Kitokio savęs jau nebeįsivaizduoja
Sulieknėti svajojančios manekenės ir gerokai antsvorio turintys vyrai panevėžiečiui D.Dulkei galėtų pavydėti geležinės valios bei užsispyrimo, rūpestingos žmonos ir sėkmės istorijos.
Pasirodo, norint sutvarkyti antsvorio kamuojamą kūną ir likti gyvybingam bei pilnam energijos, nereikia landžioti internete ir ieškoti stebuklingų dietų ar savaitėmis nevalgyti. Tai gali ir nepadėti, gal net pakenktų.
D.Dulkė dabar pats yra kaip vaikščiojanti reklama. Vyras pasiekė tai, apie ką kiti tik svajoja – atsikratė kalno svorio net nebadaudamas ir didelio alkio nejausdamas.
Dabar vyras sako, jog net būtų sunku pagalvoti apie tai, kad kada nors vėl gali tekti grįžti į ankstesnę būseną.
„Geriau jau visai negyventi nei vėl jaustis taip, kaip tada, prieš metus“, – juokiasi nemažai ligų atsikratęs ir gyvenimo džiaugsmą vėl atgavęs D.Dulkė.
Bėgo nuo knarkiančio sutuoktinio
D.Dulkė šiuo metu vadovauja transporto įmonei. Šiandien verslininkas jaučiasi žvalus ir sveikas.
Svorio metimo laikotarpis jau baigėsi, bet vyras tebegyvena pagal žinomos dietologės rekomenduotą schemą: galvoja, ką deda į burną, ir nepamiršta nuolat judėti.
Vyras tikina, kad per tuos 10 mėnesių, kai tirpdė nereikalingus lašinius, nė dienos nesijautė alkanas.
„Kai pirmą kartą žmona pagamino pietus tiksliai pagal gydytojos sudarytą meniu, net nepajėgiau visko suvalgyti, tokia didelė atrodė porcija“, – svorio metimo pradžią prisimena D.Dulkė.
Panevėžietis prieš metus svėrė 152 kilogramus ir jautėsi kaip gausybės negalavimų maišas. Vyrą kamavo aukštas kraujospūdis, grėsė cukraligė, skaudėjo kojas ir nugarą, graužė rėmuo, o cholesterolio kiekis kraujyje buvo grėsmingai aukštas, be tablečių neapsieidavo nė dienos.
Nuo bet kokio fizinio krūvio jis duso, nebepajėgė net žolės aplink namą nupjauti be dažnų poilsio minučių.
Žmona Nijolė pabėgo iš bendro miegamojo, nes nebeapsikentė naktį vyro keliamo triukšmo – milžiniško stoto sutuoktinis griausmingai knarkė.
Šiandien D.Dulkė sveria mažiau nei šimtą kilogramų. Ligų neliko, tablečių nebereikia.
„Labiausiai džiaugiuosi, kad jis liovėsi knarkti“, – šypsosi į šeimos lovą grįžusi N.Dulkienė.
Mėgo ledus, chalvą ir šokoladą
Panevėžio rajone gimęs ir augęs D.Dulkė niekad nebuvo iš liesųjų, mat visi iš giminės yra tvirtai suręsti žmonės. Mama maža, bet apvalutė, tėtis kresnas ir nemenkas, jie, trys broliai, po mokyklos baigimo svėrę po 100 kilogramų.
Brolių svoris ir dabar panašus, įmetėję vyrai nuo šimto kilogramų nenutolsta, o D.Dulkė kasmet vis sunkėjo.
Per savo vestuves, būdamas 23 metų, D.Dulkė svėrė jau 107 kilogramus.
Iš karto net 15 kilogramų jis priaugo, kai persirgo gelta. Kiti kilogramai „prilipo" tarsi nepastebimai.
Būdamas 25-erių D.Dulkė pradėjo dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, štai nuo tada svoris ėmė dar labiau kauptis.
Pažvelgęs atgal panevėžietis dabar jau supranta, kodėl taip nutiko: valgė viską, kas papuola, mėgo rūkytas dešras, bulves, o riebūs eskimo ledai, chalva ir šokoladas buvo tie skanėstai, kuriuos kimšdavo visom progom. Ir tiek, kiek į rankas pakliūdavo.
Blogiausia, kad išvykęs į reisą nesilaikė jokio valgymo režimo. Dažnai būdavo, kad visą dieną sėdi prie vairo nevalgęs, o skrandį prikemša tik vėlai vakare, kai sustoja miegoti.
„Kilogramai augo iš lėto, tad nekreipiau dėmesio, bet su metais ėmiau vis skaudžiau jausti antsvorio naštą“, – sakė vyras.
Neleido lipti ant svarstyklių
Vieną dieną D.Dulkė susigriebė, kad būdamas pačiame jėgų žydėjime nebepajėgia susidoroti su paprasčiausiais buities darbais.
