Nuo politikos – prie puodų
Kelioms savaitėms į Lietuvą tajų porą pasikvietė „Karpynės“ savininkė Viktorija Kenstavičienė. Pernai žiemą su vyru Jordanu keliaudama po Tailandą moteris daug laiko skyrė įsigilinti į vienos geriausių pasaulyje virtuvių paslaptis.
Čango saloje (Ko Chang) verslininkė apsilankė ir Lietuvoje viešėjusių virtuvės meistrų įkurtoje kulinarijos mokykloje.
Doungjai Boonprakob yra į devintąją dešimtį įkopusios Srisamorn Kongpun, karališkosios Tailando šeimos virėjos, mokinė. Garsioji maisto ruošimo meistrė labai kruopščiai atsirenka tuos, kuriems perduoda tajų virtuvės subtilybes.
Domėtis maisto ruošimu ir net įkurti kulinarijos mokyklą tailandiečių pora nutarė per savo povestuvinę kelionę.
Politikos mokslus Tailando sostinės Bankoko universitete baigusi Doungjai Boonprakob ir humanitarinį universitetinį išsilavinimą turintis jos vyras iš karto po vestuvių išvyko kopinėti medaus į Čango salą.
Ši nuostabi vieta jaunavedžius taip pakerėjo, kad jie nutarė atsisakyti gyvenimo mieste ir visam laikui įsikurti rojaus kampeliu vadinamoje saloje.
„Kol nebuvome susituokę, neskirdavome daug dėmesio maistui. Gyvendami šeimoje pradėjome vis daugiau laiko leisti virtuvėje. Supratę, kad tai gali tapti mūsų gyvenimo pašaukimu, mokėmės pas žinomus virtuvės vadovus, o po to patys įkūrėme kulinarijos mokyklą“, – pasakojo Doungjai Boonprakob.
Malonų šių virėjų bendravimą, svetingumą ir skaniai paruoštus valgius V.Kenstavičienė įvertino jau pirmąją apsilankymo kulinarijos mokykloje dieną.
Vakarienė buvo tokia gardi, kad viešėdami Čango saloje lietuviai kituose restoranuose valgyti nepanoro.
„Susibičiuliavusi su kulinarijos mokyklos įkūrėjais pakviečiau juos atvykti į Lietuvą ir pamėginti tailandietiško maisto ruošimo gudrybes pritaikyti mūsų šalies virtuvei“, – pasakojo V.Kenstavičienė.
Labiausiai moterį domino, kaip tailandietiškas skonis gali būti pritaikomas ruošiant patiekalus iš Lietuvoje auginamų karpių, upėtakių bei Norvegijos ūkiuose užaugintų lašišų.
Ilgai įkalbinėti Doungjai Boonprakob ir Banphot Sarawongo verslininkei nereikėjo. Iki šiol Europoje nebuvę sutuoktiniai mielai priėmė pasiūlymą aplankyti Senąjį žemyną, pamatyti plotu beveik 8 kartus už Tailandą mažesnę Lietuvą ir pasidalyti tajų receptais.
Paprašė specialių keptuvių
Virėjai į mūsų šalį iš gimtinės atsivežė retų prieskonių, palmių cukraus. Kitų egzotiškų pagardų V.Kenstavičienė pati užsakė iš Tailando.
Prieš įžengdami į „Karpynės“ restorano virtuvę Tailando virtuvės meistrai paprašė ne tik kokybiškų maisto produktų, bet ir tradicinių Pietryčių Azijoje naudojamų keptuvių („wok“), kuriose geriausiai atsiskleidžia kepamo, verdamo ar troškinamo maisto savybės.
Svečių iš Tailando ruoštų patiekalų iš vietoje pagautų šviežių žuvų pirmieji paragavo „Karpynės“ virtuvės vadovė Jolanta Gervienė, šeimininkai ir jų bičiuliai. Tačiau artimiausiu metu jais galės mėgautis ir svečiai.
Svarbiausias prieskonis – šypsena
Virėjai iš egzotiško krašto atskleidė, kad tailandietiška virtuvė garbingą vietą pasaulio kulinarijoje išsikovojo dėl puikiai suderintų aštraus, sūraus, saldaus, kartaus ir rūgštaus skonių.
