Atėjusieji į renginį galės paskanauti veganiškų užkandžių, karštųjų patiekalų, desertų ir gėrimų, įsigyti įvairių pusgaminių, mėsos ir pieno produktų pakaitalų, sveiko, ekologiško maisto, natūralios kosmetikos ir švaros priemonių, knygų, papuošalų, aksesuarų, prekių namams, „Zero Waste“ (gyvenimui be atliekų skirtų) reikmenų. „Tai – puiki proga įsigyti originalių, tvarių dovanų“, – teigė mugės organizatorė, renginių agentūros „Gera gyventi“ įkūrėja ir vadovė Ventė Viteikaitė.
Pasak jos, renginyje daugelį prekių bus galima įsigyti pigiau, nei parduotuvėse, mat prekiaus patys gamintojai ar tiesioginiai atstovai, bus taikomos ir įvairios nuolaidos, akcijos, vykdomos loterijos. „Į „Vegfest LT“ renginius daug kas ateina būtent dėl geresnių kainų“, – neslėpė pašnekovė.
„Vegfest LT“ renginiai į Lietuvą atkeliavo iš Jungtinės Karalystės ir vyksta nuo 2016 m. Tais metais buvo surengta ir pirmoji kalėdinė mugė, jos vieta pirmaisiais metais keitėsi, o nuo 2019 m. mugė vyksta „Panoramoje“.
„Labai džiaugiamės šiuo bendradarbiavimu, tiesa, dėl remonto darbų šiemet mugė vyks ne pagrindinėje aikštėje, kaip įprasta, o kairiajame prekybos centro koridoriuje“, – perspėjo organizatorė.
Į renginį ji pakvietė dalyvių iš visos Lietuvos bei kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos, taip pat Švedijos ir Nyderlandų. „Per pandemiją keliauti buvo sudėtinga, tad renginiuose sulaukdavome vos vieno kito svečio iš užsienio, o dabar galime vėl jų nesunkiai pasikviesti. Žinau, kad mugėje turėsime ne tik dalyvių, bet ir lankytojų iš užsienio. Pavyzdžiui, Latvijoje nustojus organizuoti renginius veganams, jie noriai atvažiuoja į festivalius ir muges Lietuvoje“, – pasakojo V.Viteikaitė.
Nors „Vegfest LT“ labiausiai žinomas kaip augalinio maisto renginys, kalėdinėje mugėje prekybininkai maistu sudaro tik apie pusę visų dalyvių. „Turėsime kosmetikos, kūno priežiūros priemonių, knygų, papuošalų, aksesuarų, drabužių, namų dekoro elementų, pavyzdžiui, sojos vaško žvakių, bus net keli dalyviai, siūlysiantys „Zero Waste“ prekių – gertuvių, termosų, įvairių indų, daugkartinių maišelių pirkiniams ir panašiai“, – vardijo moteris. Norinčiųjų dalyvauti mugėje visuomet būna daugiau, negu vietų, tad dalyviai atrenkami itin kruopščiai.
Didžioji dalis dalyvių – nedideli ir vidutiniai verslai, tiesa, renginiu pamažu ima domėtis ir stambesnės įmonės. Be to V.Viteikaitė konsultuoja verslus, norinčius įvesti į rinką prekių veganams.
„Veganų skaičius pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai auga, mėsos ir pieno produktų pardavimai krinta, žmonės nori sveikesnių ir tvaresnių alternatyvų, ir verslas į šiuos poreikius yra priverstas reaguoti“, – sakė „Vegfest LT“ iniciatorė.
V.Viteikaitė veganiškai gyvena jau beveik dešimtį metų. Per tą laiką, anot jos, daug kas pasikeitė. „Ir parduotuvėse jau yra net atskiros lentynos ir skyriai augaliniam maistui, ir kavinės bei restoranai gali pasiūlyti daugiau nei keptų bulvyčių. Būti veganu tampa vis paprasčiau“, – įsitikinusi ji.
Veganizmo judėjimas gimė 1944 m. Jungtinėje Karalystėje, Birmingemo mieste, kai nuo itin populiarios
Vegetarų bendrijos atsiskyrė Veganų bendrija. Jos kūrėjas Donaldas Watsonas manė, jog būti vegetaru nepakanka – didelių kančių gyvūnams sukelia ne tik mėsos, bet ir pieno bei kiaušinių pramonė.
Veganai įsitikinę, kad nedera išnaudoti kitų gyvų būtybių savo reikmėms, todėl nevartoja mėsos, žuvies, jūrų gėrybių, pieno produktų, kiaušinių, netgi medaus, vengia gyvūninės kilmės priedų turinčios ar su gyvūnais išbandytos kosmetikos, atsisako kailio, odos, vilnos, šilko gaminių, pramogų su gyvūnais, tokių kaip jodinėjimas, važinėjimas kinkiniais, cirkas.
Pasaulyje veganizmas labiausiai išplitęs savo tėvynėje Anglijoje, taip pat Vokietijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse, JAV, Kanadoje, Australijoje, Tailande. Vienu iš veganizmo centrų pasaulyje yra Izraelis, kur veganais save laiko daugiau nei 10 proc. gyventojų.
Tiesa, kai kur pasaulyje apie veganizmą beveik nieko nežinoma. „Po Naujųjų metų ketinu keliauti po Uzbekistaną. Ten pagrindinis maistas – mėsa, dažnai valgoma netgi be jokio garnyro – prie jos būna nebent tik svogūno papjaustyta. Be to, bus žiema – vaisių ir daržovių pasirinkimas – ribotas. Tačiau planuoju valgyti daug rauginto maisto, kuris ten šaltuoju sezonu gana populiarus“, – kalbėjo V.Viteikaitė.
Pagal apklausas Lietuvoje veganai ir vegetarai sudaro apie 2 proc. gyventojų. Didžiausia šalyje veganų platforma šalyje – feisbuko grupė „Lietuvos veganai“ šiuo metu jungia 37.000 narių. Be veganizmo populiarėja ir kitas judėjimas – fleksitarizmas. Fleksitarai – tai žmonės, daugiausiai besimaitinantys augaliniu maistu, tačiau panorę savęs neriboja ir kartais suvalgo ir mėsos ar kitų gyvūninės kilmės produktų.
Į „Vegfest LT“ renginius kviečiami visi, besidomintys veganizmu, augaline mityba, norintys į savo racioną įtraukti daugiau sveiko maisto ar tiesiog mėgstantys išbandyti naujoves. „Renginyje atmosfera – labai pozityvi, prekybininkai apie savo gaminius noriai pasakoja, ir laukiami tikrai visi“, – patikino V.Viteikaitė.
Renginys šeštadienį vyks nuo 10 iki 20 val., o sekmadienį – nuo 10 iki 18 val. Įėjimas nemokamas.