„Prie namo sodinom medelius, tai nebepajėgiau duobių iškasti“, – pernykštę būseną prisiminė vyras.
Kai negalavimai ėmė kartinti kiekvieną gyvenimo dieną, žmonos įkalbėtas D.Dulkė pagaliau nuėjo pas šeimos gydytoją. Medikė patarė susirasti gydytoją dietologę.
Panevėžyje tėra viena tokios srities specialistė, Panevėžio ligoninės gydytoja dietologė Virginija Vilemienė. Pas ją D.Dulkė ir nuėjo.
Mitybos specialistė pirmiausia paciento paklausė, kiek jis sveria. Išgirdusi, kad per pusantro šimto kilogramų, neleido lipti ant kabinete stovinčių svarstyklių.
„Sako, pasisversim po mėnesio, nes dabar jas sulaužysi“, – juokiasi D.Dulkė.
Ilgo pokalbio metu gydytoja išsiaiškino paciento mitybos ir gyvenimo būdo įpročius, ką labiausiai mėgsta ir kokio maisto nenori, kada, kaip, kiek kartų valgo. Tada storuliui įteikė valgiaraštį pirmiems dviem mėnesiams. Iš raciono buvo išbrauktos bulvės, makaronai, kruopos, cukrus ir visa, kas iš baltų miltų.
Gydytoja uždraudė mėgautis ir daug gliukozės turinčiais vaisiais: vynuogėmis, bananais ir kriaušėmis.
Vėliau valgiaraščius ji keitė dar penkis kartus.
Anksčiau nevalgė taip įvairiai
„Gydytoja išaiškino, kad turiu valgyti galva, o ne skrandžiu. Tai reiškia, kad galvoju, ką darau: griežtai laikausi režimo ir maitinuosi pagal specialiai man sudarytą sistemą“, – pasakojo D.Dulkė.
Svarbiausias pasikeitimas turėjo įvykti paciento valgymo režime: maitintis ne vieną kartą per parą, kaip iki šiol dažnai nutikdavo, o penkis kartus per dieną ir lygiai tuo pat metu. Pusryčiai 8.30 val., priešpiečiai 11 val., pietūs 13.30 val., pavakariai 16.30 val. ir vakarienė 18.30 valandą.
Pažiūrėjęs į specialistės duotus valgiaraščius, D.Dulkė gerokai nustebo, jam atrodė, kad iki šiol nevalgė taip įvairiai ir gausiai, kiek reikės sukirsti svorio metimo periodu.
Čia vėlgi išgirdo paaiškinimą, kad norint suliesėti reikia stengtis nenualinti organizmo, gydytojos siūloma svorio metimo metodika – ne tas pats, kas badavimai ir dietos. Savarankiškai bandant įvairiausias dietas gali pradėti slinkti plaukai, skilinėti nagai, pleišėti oda ir atsirasti kitokių organizmo sutrikimų.
Dietologas valgiaraštį sudaro atsižvelgdamas į maistingąsias produktų savybes, kruopščiu paskaičiavimu subalansuoja taip, kad pacientas kiekvieną dieną su maistu gautų pakankamą kiekį mineralų ir mikroelementų.
Medikė iš pradžių išrašė ir medžiagų apykaitą reguliuojančių maisto papildų.
Kas tinka prie mėsos, kas prie žuvies
Kiekvienam maitinimuisi gydytoja sudarė po 5 skirtingus produktų derinių variantus.
Pavyzdžiui, pacientas vieniems pusryčiams galėjo suvalgyti 2 kiaušinius, burokėlių mišrainės, morką, 100 gramų agurko, truputį svogūno, aliejaus. Po valgio dar ir duonos riekę.
Kitas pusryčių variantas: liesos varškės pakelis su stikline pasukų ir šiek tiek žalumynų.
Dar vienas pusrytinis meniu: 150 gramų karšto rūkymo kiaulienos nugarinės, agurkas, pomidoras, svogūnas. Grietinės šaukštas – po valgio.
Priešpiečiams D.Dulkė galėjo išgerti pasukų su sėlenomis arba puslitrį pomidorų sulčių, kitu atveju – suvalgyti vieną apelsiną arba išgerti žaliosios arbatos.
„Pietums – troškintos ir žalios daržovės, būtinai – žuvis, kiauliena, paukštiena. Pirmiausia privalėjau suvalgyti pirmą patiekalą, o po jo sriubą“, – kaip valgyti rekomendavo dietologė, pasakojo panevėžietis.
Pavakariams jis galėjo rinktis ir jogurto, pasukų, vakarienių meniu sudarė mišrainės su žuvimi, daržovių mišrainės.