Tailando virtuvėje naudojama vištiena, jautiena, kiauliena, tačiau ypač mėgstamos jūrų gėrybės, įvairios žuvys, ne tik gaudomos laukinėje gamtoje – jūroje ar gėluose vandenyse, bet ir auginamos tvenkiniuose.
„Tailando virtuvėje taip pat naudojama daugybė daržovių, vaisių ir ypač prieskoninių augalų. Išmoningai juos derinant sukuriamas išskirtinis patiekalų skonis.
Tačiau nereikėtų pamiršti, kad svarbiausias tajų virtuvės prieskonis – šypsena ir gyvenimo džiaugsmas. Jeigu jo neįdėsite, patiekalai nebus gardūs“, – tikino Banphot Sarawongas.
Persivalgyti – nemandagu
Tailandiečiai nevalgo duonos. Vietoj jos vartoja ryžius – tai svarbiausias nacionalinis produktas. Ryžiai ne tik suteikia sotumo, bet ir sušvelnina aštrumo, rūgštumo, saldumo ar kartumo skonį.
Prie mėsos, jūrų gėrybių ar žuvies patiekalų Tailande tiekiamos garuose virtos, troškintos ar keptos daržovės.
Šios šalies virtuvėje beveik nežinomi mums įprasti pieno produktai.
Juos atstoja kokosų pienas. Valgant paprastai užgeriama nealkoholiniais gėrimais.
Tailande valgant naudojami ne peiliai ir šakutės, bet šakutės ir šaukštai.
Šakutė laikoma kairėje rankoje, šaukštas – dešinėje.
Maisto šaukštu semiama saikingai. Persivalgyti šioje šalyje nemandagu.
Cepelinų ragavo, šaltibarščių – ne
Svečius iš egzotiškos šalies nustebino Lietuvos gamtos grožis ir juos priėmusių žmonių svetingumas. Tajai spėjo paragauti ne vieno tradicinio mūsų šalies valgio, tarp jų – ir cepelinų.
„Dabar jau žinome, kodėl jūs tokie aukšti. Mes su vyru per pusę suvalgėme vieną cepeliną – labai sotu ir kaloringa. Pagardinti spirgučiais ir grietine – tikra kalorijų bomba“, – juokėsi Doungjai Boonprakob. Lietuvoje tajai nedrįso valgyti tik šaltibarščių. Pora kasdien tvirtindavo, kad raudonosios sriubos jie būtinai paragaus kitą dieną.
Bet kitądien sakydavo tą patį. Burokėliai su kefyru, žalumynais, virtu kiaušiniu ir bulvėmis svečiams buvo sunkiai suvokiamas derinys.
Desertai, kuriais daugelis iš mūsų lepinasi kone kasdien, tailandiečiams irgi nėra įprasti. Pyragėliai, tortai, šakočiai ir kitokie kepiniai svečiams pasirodė itin kaloringi. Tailande įprasta smaguriauti palmių cukrumi saldintais ryžiais, ledais, kokosų pienu su vaisiais, vandeniu su sirupu ir ledu.
Nors tajai Lietuvoje rado patikusių patiekalų, mūsų šalies valgiai jiems pasirodė ne tik per sunkūs ir per sotūs dėl naudojamų riebių padažų, bet ir nuobodoki dėl iki galo neišreikšto skonio.
„Nereikėtų bijoti derinti skirtingų skonių, naudoti daugiau prieskoninių augalų, ruošti įvairių padažų“, – aiškino virėjai iš Tailando.
Kelios tajų virtuvės gudrybės
Jie tikino, jog pasigaminti tailandietiškų patiekalų, pritaikydamas juos savo skoniui, gali kiekvienas.
Valgiai paruošiami greitai ir gana nesunkiai.
Tajų virėjai dažniausiai iš anksto susmulkina ir paruošia daržoves, prieskonius, kitokias patiekalo sudedamąsias dalis, iš kurių gaminami padažai, tada kepa, verda ar troškina mėsą. Ją gardina jau paruoštu padažu.
„Būtina laikytis svarbiausių maisto ruošimo principų, bet visada galima šiek tiek pakeisti sudedamąsias dalis.
Pavyzdžiui, vietoj palmių cukraus naudoti rudąjį, alpinijas (kitaip – siaminiai imbierai) pakeisti paprastu imbieru“, – patarė karališkosios Tailando šeimos virtuvės paslapčių mokęsi virtuvės meistrai.
