau, į keturias voveres, penkias žebenkštis ir vieną kiškį, kurie buvo rasti jau nebegyvi.
„Brew Dog“ yra bene didžiausia Škotijos alaus gamykla, išleidžianti į apyvartą apie 120 000 alaus butelių per metus. Jis eksportuojamas į daugelį pasaulio šalių, be to, čia daug eksperimentuojama, kuriamos itin stipraus alaus rūšys.
Minėtosios „Istorijos pabaigos“ pavadinimas kilęs iš įžymaus filosofo Francis‘o Fukuyama‘os darbų. Alaus daryklos įkūrėjai Jamesas Wattas ir Martinas Dickie‘sas teigia, kad šio alaus tikslas buvo – pademonstruoti, kaip toli galima nueiti gaminant tokį paprastą produktą, kaip alus.
Gamtosaugininkai šį kartą „Brew Dog“ kompanijai labiau padėjo, nei pakenkė – 11 alaus butelių buvo nupirkta neįprastai brangiai. Vienas netgi atiteko garsiam tarptautiniam internetiniam TV blogų puslapiui.
Iki šiolei „Brew Dog“ laikosi savo pažado ir nėra pagaminęs nei stipresnio, nei negyvais gyvūnais apvilkto alaus. „The End Of Histori“ kurį laiką „gyvena“ Amerikoje, Kanadoje, Italijoje, Škotijoje, Danijoje ir Anglijoje.
Keli kiti irgi esą dar neatidaryti. Unikalaus gėrimo butelių savininkai teigia, kad būtent gyvūnėlių iškamšos ir tai, jog iki šiolei dar nėra pasaulyje pagaminto stipresnio alaus, privertė juos įsigyti „Brew Dog“ produktą.
O ragavusieji teigia, kad alaus skonis labiau primena viskio, ir jį geriant reikia būti labai atsargiam.
Kad ir kaip būtų keista gerti alų iš negyvos voverės burnos, pats alus vis dėlto sulaukė didelio dėmesio, o tai ir buvo pagrindinė šio projekto idėja. Ar paaiškėjus paklausos mastams, senoji alaus darykla nepasinaudos proga ir neims gaudyti voverių ir žebenkščių naujoms iškamšoms, tikrai neaišku.
