Mintis užsirašinėti receptus pirmiausia kilo M.Janavičiui, o jo širdies draugė tik vėliau įsitikino, jog tai labai palengvina maisto ruošimą namuose.
Kai receptai suskirstyti pagal temas, grįžus namo nebereikia sukti galvos, ką paruošti vakarienei.
Kadangi visi receptai ne kartą išmėginti, susirandi ir dar greičiau pagamini negu pirmąkart, nes jau turi daugiau įgūdžių. Be to, receptūrose nurodyti produktų kiekiai, nebereikia mąstyti, kiek ir ko įdėti, kaip ruošti. Sukiesi lyg vijurkas, ir vakarienė netrukus garuoja ant stalo.
Tad į tinklaraštį „Maisto kelionės“ sudėtais receptais naudojasi ne tik jo kūrėjai, bet ir įvairaus maisto mėgėjai. Tinklaraštyje gausu netikėto skonio patiekalų, mat visavalgių pora susistemino kelionėse ragautų valgių receptūras.
Jei vieno ar kito patiekalo gali būti keli variantai, kauniečių pora tinklaraštyje pateikė tokį receptą, kurį patys išmėgino ir dar patobulino pagal savo skonį.
Politikos mokslus Bato universitete Anglijoje krimtęs lietuvis po paskaitų dirbdavo restorano virtuvėje ir įgijo virėjo patirties. Baigęs studijas M.Janavičius su drauge Karolina nemažai keliavo ir tai papildė jų kulinarijos potyrius, žinias.
Nors šiuo metu Marius dirba vienoje Kauno įmonėje, neturinčioje nieko bendra nei su politikos mokslais, nei su kulinarija, jo kuriamas tinklaraštis sparčiai plečiamas naujais receptais.
Mylimajam „Maisto kelionėse“ talkina K.Sodeikaitė, studijuojanti Vytauto Didžiojo universitete kūrybines industrijas.
Poros tinklaraštyje nemažai receptų iš Azijos šalių virtuvių.
Juodu ten keliavo, be to, Karolina Azijoje beveik trejus metus gyveno ir dirbo modeliu.
Tad postūmį kurti tinklaraštį davė kelionės – paragavus patikusių patiekalų norėjosi susirasti ir užsirašyti receptus, kuriuose buvo ir lietuviams nepažįstamų, neįprastų produktų.
„Kelionėse idėjų pasisemiame, bet didžioji dalis jų kyla iš nuolatinio domėjimosi kulinarija kituose šaltiniuose – televizijos laidose, knygose“, – tvirtino M.Janavičius.
Azijos virtuve porai teko ir nusivilti – apsilankius Filipinuose ir paragavus valgių jiems beveik niekas nepatiko.
„Per dvi savaites atradome vos vieną patiekalą, kurį buvo galima valgyti. Daugiau viskas buvo neskanu“, – prisiminė Marius.
O iš tų valgomų patiekalų buvo tik acto bei sojų padaže marinuota ir virta vištiena su pipirų grūdeliais (tai filipiniečių nacionalinis valgis „adobo“).
Lietuviai Filipinuose ragavo kiaulienos, tačiau valgio skonis buvo netikėtas – sūri mėsa skendo saldžiame padaže. „Actas, cukrus, riebalai – tokia filipinietiška skonių puokštė mums nebuvo priimtina“, – pripažino kelionių mėgėjas.
Kauniečių pora taip pat turi savitą skonį, tarkime, jų tinklaraštyje galima rasti keptų varškėčių su šonine ir klevų sirupu receptą. Juk lietuviai įpratę varškėčius valgyti su grietine ar uogiene.
Iš kur toks keistas receptas?
Studijų metais pastebėjęs, kad tokius varškėčius pusryčiams valgo britai, Marius šiuo receptu pasidalijo tinklaraštyje.
Kai M.Janavičius pirmąkart paragavo varškėčių su kepta šonine ir klevų sirupu, skonis jam pasirodė savitas. Bet vėliau skanėstas jam pradėjo labai patikti.