„Daug kas iš pažįstamų prašė valgiaraščių, bet kas tinka man, nebūtinai padės kitam. Gydytoja juos sudarė pagal mano individualias savybes, sveikatos būklę, pomėgius“, – aiškino vyras.
Svarbiausia buvo labai griežtai laikytis valgiaraštyje nurodytų maisto produktų derinių ir kiekių.
„Pavyzdžiui, yra skirtumas, kokias daržoves valgyti prie mėsos ir žuvies. Su pastarąja man tinka burokėliai, o prie paukštienos – morkos su česnaku“, – vardijo buvęs storulis.
Kiti kerta dešrą, o jis tarkuoja morkas
Be smulkmeniško maisto produktų sąrašo vyras gavo ir rekomendaciją kasdien po valandą intensyviai judėti, vaikščioti ar važiuoti dviračiu, bet taip, kad smarkiai išprakaituotų.
Iš pradžių vyras lankė baseiną, vėliau dviračiu mindavo aplink savo kvartalą, o numetęs daugiau svorio, kai taip greit nebeuždusdavo, ėmė lankyti treniruoklių sporto klubą „Sportonas“.
D.Dulkė tikina, kad pakeisti gyvenimo būdą nebuvę sunku, valios netrūkę, tik pirmą mėnesį buvę keista.
Atrodo, tolimųjų reisų vairuotojui beveik neįmanoma prisitaikyti prie valgymo penkiskart per dieną, bet panevėžietis tai įveikė. Į reisą išvažiuojančiam D.Dulkei žmona suruošdavo kalną mažų maisto dėželių su gramų tikslumu susvertais produktais.
„Gaminti valgį man niekad nepatiko, bet sverti ir matuoti patinka labai. Dabar taip gerai, nereikia sukti galvos, ką paruošti valgyti, pažiūriu į gydytojos valgiaraščius ir be galvosūkio atsveriu visko, kiek parašyta“, – juokiasi N.Dulkienė ir paaiškina, kad ir dabar, kai sutuoktinis liovėsi liesėti, vis tiek tebesveria viską, ką deda jam ant stalo.
Išvažiavęs ilgesniam laikui D.Dulkė pats rūpinosi mityba.
„Kelionėje perki mėsą, ant pakuotės yra svoris, tai iš karto supjaustai į tiek dalių, kiek leidžiama suvalgyti vienu ypu. Būna, kad negali sustoti, tada savo porciją suvalgai važiuodamas, bet pietums būtinai sustoju ir maistą pasišildau.
Kolegos vairuotojai kerta dešrą ir iš manęs juokiasi, nes aš sėdžiu ir tarkuoju morkas“, – pasakojo jis.
Patiekalus tebesveria gramų tikslumu
Per du mėnesius D.Dulkė numetė 15 kilogramų.
„Jau po mėnesio jis liovėsi knarkti, nebegraužė rėmuo“, – vyro sveikatos gerėjimu džiaugėsi N.Dulkienė.
Gydytoja valgiaraščius pakeitė naujais, padidino patiekalų ir produktų įvairovę, racione atsirado riešutų, košių, balandėlių su grybais, silkės, galiausiai net cepelinų ir bulvių. Tik jų D.Dulkė nebenori.
Kitus mėnesius vyras numesdavo po 9–10 kilogramų.
Kas porą mėnesių gydytoja valgiaraščius keitė 5 kartus vis plėsdama racioną ir didindama kai kurių patiekalų porcijas. Daržovių troškinio vienu metu buvo galima suvalgyti net 400 gramų.
Vieną dieną per savaitę dietologė rekomendavo iškrovas. Tai jokiu būdu ne bado diena, tą dieną valgomos mažesnės ir liesesnio maisto porcijos, bet vis tiek būtinai tuo pat metu ir penkis kartus per dieną.
Kai sutuoktiniai išvažiuodavo su reikalais į miestą, žmona vyrui priešpiečius įdėdavo į maisto dėželę, o artėjant pietų metui viską mesdavo ir lėkdavo namo, kad tik nepažeistų mitybos grafiko ir gautų šilto valgio.
N.Dulkienė kiekvieną vyro porciją skrupulingai pasveria ir pateikia tik tai, kas yra nurodyta valgiaraštyje, bet pati pagal šią mitybos schemą nesimaitina.
„Aš sočių pusryčių, kaip jam prirašyta, nemėgstu, o vakarienei man būtinai reikia ko nors saldaus“, – sako lieknutė, niekad antsvorio neturėjusi moteris.
D.Dulkės kilogramams aptirpus iki 99 ir kurį laiką pavykus tokį svorį stabiliai išlaikyti, pacientas ir gydytoja nusprendė, kad tam kartui gana.
Išnyko visi anksčiau D.Dulkę kamavę negalavimai, 185 cm ūgio vyrui esamas svoris gyventi nebetrukdė.
