Ir siūlo idėją: šventėms pasigaminti ypatingų virtinukų su grybais, kurių ruošimas taptų pramoga visai šeimai.
Taip pat jis dalijasi Lietuvos šimtmečio įkvėptos degustacinės vakarienės idėjomis: kaip tradiciniai lietuviški produktai ir patiekalai virsta netradiciniais, modernios virtuvės paliestais skonio kūriniais.
Paprasti patiekalai – nepaprastai
„Man patinka mintis, kad mūsų tautinės šventės proga ant šeimų stalų galėtų puikuotis su išmone ir meile paruošti mums būdingi patiekalai: būtinai juoda duona, pievomis kvepiantis medus, varškės sūris, virtos bulvės su lupena, kastinys. Desertui – varškės apkepas su daug naminės grietinės.
Bet svarbiausiu stalo akcentu turėtų virsti patiekalas, pagamintas visų šeimos narių rankomis“, – taip artėjančią jubiliejinę Vasario 16-tosios šventę siūlo švęsti virtuvės virtuozas J.Orševski.
Pasak jo, šventinių pietų ašimi galėtų tapti nepretenzingas, bet šeimą suburiantis patiekalas, įtraukiantis ir vaikus, ir suaugusiuosius.
„Tikiu, kad vėliau gyvenime ragaujant šeimos tradicinio patiekalo, atgis šilčiausi vaikystės prisiminimai“, – sako Jaroslavas ir siūlo idėją – virtinukus su grybais.
„Iš pradžių pasigaminkite virtinukų tešlą: kad ji būtų ypatinga, į miltus įmaišykite džiovintų baravykų pudros (galite paprasčiausiai sumalti džiovintus grybus kavamale) – tai tešlai suteiks sodraus grybų skonio.
Pasigaminkite grybų įdarą – taip, kaip labiausiai mėgstate. O tada linksmoji dalis: leiskite vaikams kočioti tešlą ir visa šeima darbuokitės formuodami virtiniams būdingas klostes“, – patarė šefas.
Kai išvirs, Jaroslavas rekomenduoja virtinius dar pakepinti svieste – ir su juo tiekti į stalą.
„Prieš atiduodant valgytojams siūlau ant viršaus patarkuoti šiek tiek citrinos žievelės – ir paprastas lietuviškas patiekalas taps nepaprastu atradimu!“ – pažadėjo šefas.
Šimtmečio vaišės šefo akimis
„Lietuvos šimtmečiui nusprendžiau padovanoti tai, ką moku geriausiai – autorinius kūrinius, sudėtus į šešių patiekalų degustacinę vakarienę, – apie Lietuvos Nepriklausomybės dienos įkvėptą kūrybą pasakoja restorano „Siesta“ šefas. – Pirmiausia ėmiausi analizuoti praėjusio amžiaus pradžios Lietuvos restoranų meniu. Įsitikinau, kad tuometiniuose valgiaraščiuose dominavo Vakarų Europos patiekalai, todėl nusprendžiau kurdamas teminę vakarienę naudoti tradicinius ir nostalgiją keliančius lietuviškus produktus“.
Truputis įžvalgų, truputis istorijos ir kūrybiškų interpretacijų – ir duona, bulvės, kiaulienos šoninė ar visiems pažįstamas Napoleono tortas virto netikėtumų kupina, visai kitokia tradicijos versija – kurios paragauti Jaroslavas kviečia ne tik Vasario 16-tąją.
„Vištienos kepenėlių paštetas su namine sviestine duona ir šaltalankiais – lengvai istorija persmelktas patiekalas su kažkada kiekvienuose namuose kepta duona, senovine šaltalankių uoga ir iš kaimiškos kepeninės dešros evoliucionavusiu švelniu paštetu.
Duoklę bulvėms – kažkada pakeitusioms ant lietuvių stalo karaliavusias ropes – atidaviau sukūręs buitiškai skambantį, bet toli gražu nebuitiškai atrodantį ir dieviškai skanų bulvienės su šonine patiekalą. Iš virtų bulvių su naminiu majonezu ir šviežiais česnako laiškais sukūriau salotas prie rūkyto upėtakio.
Kiaulienos šoninės su rugine duona ir marinuotais svogūnais patiekalą įkvėpė prisiminimai apie savo vaikystę pas močiutę kaime: kaip ji mano tėčiui į pievą atnešdavo lašinių, juodos duonos, agurkų, svogūnų ir šviežio pieno. Išėjo nostalgija persmelktas, bet visiškai sumodernintas patiekalas.
Nerestoraniniai veršienos šonkauliai – savotiškas iššūkis man, nemėgstančiam veršienos, kurį įgyvendinau paskaninęs ropinėmis lietuviškomis daržovėmis su svogūnų plutele.
Na ir, žinoma, „Napoleonas“. Jei ne jūs patys, tai kažkas iš jūsų pažįstamų tikrai alpsta dėl šio deserto ir gali iki nukritimo ginčytis, koks turi būti tobulo Napoleono skonis.
Tuo tarpu aš sukūriau kitokią „Napoleono“ versiją: pyragą tepu ne iš tešlos lakštų, bet iš juostelių, viską susuku į vyniotinį ir, pritaikęs molekulinės gastronomijos žinias, dekoruoju spanguolių želė odele“.