Kadangi pora namuose stengiasi pasigaminti ką nors įdomesnio, džiaugėsi išsisaugojusi patikrintų ir patinkančių patiekalų receptus. Jų sąrašas plėtėsi tol, kol prieš pusantrų metų vieną vakarą prieš miegą Mariui kilo mintis rašyti kulinarinį tinklaraštį: „Kas nors gali pamanyti, kad kopijuojame receptus, bet taip tikrai nėra.
Susirandame, tarkime, penkis skirtingus vištienos mėsainio receptus ir juos sujungę mintyse sukuriame mums patinkantį autentiškiausią tos šalies virtuvės recepto variantą.“
Nors pora atsirinko patinkančių patiekalų receptus, tarpusavyje suderino skonius, ruošiant valgį pasitaiko nuomonių išsiskyrimo.
Ne veltui kai kurie patiekalai gali būti labiau vyriški, kiti – labiau moteriški, nes skiriasi jų skoninės savybės. O dėl skonio pora nesiginčija, dažniau vienas kitam nusileidžia.
Kokio patiekalo norėtum, nulemia ir nuotaika. M.Janavičius prisiminė, kaip vieną savaitgalį užsimanė penkias valandas orkaitėje kepti mėsą.
Nors Karolina mieliau būtų suvalgiusi greičiau paruošiamą varškės apkepą, kantriai laukė, kol mylimasis įgyvendins savo kulinarinį sumanymą.
Dėl mėgstamo patiekalo Marius gali aukoti kone visą šeštadienį – neseniai jis ruošė japonišką ramenų sriubą: keturias valandas virė sultinį iš kaulų, kelias valandas užtruko marinuodamas kiaušinius, gamindamas kelis pagardus.
„Tačiau viską susiplanavus japoniška sriuba gana greitai patiekiama“, – šypsodamasis patikino M.Janavičius, kuriam mylimoji kartais priekaištauja, kam jis gamina tokius sudėtingus patiekalus.
Bet kai sriuba jau garuoja ant stalo, vyras pastebi, kad draugei ji patinka.
Tuo moteriškas ir vyriškas skoniai skiriasi, nes Mariui patinka mėgautis valgiais, į kuriuos įdėta daug darbo ir kurie suteikia daugiau iššūkių, o Karolina – greičiau pagaminamų gardžių patiekalų, tokių kaip įvairūs troškiniai, mėgėja.
„Abu viską mėgstame. Nesame alergiški, viską galime valgyti. Tačiau man labiau patinka sotesni ir riebesni patiekalai, o Mariui – gaivesni, lengvesni.
Todėl jis neretai renkasi azijietiškus valgius – salotas su mangais, krevetėmis, o man patinka indiški – su kokosų pienu“, – pasakojo K.Sodeikaitė.
Pora beveik negamina lietuviškų patiekalų, todėl šių receptų nėra ir tinklaraštyje. Kartą per metus tinklaraštininkai buvo išsikepę bulvių plokštainį, o virtų ar keptų bulvių irgi valgo labai retai. Kartais lietuviškais valgiais jie pasimėgauja viešėdami pas savo močiutes ir mamas.
„Aš studijuoju ir dirbu, todėl mažiau laiko lieka valgiui ruošti. Marius daugiau gamina, jam tai daryti paprasčiau, nes turi virėjo patirties. Dviese irgi kartais gaminame arba pasiskirstome – Marius ruošia valgį, o aš plaunu indus.
Sakyčiau, svajonių gyvenimas – vyras gamina valgyti! Indus išplauti man malonumas, savotiška meditacija“, – smagiai nusiteikusi prisipažino K.Sodeikaitė.
Nors neretai M.Janavičius pasiklausia širdies draugės, ko ji norėtų vakarienei, kartais ir nustebina – prieš grįždamas namo jai užsimena, kad reikės nusipirkti krevečių arba aštuonkojį.
Tuomet ji bando atspėti, kokį gurmanišką skanėstą mylimasis paruoš.
Bet dažniausiai Marius laukia galutinio Karolinos patvirtinimo dėl vakarienės patiekalo.
