Tinklaraščio „Nestoras maistas“ įkūrėja I.Greičiūnaitė socialiniame tinkle „Instagram“ turi apie 50 tūkstančių sekėjų. Prisižiūrėję jos publikuojamų patiekalų receptų virtuvėse rankoves raitojasi ir vyrai, ir moterys. Pastaraisiais mėnesiais, ko gero, dar dažniau.
Ieva šiuo metu Vilniaus centrą yra iškeitusi į pajūrį. Ji yra kilusi iš Klaipėdos, o šalia uostamiesčio gyvena jos tėvai. Ten jauna moteris mėgaujasi didesne erdve pasivaikščiojimams, bėgiojimui ir jaučiasi laisvesnė. Nors Ieva save laiko uždaru žmogumi ir jai patinka būti vienai, vis dėlto pabijojo tokį ilgą laiką užsidaryti tarp keturių sienų.
– Ar karantinas pakeitė jūsų kasdienybę ar jus pačią?
– Ir iki jo mano dienos atrodydavo panašiai. 80 procentų laiko visuomet dirbdavau namuose. Žinoma, mėgdavau nueiti padirbėti ir į kavinę ar į biblioteką, susitikti su draugais. Bet mano kasdienybėje didelio šoko nekilo.
Tiesa, turbūt, kaip ir visiems, atsirado nežinomybės jausmas, kuris nėra labai malonus.
Labai didelę mano gyvenimo dalį iki šiol užėmė kelionės, o dabar neaišku, kada vėl galėsime keliauti. Be to, supratau vieną dalyką, kurio anksčiau nesureikšminau, – bendravimas su žmonėmis akis į akį yra svarbus, nes iki tol maniau, kad man jis nėra labai reikalingas.
– Pastaruoju metu džiaugiatės iš naujo pamėgusi bėgimą. Penki kartai per savaitę! Ar tai didžiausia sporto dozė jūsų gyvenime?
– Bėgiojau ir anksčiau, bet ne nuolat, nelabai protingai ir turėjau sunkių etapų kovodavau su savimi. Buvau net atsikandusi bėgimo. Bet prieš metus keli draugai mane vėl paskatino pabandyti, ir įvyko lūžis – meilė atgijo.
Taip stipriai, kad pamečiau galvą ir neapskaičiavau krūvio, – prasidėjo skausmai, traumos, vėl nusivylimas. Bet nesiruošiau pasiduoti ir kreipiausi į specialistus, prisijungiau prie bėgimo klubo „Neko Runners“.
Bėgioju dažniau, bet lėčiau, ir man puikiai sekasi.
Tai yra, ko gero, didžiausias fizinis krūvis mano gyvenime, bet jis labai malonus, nes apskaičiuotas trenerio. Sportas man anksčiau nebuvo artimas. Mama yra pasakojusi, kad vaikystėje fiziškai buvau labai silpna.
Pas mus atvažiuodavo kineziterapeutė – mankštindavo mane, kad nebūčiau suglebusi. Iš prigimties neturiu sportininkės kūno, bet einu prieš prigimtį ir man tai yra įdomu. Ir paskatų trūkumu kol kas nesiskundžiu.
Mėgstu ir vaikščiojimą, tačiau pradėjus daug bėgioti jis nebeatrodo toks žavus. Anksčiau laisvai per dieną nueidavau po 15–20 kilometrų.
– Ar dėl bėgimo pasikeitė jūsų mityba?
– Ėmiau valgyti daugiau, bet ne dažniau. Valgau tris kartus per dieną sočiai. Man šis būdas priimtinesnis už šešis kartus po mažai. Mano mityba jau kurį laiką yra subalansuota. Stengiuosi į ją įtraukti daugiau daržovių.
Pajutau, kad norisi daugiau saldumynų, todėl jų valgau daugiau. Bet stengiuosi jais mėgautis pirmoje dienos pusėje arba po pietų su kava. Kartais ir vakarais kokių ledų suvalgau. Bet dėl to savęs tikrai negraužiu.
Ko gero, dar prieš kelerius metus būčiau ėmusi save kaltinti dėl didesnių porcijų, didesnio angliavandenių kiekio.
Nežinau, kiek tai susiję su bėgimu, bet džiaugiuosi, kad nejaučiu kaltės dėl suvalgyto esą mažiau sveikatai palankaus ar esą storinančio maisto.
– Kokių atradimų virtuvėje pastaruoju metu padarėte?
– Esu išmokusi tam tikrus principus ir jų laikydamasi gaminu. Koks gyvenimas vyksta mano virtuvėje? Pradėsiu nuo to, kad iš prigimties nesu maistą gaminti mėgstantis žmogus, neturiu tam talento.
Tik kažkuriuo momentu supratau, kad norėdama jaustis ir atrodyti gerai, turiu skirti laiko mitybai, kuri turi būti visavertė, kokybiška, subalansuota. Tad ėmiau tuo domėtis, gaminti namuose. Aišku, tuo metu padariau daug atradimų.Nemėgstu sukinėtis pusę dienos virtuvėje.
Man patinka pagaminti patiekalą greitai, paprastai, bet kad tai būtų skanu ir vertinga organizmui.
Vis dėlto turiu vieną atradimą iš maisto produktų. Tai – kreivabudės. Jas atradau prieš pusmetį ir tai tapo mano mėgstamiausiais grybais. Juos paruošti paprasta – reikia pakepti keptuvėje su sviestu, lydytu sviestu („ghi“) ar aliejumi pridėjus šiek tiek druskos ir česnakų.