„Dabar galiu ir „nusidėti“, kartais suvalgyti šį bei tą, ko nėra valgiaraštyje, bet po to, norėdamas nesustorėti, privalau vėl grįžti į įprastą režimą. Kol mano svoris svyruoja 5 kilogramais į vieną ar kitą pusę, viskas gerai“, – kalbėjo panevėžietis.
Klausinėjo, kuo serga
Važiuodami pas giminaičius į svečius Dulkės vežasi ir maisto svarstyklėles. Prieš vyrui ką nors dedant į burną žmona viską pasveria.
„Mano mama pamiršta, kad jis laikosi režimo, ir siūlo žentui vis ką nors užvalgyti“, – kalba N.Dulkienė.
Kai į buvusius XXL dydžio džinsus D.Dulkė jau galėjo sutilpti kartu su žmona, kai kurie pažįstami ėmė šnabždėtis, kad jis blogsta ne šiaip sau, matyt, ėda vėžys.
Kai kurie net ir į akis klausė: „Kas tau yra? Kuo sergi?“
„Tik jaunystėje jaučiausi toks sveikas kaip dabar. Išėjau žolės pjauti, galvoju, kas čia yra, gal žoliapjovė sugedo? Vos velkasi. Visą kiemą nupjoviau be sustojimo ir nė kiek neuždusau“, – pokyčiais netekus nereikalingų kilogramų džiaugėsi D.Dulkė.
Gydytoja šiuo metu liepė nustoti mesti svorį ir dabar esantį tik palaikyti.
Po pusmečio leido atsikratyti dar penkių kilogramų, o tada sustoti, nes priešingu atveju gali sušlubuoti sveikata.
Tada D.Dulkė bus atsikratęs beveik 60 kilogramų antsvorio.
Sudarant dietą reikia atsižvelgti ir į mitybos įpročius
Virginija Vilemienė, gydytoja dietologė:
„Žmonės skirtingi. Reikia ilgai bendrauti, kad sužinotum visus įpročius iki smulkmenų, ką, su kuo ir kada valgo. Tada gali dėlioti valgiaraštį. Tokį, kad žmogui nebūtų per sunku, kad noras valgyti nebūtų pernelyg įkyrus. Tenka blusinėtis po dietologiją, rinkti produktus, vieni skatina medžiagų apykaitą, kiti lėtina. Reikia atsižvelgti į tai, kokį darbą dirba pacientas, galva ar raumenimis, kada jis aktyvesnis, kokių maisto medžiagų ir kokiu paros metu jam labiausiai reikia. Taip subalansuojama mityba ir režimas.
Su Daliumi pirmiausia aiškinomės, kokios jo mitybos klaidos. Jų buvo ir parenkant maistą, nustatant maitinimosi režimą, trūko ir fizinio aktyvumo.
Pradėjęs maitintis pagal valgiaraščius pacientas stebi, kokie momentai sunkiausi, jei kurie patiekalai nepatinka, išimi ir keiti kitais.
Dalius niekad nesakė, kad jam sunku, tik norėjo didesnės įvairovės.
Būna, kad žmonės prašo: „Duokit teisingą pusryčių ar pietų pavyzdį.“ Tenka aiškinti, kad kiekvienas valgiaraštis individualus, priklauso nuo daugybės konkretaus žmogaus savybių, įvairių individualių kriterijų.
Subalansuota mityba nėra kalorijų skaičiavimas, jos lieka antroje ar net trečioje vietoje. Esmė yra produktai ir jų deriniai.
Bet standartinė sveikos mitybos lėkštė tinka visiems: apskritimą padalinkite perpus, viena pusė daržovėms ir toje pačioje pusėje nedidelis trikampėlis vaisiams. Kitą pusę dalijam vėl per pusę, taigi ketvirtis lėkštės skirtas mėsai ar žuviai, o kitas ketvirtis garnyrui: bulvėms, košei ar duonai.
Pas gydytoją dietologą pacientai ateina savo noru. Kol su jais dirbi, matai gerą rezultatą. Žmogus pats nusprendžia, kada jam gana, būna, kad atsitraukia ligos ir žmogus nori sustoti, o tada jau nebežinai, kaip toliau klostosi, pavyksta išlaikyti tai, ką pasiekė, ar ne.
Jei griežtai laikosi valgiaraščio, išlaiko formas.
Būna, kad norėdami greitesnio rezultato parašytąjį valgiaraštį pacientai patys dar pagriežtina. Tas negerai, reikėtų būti drausmingam, nesavivaliauti.
Geriausias rezultatas, kai žmonės eina į grupinius mokymus. Kol kas jų Panevėžyje nėra, kaip nėra daugiau ir dietologų.
Artimiausiu metu planuoju kurti sveikatos palaikymo grupę, tada reguliariai susitiks mitybos sutrikimų turintys pacientai.“