K.Sodeikaitė šeštadienio neįsivaizduoja be gurmaniškų patiekalų – vakarienei ji mėgsta rinktis mylimojo pagamintas „Cezario“ salotas su vištiena arba midijas. Ruošdamas „Cezario“ salotas vyras netgi pats padaro naminį majonezą, išverda vištieną.
Net į darbą pora nešasi namie pasigamintą maistą ir pietauti į kavines nebėgioja.
Marius ir Karolina pastebėjo, kad valgydami naminį maistą be jokių pirktinių padažų juodu gali džiaugtis lieknomis figūromis ir energingumu.
„Kol gyvenau pas mamą, buvau šiek tiek putlesnė. Dabar šios problemos neliko“, – užsiminė K.Sodeikaitė.
Tinklaraštyje apie 70 procentų sudaro Mariaus ruošti patiekalai, o likusi dalis – Karolinos. Tačiau mylimoji atsakinga už tekstų redagavimą, fotografavimą.
„Man fotografuoti šiek tiek labiau patinka negu gaminti. O paruošti patiekalą man reikia daugiau laiko, Marius viską daro kur kas greičiau.
Jam valgio ruošimas – aistra, o man malonumas – fotografuoti“, – patikino K.Sodeikaitė.
Gaivus citrinų pyragas tirpsta burnoje
Norint pagaminti 8–10 porcijų šio gardaus pyrago, prireiks kelių kiaušinių, citrinų, sviesto, cukraus ir miltų.
Tešlai reikės:
100 g minkšto sviesto, kiaušinio
1/6 šaukštelio druskos
70 g cukraus pudros
170 g miltų
Citrinų kremui reikės:
2 citrinų žievelių
150 g cukraus
3 didelių kiaušinių
150 g sviesto
100 ml citrinų sulčių
2 g želatinos
Morengams reikės:
3 kiaušinių baltymų
150 g cukraus
pusės šaukštelio citrinų ekstrakto arba šiek tiek vanilės
kelių lašų citrinų sulčių (baltymams sutvirtinti)
Pirmiausia pasiruoškite tešlą. Labai gerai išmaišykite (galite naudoti maisto kombainą su tešlos minkymo funkcija) visus tešlos produktus. Paruoštą tešlą suformuokite į rutulį ir valandai padėkite į šaldytuvą. Atvėsusią tešlą plonai iškočiokite (3–4 mm storio) ir ja išklokite sviestu išteptą 25 cm skersmens tartaletės kepimo formą. Tuomet kelis kartus pabaksnokite šakute ir įdėkite į šaldytuvą ar šaldymo kamerą 30 minučių, kad sustingtų. Iš šaldytuvo ištrauktą pagrindą apdenkite kepimo popieriumi ir pripilkite sausų ryžių, pupelių ar specialių kepimo rutuliukų, kurie kepant tešlai neleistų iškilti. Apklotą pagrindą kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 20 minučių ir 10 minučių – atidengę.
Gaminkite citrinų kremą. Į puodą pilkite cukrų, citrinų sultis ir tarkuotas ar luptas ir juostelėmis pjaustytas (išpjaukite baltas odeles) nuplautų citrinų žieveles. Įmuškite kiaušinius. Kaitinkite ant vidutinės ugnies nuolat maišydami, kol kremas pradės tirštėti. Tuomet nukelkite nuo ugnies, įmaišykite želatiną ir 5 minutes leiskite atvėsti. Po to suverskite atšaldyto sviesto kubelius ir masę sutrinkite plaktuvu. Gautą masę supilkite į iškeptą pyrago pagrindą ir palikite šaldytuve ar šaldymo kameroje, kad sustingtų.
Galiausiai gaminkite morengus. Inde plakite cukrų su kiaušinių baltymais ir keliais lašais citrinos sulčių iki tvirtos konsistencijos, kol baltymai laikysis ant šluotelės. Tuomet atsargiai suverskite morengus ant pyrago ir suformuokite kalvas. Prieš patiekdami pyragą pašaukite į karštai įkaitintą orkaitę kelioms akimirkoms (patartinas grilio režimas) ir pakepkite, kol morengų viršus karamelizuosis ir paruduos. Arba galima naudoti kulinarinį degiklį.
