Spaudos konferencijos metu dvejose lėkštėse sudėtas skirtingas daržovių ir vaisių salotų kiekis atspindėjo realią padėtį – vos 200 g žalumynų – tai geriausia ką gauna vaikas dienos metu darželyje ar mokykloje. Didesnis kiekis – apie 400 g – tai mažiausias šviežių, vietinių daržovių bei vaisių kiekis per dieną, rekomenduojamas Pasaulinės sveikatos organizacijos, kurį turėtų vaikas suvalgyti per dieną.
„Deja, turime pripažinti, kad Lietuvos vaikai, ypatingai darželiuose, praktiškai negauna vaisių ir daržovių, o su jomis ir jų sveikatai reikalingų maisto medžiagų, vitaminų ir kitų mikroelementų, kurie yra reikalingi augančiam organizmui.
Konsultavomės su Kauno mamų klube veikiančia specialia iniciatyvine mamų ir tėvelių sudaryta grupe, kuri rūpinasi vaikų maitinimo gerinimo klausimais Kaune ir visoje Lietuvoje. Aktyvūs tėveliai patikrino 76 darželių meniu, iš kurių tik 20-yje valgiaraščių buvo paminėtos daržovės. Tačiau ir tarp tų rastų daržovių dažniausiai būdavo patiekiami konservuoti žirneliai ar konservuoti agurkai.
Kitas dalykas, kuris buvo konstatuotas ištyrus valgiaraščius – nėra sezoniškumo. Tokia situacija yra dažname darželyje ir mokykloje. Ugdymo įstaigos nenori keisti savo meniu, jos tuo nesuinteresuotos ir niekas jų neįpareigoja to daryti“, – sakė L. Balsys.
Dėl nevisavertės mitybos prastėja vaikų sveikata
Medikė Joana Tamkevičiūtė atkreipė dėmesį, jog vaikų sveikata vis prastėja, o to priežastys akivaizdžiai slypi jų mityboje.
„Praėjusiais metais medicininių tyrimų laboratorijose atlikus vaikų kraujo tyrimus nustatyta, kad mažamečius vis dažniau kamuoja medžiagų apykaitos bei endokrininės funkcijos sutrikimai: 29 proc. jų nustatytas itin augančiam organizmui reikalingų mikroelementų kalcio, natrio arba kalio trūkumas, 27 proc. – padidėjęs cukraus kiekis kraujyje.
Taip pat net kas penktam tirtam vaikui buvo sutrikusi skydliaukės funkcija, o kas dešimtam – nustatytas kepenų funkcijos sutrikimas. Idealus bendrojo kraujo tyrimas jau tapo retenybe. Net 83 proc. vaikų ir paauglių nustatytas vitamino D trūkumas, kuris ypač svarbus kaulų ir dantų struktūros formavimuisi.
Ne vienas tyrimas parodė, jog ikimokyklinio amžiaus vaikų maisto davinio sudėtis ir energinė vertė neatitinka Pasaulio sveikatos organizacijos sveikos mitybos rekomendacijų bei Lietuvos gyventojams rekomenduojamų maisto medžiagų ir energijos normų. Štai todėl turime tokią prastą ir tendencingai blogėjančią situaciją, susijusią su vaikų sveikata“, – sakė J. Tamkevičiūtė.
Bus siekiama didesnės kontrolės
Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko L. Balsio, problemą spręsti reikia ne tik atsakingiau vykdant ir kontroliuojant viešuosius pirkimus, atnaujinant rekomendacijas dėl vaikams skirtų paros maistinių medžiagų ir energijos normų, bet ir į vaikų maisto racioną, valgiaraščių rengimą, maisto tiekimo organizavimą būtų įtraukti ir savo vaikų sveika mityba suinteresuoti tėvai.
„Šiandien praktiškai visi teisės aktai, kurie reglamentuoja vaikų mitybą, turėtų garantuoti jų sveiką mitybą yra arba pasenę, arba jų yra nesilaikoma dėl ydingos viešųjų pirkimų sistemos, kuri leidžia įmonėms pelnytis vaikų sveikatos sąskaita. Ugdymo įstaigų vadovai dažnai nesuinteresuoti ką nors keisti, labai dažnai norima viską padaryti kuo pigiau. Nors formaliai maisto produktų energetinę vertę kalorijomis maistas atitinka ministro įsakyme nustatytas rekomendacijas, tačiau realiai, kai pažiūrime, ką vaikai valgo, matome, kad tas kaloringumas yra „pritempiamas“ stipriai pasaldinta arbata, saldžiais blyneliais su uogiene, riebiais padažais“, – teigė L. Balsys.
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas ketina inicijuoti įstatymų pataisas, kuriomis siūlys į valgiaraščių sudarymą ir vaikų maitinimo organizavimą įtraukti ir tėvus, kurie galėtų aktyviau dalyvauti savo vaikų mitybos gerinime ir kontrolėje.
Pasak L. Balsio, tai taptų mokyklų vadovams ir savivaldybėms paskata labiau stengtis užtikrinant pilnavertę ir sveiką vaikų mitybą, o ne vadovautis pigiausios kainos principu. Taip pat ketinama inicijuoti naujas rekomendacijas dėl paros maistinių medžiagų ir energijos normų, nes tos, kuriomis šiuo metu vadovaujamasi yra pasenusios, parengtos prieš 15 metų.
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas įsitikinę, jog savivaldybės, skelbdamos viešuosius pirkimus, privalo įtraukti kriterijus, kurie užkirstų kelią nesąžiningiems maisto tiekėjams, kurie nori pelnytis vaikų mitybos sąskaitą, tiekdami antrarūšius produktus.
L. Balsio manymu, viešuosiuose pirkimuose turėtų dalyvauti tik kokybiškus produktus siūlantys tiekėjai, kurie be produkcijos kokybę patvirtinančių dokumentų negalėtų dalyvauti konkurse, o darželiuose ir mokyklose turi būti dažniau inicijuojamos maisto produktų patikros, nuolatinė valgiaraščių kontrolė, o savivaldybės už pažeidimus atsakytų.
