Atvirame interviu Ilona atvirai papasakojo apie darbu virtusį hobį, mitybą, išsipildžiusias svajones ir neįprastų augintinių kolekciją.
I.Juciūtė-Čibirkienė daugeliui geriausiai atpažįstama kaip TV3 kulinarinės laidos „Virtuvės istorijos“ vedėja.
Tačiau veikli moteris dar rašo maisto tinklaraščius „Skanus gyvenimas“ ir „Maisto klubas“, leidžia savo kulinarinę knygą, o be viso to – augina 70 įvairių veislių vištų!
– Kaip ir kada kulinarija tapo jūsų aistra?
– Kulinarija tapo aistra, kai gimė mano pirmasis vaikas. Jį auginant teko sėdėti namuose, vyras sunkiai dirbo, o aš jaučiausi niekam nereikalinga. Norėjau kažkaip kompensuoti savo buvimą namuose, tad pradėjau skaniai gaminti, kad palepinčiau vyrą.
Žodžiu, vienas patiekalas po kito, viskas labai skanu, kartais jau net ne viską spėdavom suvalgyti, kiek prigamindavau. Taip po truputį pradėjau ruošti maistą pagal užsakymus, pradėjau gaminti užkandžius banketams, furšetams, ir galiausiai tai tapo mano gyvenimo būdu.
Norėjau save realizuoti ir ieškojau, ką galėčiau daryti, tai maisto gaminimas man teikė didžiausią malonumą iš visų. Nesu baigusi jokių mokslų, esu savamokslė ir iki dabar eksperimentuoju, mokausi iš žurnalų, internetinių svetainių.
– Ar griežtai paisote mitybos taisyklių? Gaminate tik sveiką maistą?
– Tikrai ne. Turiu savo mėgstamą posakį: arba valgai, ką nori, arba atrodai, kaip nori. Tai aš valgau, ką noriu. Mano maistas yra sveikas tuo, kad aš jį užsiauginu pati.
Kadangi gyvenu kaime, sugalvojau auginti vištas dėl kiaušinių. Tada vyro paprašiau šiltnamio, kad užsiaugintume agurkų, pomidorų, žirnių, braškių.
Bet mano gaminamas maistas nėra sveikas, mano maistas skanus (juokiasi). Todėl ir mano tinklaraštis vadinasi „Skanus gyvenimas“, nes mes mėgstam valgyti skaniai, o kas man skanu, tas nėra labai sveika.
Aš mėgstu lietuvišką virtuvę – visokie bulviniai blynai, cepelinai, riebūs padažai man labai patinka.
– Kaip gimė idėja rašyti apie maisto gaminimą?
– Viskas prasidėjo prieš 8-erius metus. Tada aš dalyvaudavau viename forume, kur mamos diskutuoja apie savo vaikus ir dalindavausi savo receptais, nes, kaip minėjau, gimus vaikui pradėjau gaminti. Tada dar draugės pradėjo klausinėti receptų, ir viena jų pasiūlė susikurti tinklaraštį.
Tada internetas dar buvo naujiena, aš nelabai ką ten mokėjau, tai draugė ėmė ir sukūrė tinklaraštį. Pradėjau rašyti ir po truputį pastebėjau, kad atsirado sekėjų ir komentatorių. Taip ir įnikau į rašymą.
Per 8-erius metus sekėjų prisikaupė, jie yra aktyvūs, mane palaiko gamindami ir bandydami mano kepinius. Tai mane skatina augti toliau ir tobulėti.
– Esate laidos „Virtuvės istorijos“ vedėja. Ar neišgąsdino pasiūlymas gaminti prieš kameras?
– Ne, nes prieš kameras mano darbas prasidėjo anksčiau. Praėjusį „Virtuvės istorijų“ sezoną dirbau tik kaip šefė, o šiemet labai džiaugiuosi, kad vesti laidą garbė teko man.
Pamenu, dar tada, kai tik pradėjau rašyti maisto tinklaraštį, turėjau dvi dideles svajones: išleisti savo kulinarinę knygą ir vesti laidą televizijoje. Nors svajonės buvo trys, dar labai norėjau ištekėti. Tai šiemet mano visos trys svajonės ir išsipildė. Metas galvoti apie naujas!
– Be visų šių veiklų, dar ruošiate ir kulinarinę knygą. Apie ką ji bus?
– Knyga – tos pačios krypties, kaip ir tinklaraštis. Mano virtuvė yra lietuviška, tradicinė. Populiariausias video receptas, turintis apie milijoną peržiūrų, tikriausiai yra žemaičių blynai, toliau – kiti elementarūs paprasti patiekalai, kaip varškėčiai, varškės spurgos.
Supratau, kad šiais laikais rizotą, tiramisą, lazaniją gali pagaminti bet kuri šeimininkė, o lietuviškus, tuos galbūt kiek nutolusius nuo šiandienos patiekalus, gali pagaminti ne kiekviena. Todėl mano knyga ir vadinasi „LT virtuvė. Atrasti iš naujo“. Tai bus seni receptai, su kuriais mes užaugome. Jie šiek tiek pakoreguoti, patobulinti, pritaikyti šiuolaikiniam skoniui.
– Šiuo metu turite daug veiklos. Ar pavyksta viską spėti? Ar randate laiko gaminti ir šeimai?
