Danijos princas dėl lietuviško alaus nusižengė protokolui

Nors Lietuvoje kur kas dažniau matome kitą Danijos princą – Andriaus Mamontovo įkūnytą Hamletą – šiuo metu Vilniuje besilankantis Danijos sosto paveldėtojas neturi nė lašo pastarajam būdingo tragizmo. Akivaizdu, kad maratonus bėgiojantis princas Frederikas, kuris žmoną susirado Sidnėjaus olimpiadoje, prisidengęs Frederiko Henrikseno vardu mokėsi Harvardo universitete ir keturis mėnesius šunų kinkiniais keliavo po Grenlandijos šiaurę, nėra paklusnus protokolo vykdytojas. Nepaisė jo didenybė protokolo ir Dailės akademijoje vykusiame Danijos šiuolaikinio meno parodos atidaryme – paėmė bokalą „Švyturio Baltijos“ ir užsikalbėjo gerokai ilgiau negu buvo numatyta.

Daugiau nuotraukų (1)

Arnoldas Lukošius

Oct 9, 2013, 8:19 PM, atnaujinta Feb 21, 2018, 7:45 AM

„Kai Danijos ambasada paprašė mūsų reprezentuoti Lietuvos aludarystę per renginius, kuriuose dalyvaus šios šalies princas Frederikas, nuoširdžiai apsidžiaugėme. Tačiau buvome įspėti, kad karališkasis protokolas labai griežtas ir šios vaišės bus skirtos priėmimo svečiams, bet ne pačiam princui. Mat jam, jeigu tai nėra oficiali vakarienė, draudžiama viešumoje ragauti valgių bei gėrimų“, – pasakojo Švyturio-Utenos alaus vadovas Rolandas Viršilas.

Princas „Švyturio“ alaus gurkštelėjo nė nespėjus ambasados atstovams liepti fotografams paslėpti fotoaparatus. O ir po to bokalo nepastatė – ragaudamas bendravo su parodos svečiais net praėjus pusvalandžiui po numatyto išvykimo laiko.

„Turėjau galimybę Danijos sosto paveldėtojui papasakoti, kad lietuviai labai didžiuojasi savo aludarystės menu. Matėsi, kad princui alus patiko“, – gyrėsi sėkmingu įspūdžiu R.Viršilas.

Karališkoji Danijos šeimą seniai garsėja, kaip šio gėrimo vertintoja. Daugiau negu 100 metų dvarui alų tiekia Danijos „Carlsberg“ aludariai.

1847 metais Kopenhagoje pirklio ir verslininko Jacobo Christiano Jacobseno įkurta „Carlsberg“ alaus darykla karališkojo tiekėjo titulą gavo 1904 metais, kai pristatė „Carlsberg pilsener“ alų. Nuo tada šie danų aludariai ir žymi savo alų beveik nepakitusia etikete su Danijos karališkąja karūna.

Žodžiu, nenuostabu, kad vakare princą matė Vilniuje alaus bare. O kitą dieną Valdovų rūmuose nemažai „Švyturio“ dėžių. Oficiali vakarienė, juk, o kaip ten pagal protokolą?..

Alaus ir gaiviųjų gėrimų vartojimo etiketas

Na, o jei kada patiems teks ko nors pagurkšnoti sėdint už stalo su aristokratais, derėtų prisiminti kelias svarbias taisykles:

1. Gerti galima tik tuomet, kai burnoje neturite maisto.

2. Reikia gurkšnoti, o ne maukti.

3. Už stalo šalti gėrimai pateikiami tik bokaluose arba taurėse. Tiesiai iš butelio galima gerti nebent gamtoje ar kepant šašlykus.

4. Jei alus buteliuose, svečiui paduodamas atkimštas butelis ir taurė, kad jis pats galėtų kontroliuoti, kiek alaus įsipila ir tas nesušiltų.

5. Aukštuomenės dama niekuomet neišties ištuštintos taurės, kad į ją įpiltų dar.

6. Protingas žmogus niekuomet negers prieš sėsdamas prie vairo. Juo labiau neįkalbinės kito taip elgtis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.