– Be kokių maisto produktų, kurių dėl sveikatos per daug valgyti nereikėtų, neįsivaizduojate gyvenimo?
– Esu neabejinga saldumynams. Tai gali būti ledai, pyragai, bandelės, bet stengiuosi palaikyti pusiausvyrą.
Kartais stengiuosi jų pasigaminti pati, nes tada žinau, kiek dedu cukraus ar ko dar įdėjau.
Tačiau kartais nusiperku tų dalykų parduotuvėje. Savo pagamintais desertais dažniausiai dalijuosi tinklaraštyje. Mėgstu traškučius, bet juos retai perku.
Gerai, kad dabar yra sveikatai palankesnių produktų, tad prieš pirkdama visada pasiskaitau jų sudėtį. Tačiau juk nieko bloga kartais suvalgyti įprastų bulvių traškučių, patenkinti savo poreikį ir toliau laimingai gyventi.
Svarbiausia, kad tai netaptų įpročiu.
Mano tinklaraščio tikslas – pateikti kuo sveikesnius patiekalus. Pavyzdžiui, vienas populiariausių mano įrašų buvo naminių sūrelių receptas. Pasiūliau jų su mažiau cukraus.
Taip pat dalijausi duonos receptu. Ji maistingesnė ir ne tokia, po kurios norisi pagulėti pusę dienos ant sofos. Iš didelio tokių įrašų populiarumo sprendžiu, kad žmonės ieško tradicinių patiekalų pakaitalų.
Tiesa, stengiuosi vengti žodžių „sveikas“ ir „nesveikas“. Vartoju „maistingas“ ir „mažiau maistingas“. Dar esu girdėjusi tokias sąvokas kaip dažnesnis ir retesnis maistas, supraskite, tą, kurį reikia dažniau arba rečiau valgyti.
– Kokių klausimų iš sekėjų dažniausiai sulaukiate?
– Labai įvairių. Kartais man atrodo, jog žmonės mano, kad aš viską žinau. Iš pradžių, kai tik pradėjau rašyti tinklaraštį, bandydavau apsimesti, kad žinau viską, ir atsakyti net į tuos į klausimus, į kuriuos atsakymo nelabai žinau. Pati ieškodavau internete atsakymų, bet po to supratau, kad neprivalau visko žinoti, ir to nebijau pasakyti.
O klausimai dažniausiai susiję su sveika gyvensena, maisto gamyba. Nesu virtuvės vadovė, nebaigiau kulinarijos mokslų, todėl nesu atskleidusi visų virtuvės paslapčių.
O į klausimus dėl sveikos gyvensenos vengiu atsakinėti, nesu ekspertė, tik tuo domiuosi.
Dar dažnai sulaukiu konkretaus klausimo apie valgymo sutrikimus.
– Anksčiau buvote modelis, esate šnekėjusi apie kūno kultą, apie jo paveiktą psichologinę sveikatą. Ką apie tai kalbate ir rašote dabar?
– Kažkada savo skaitytojams esu prisipažinusi, kad galbūt pati esu turėjusi valgymo sutrikimą. Nors man tai nebuvo diagnozuota. Turėjau nesveiką požiūrį į savo kūną ir, manau, tai susiję su modelio darbu.
Gražus man atrodė tik itin lieknas kūnas. Bijodavau turėti šiek tiek raumenų ar riebalų. Papasakojau ir kaip pakeičiau savo požiūrį. Žmonės suprato, kad išsprendžiau šią problemą, pagijau ir jaučiuosi laiminga, tad ėmė prašyti pagalbos.
Juk kiekvienas esame skirtingas, todėl nėra vienos formulės, kuri tiktų visiems.
Bet ruošiuosi pakalbinti specialistus, kurie atsakytų į klausimus apie valgymo sutrikimus.
Picos skonio bolivinių balandų kepsneliai
Reikės:
- 100 g virtų bolivinių balandų
- 3 valgomųjų šaukštų pomidorų padažo
- 1 mocarelos rutuliuko
- 100 g kietojo sūrio
- 1 kiaušinio
- 5 saulėje džiovintų pomidorų aliejuje
- 1 arbatinio šaukštelio picos prieskonių mišinio
Bolivines balandas išvirkite ir leiskite atvėsti. Tuomet sumaišykite visus produktus, masę išdėliokite į keksiukų formeles, pateptas aliejumi, ir kepkite iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 17 minučių. Prieš išimdami leiskite atvėsti, kad nesubyrėtų. Į masę galima įdėti ir alyvuogių, kumpio, brokolių ar kitokių daržovių.
Bananiniai varškės keksiukai
Reikės:
- 1 banano (kuo labiau prinokęs, tuo geriau)
- 80 g 9 proc. varškės
- 1 kiaušinio
- 4 valgomųjų šaukštų natūralaus jogurto
- 3 valgomųjų šaukštų kokosų miltų
- 1 arbatinio šaukštelio cinamono
- 0,5 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
- saujos džiovintų vaisių ar uogų (nebūtina)
Bananą sutrinkite šakute. Įmaišykite varškę, kiaušinį ir jogurtą. Sumaišykite visus likusius produktus. Tešlą padalinkite į kokosų aliejumi pateptas keksiukų formeles, papildomai uždėkite po banano griežinėlį ir kepkite 12–15 minučių iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