– Iki dabar gyvenome labai pasyviai, atitolę nuo miesto, miško apsuptyje. Rūpinausi dideliu kiemu, augalais, namais, virtuve, užsiveisėme vištų. Namie gyvenu ramiai, tad dabar man viską kompensuoja darbas su laida, knygos leidimas – tai, kur galiu atskleisti save.
Kadangi gyvenau pakankamai sėsliai, man didžiulė pramoga „išeiti į žmones“. Kol kas laiko užtenka gaminti ir šeimai, o jeigu ir neužtenka ar apleidžia fantazija ir jėgos, mano šeima tikrai nesiskųsdama išsiverda pirktinių koldūnų ir niekam nėra jokios tragedijos.
Mažoji vienuolikmetė dukra bando sekti mano pavyzdžiu. Mano antrame tinklaraštyje „Maisto klubas“ yra vaikų rubrika, kuri vadinasi „Gamina vaikai“, ten ji filmuojasi gamindama ir rodydama receptus vaikams.
– Šiuo metu auginate 70 vištų. Kaip gimė toks sumanymas? Kodėl būtent vištos?
– Kepu kepinius, kuriems visada naudoju kaimiškus vištų kiaušinius. Tų kiaušinių ieškodavau kaime, pirkdavau iš bobučių. Bet vėliau pradėjau prašyt vyro – juk tiek daug turim žemės, kad galėtume auginti vištas patys. Įkalbėti pavyko tik po poros metų.
Pirmaisiais metais nieko nenutuokdami apie vištas, nusipirkom iš turgaus kažkokių senų, kurios beveik nedėjo kiaušinių. Taip vyras pradėjo domėtis ir nusprendėm, jei jau auginam, tai ne vien dėl kiaušinių, bet kad būtų gražu ir į jas pažiūrėti.
Nusipirkom inkubatorių, važinėjam po Lietuvą, perkam retus veislinius kiaušinius, inkubatoriuje perim, išsirita viščiukai ir juos užsiauginam. Turim visokių, net juodų vištų – ir mėsa, ir organai, ir plunksnos – viskas juodai mėlyna. Bet mes jų nevalgom. Jos deda kiaušinius, jų irgi turim įvairiausių – mėtiniai, balti, su rudais taškučiais.
Išskirtinius gyvūnus auginanti I.Juciūtė-Čibirkienė sutiko pasidalinti ir mėgstamiausiais receptais, kuriems naudoja savo pačios užaugintų vištų kiaušinius.
Tešlai reikės:
500 g miltų,
250 g sviesto,
2 kiaušinių,
100 g riebios grietinės,
žiupsnelio druskos.
Įdarui reikės:
700 g maltos kiaulienos,
3 svogūnų,
druskos pagal skonį,
maltų juodųjų pipirų pagal skonį.
Gaminimas
Šaltą sviestą sutarkuokite burokine tarka ir sumaišykite su miltais bei druska. Įmuškite kiaušinius, sudėkite grietinę ir užminkykite tešlą. Padėkite valandai šaltai.
Įdarui į maltą mėsą suberkite smulkiai supjaustytus svogūnus, druską bei prieskonius. Gerai išminkykite. Palikite pasimarinuoti.
Atvėsusią tešlą sužnaibykite maždaug vienodo dydžio gabaliukais, gabaliuką tešlos atskirai iškočiokite, dėkite po šaukštą įdaro, gražiai užlankstykite kaselę.
Padarytus kibinus dėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą, ištepkite plaktu kiaušiniu ir dėkite į įkaitintą iki 180 laipsnių orkaitę. Kepkite 40 min. kol gražiai apskrus. Skanaus!
Varškės apkepas
Reikės:
1 kg varškės,
6 kiaušinių,
200 g manų kruopų,
200 g cukraus,
100 ml pieno,
100 g sviesto.
Formos dugnui:
šaukšto sviesto,
3-4 šaukštų džiūvėsėlių.
Gaminimas
Varškę pertrinti per sietelį. Kiaušinių trynius įmaišyti į varškę, sudėti manų kruopas, supilti pieną ir tirpintą margariną. Standžiai išplakti baltymus su cukrumi. Sumaišyti abi mases į vieną. Leisti pastovėti apie valandą.
Formą ištepti šiek tiek sviesto ir pabarstyti gausiai džiūvėsėliais, supilti masę ir kepti 190 C. 40 min. Skanaus!
Saldi bandelių duona
Reikės:
560 g miltų,
350 ml šilto pieno,
10 g sausų mielių,
2 kiaušinių,
80 g sviesto,
75 g cukraus,
50 g tirpinto sviesto,
1 valg. š. cukraus,
1 valg. š. cinamono.
Gaminimas
Mieles ištirpinti šiltame piene ir leisti pastovėti, kol ištirpinsite sviestą. Į dubenį persijoti miltus, supilti pieną, sviestą ir išplaktus su cukrumi kiaušinius. Užminkyti tešlą ir leisti ji pakilti dvigubai.
Formuoti nedidelius kamuolėlius, dėti į skardą, išklotą kepimo popieriumi, aptepti tirpintu sviestu ir pabarstyti cukraus-cinamono mišiniu. Suformuotai ir paruoštai duonai leisti šiltai pastovėti apie 30 min. Kepti 190 C įkaitintoje orkaitėje 40 minučių.
