Veganės požiūris: dažniausi mitai apie augalinę mitybą

Nuo pat mažens žiūrėjau į gyvūnus kaip į tuos, kurie negali apsiginti, todėl privalu jais rūpintis ir saugoti. Natūralu, kad meilė peraugo į sąmoningą supratimą, jog gyvūnai nėra sukurti tam, kad tenkintų žmonių poreikius: būtų išnaudojami maisto, aprangos pramonėse, pramogose, zoologijos soduose, medžioklėje, vaistų ir kosmetikos bandymuose.

Veganų maisto racionas neapsiriboja vien daržovėmis ar vaisiais.<br>123rf nuotr.
Veganų maisto racionas neapsiriboja vien daržovėmis ar vaisiais.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Jurgita Valentaitė

Aug 19, 2015, 4:10 PM, atnaujinta Oct 19, 2017, 11:00 PM

Todėl renkuosi maistą ir daiktus, kurie nebuvo pagaminti naudojant gyvūnus. Toks pasirinkimas dar vadinamas veganizmu. Nesunku pastebėti, kad tokį gyvenimo būdą renkasi vis daugiau žmonių. Natūralu, kad tiems, kurie su tuo susidūrę mažiau, kyla įvairių klausimų. Bene daugiausia jų orientuoti į augalinę mitybą. Čia kyla nemažai mitų.

Remdamasi savo patirtimi, noriu juos paneigti.

1 mitas. Žmogui būtina vartoti mėsos.

Moksliniai tyrimai rodo, kad plėšriųjų gyvūnų virškinimo traktas trumpas, vos 3 kartus ilgesnis už gyvūno kūną iki galūnių, kadangi pūvančios ir toksinus išskiriančios mėsos liekanos turi būti kuo greičiau pašalintos. O augalėdžių virškinimo traktas mažiausiai 6 kartus ilgesnis už kūną iki galūnių, nes augalinis maistas pūva daug lėčiau. Žmogaus virškinamojo trakto ilgis taip pat 6 kartus ilgesnis už kūną iki galūnių, ir tai yra svarbiausias skirtumas tarp žmogaus virškinamojo trakto ir plėšrūnų.

Tad jeigu žmogaus organizmas nėra pritaikytas misti mėsa, iš kur gauti baltymų? Vienas garsiausių dietologijos ir biologijos specialistų daktaras Paavo Airola teigia, kad visame pasaulyje atliktų tyrimų metu surinkti duomenys rodo, jog suvartojami baltymai turėtų sudaryti 3–5 % dienos kalorijų normos. Kasdieninis gyvūninės kilmės baltymų perteklius organizme yra ne tik nereikalingas, bet netgi žalingas ir skatina tokius pavojingus susirgimus kaip vėžys ir širdies ligos.

Beje, baltymų trūkumas pasireiškia labai retais atvejais, o perteklius – gana dažnas reiškinys. Norint gauti tokį rekomenduotiną baltymų kiekį, nebūtina valgyti gyvūnų kūnų, pakanka grūdų, ankštinių kultūrų, riešutų, daržovių ir vaisių. Daugiau apie sveikatos pokyčius propaguojant alternatyvią mitybą skaityk 63–64 psl. Nuo šiol šią rubriką rasi kiekviename žurnalo numeryje.

2 mitas. Mėsa yra skani.

Žmonės vartoja augalinės kilmės prieskonius ir termiškai apdoroja mėsą, kad paslėptų tikrąjį jos skonį. Vargu, ar žalia mėsa yra skani.

3 mitas. Jeigu žmogui pagal savo prigimtį netinka misti mėsa, tai kodėl jis turi iltinius dantis?

Didžiausius iltinius dantis turintis žinduolis – begemotas – maitinasi išskirtinai augaliniu maistu. Iltiniai dantys neturi nieko bendro su gyvūno prisitaikymu valgyti mėsą.

4 mitas. Reikia gerti pieną, kad kaulai būtų stiprūs.

Kuo daugiau domėjausi, tuo labiau supratau, kad mėsos atsisakymas – ne išeitis norint neprisidėti prie gyvūnų patiriamų kančių. To išeitis – pieno ir kitų gyvūninės kilmės produktų atsisakymas. Bet čia vėl išlindo susiformavusios baimės: „Jei nevartosiu pieno, iš kur gausiu kalcio?“ Jas išsklaidė gydytoja Jelena Tulčina. Iš jos sužinojau, kad pieno produktų vartojimas ne tik nepapildo organizmo kalciu, bet dar ir atima jį.

Vartojant daug pieno (ir kitų gyvūninės kilmės, pvz., mėsos) produktų organizme sukuriama rūgštinė terpė. Norėdamas ją neutralizuoti, organizmas iš kaulų „pasiskolina“ kalcio. Idealiu atveju jį grąžina. Tačiau taip nutinka ne visada. Todėl vartojant daug pieno produktų vystosi osteoporozė. Pienas – ne vienintelis kalcio šaltinis. Šio elemento yra tamsiai žaliose lapinėse, taip pat ankštinėse daržovėse, salieruose, svogūnuose, apelsinuose, džiovintuose obuoliuose, figose, razinose, migdoluose, žemės riešutuose, moliūgų, saulėgrąžų sėklose.

Su pieno produktų vartojimu susijusi ne tik kalcio problema. Naujausi Harvardo universitete atlikti tyrimai rodo, kad dažnai pieno produktų vartojančios moterys dažniau serga kiaušidžių, o vyrai – prostatos vėžiu. Pieno produktų vartojimas – viena plačiausiai paplitusių alergijos rūšių, būdinga apie 70 % žmonių. Ši alergija pasireiškia odos bėrimais, viduriavimu, nuovargiu, kvėpavimo takų sutrikimais.

5 mitas. Gyvūnai neturi gebėjimo jausti.

Dar Charleso Darwino (1809–1882 m.) tyrinėjimo laikotarpiu sukurta evoliucijos teorija skelbė, kad žmonės ir gyvūnai turi tuos pačius protėvius, t. y. jie kilo iš mažiau organizuotų formų. Gyvūnai Ch. Darwino pripažinti ne tik kaip sugebantys jausti skausmą, bet ir kaip gebantys mąstyti, asocijuoti, o svarbiausia – jausti meilę, draugiškumą, pagalbą, džiaugsmą. Pripažinta, kad dauguma sugebėjimų, pvz.: kalba, bendravimas, jausmai, galimybė asocijuoti, intelektas, nebėra išskirtinai žmogaus bruožai, kurie jį skyrė nuo gamtos. Tad pripažinta, kad gyvūnai taip pat bendrauja, bet ne verbaliniu būdu, nes už kalbą atsakinga smegenų dalis nėra išsivysčiusi taip gerai, kaip žmogaus. Taigi, gyvūnai, kaip ir žmonės, gali jausti skausmą, įvairias emocijas, turi individualių poreikių, yra sąmoningi. Tai laikoma pakankama priežastimi juos vertinti kaip teises turinčias asmenybes, o ne kaip žmonių nuosavybę.

6 mitas. Žmonės visą laiką valgė gyvūnus – tai natūralu.

Kai ištariu, kad nepritariu gyvūnų išnaudojimui, dažnai išgirstu: „Bet juk daugybę metų taip buvo.“ Tiesa ta, kad daugybę metų vergovei buvo išnaudojami ir vergai. Vergovė daugelyje pasaulio šalių uždrausta tik XIX a. Moterims balsavimo teisė rinkimuose pirmą kartą suteikta tik 1893 m. (Naujoji Zelandija), o tai rodo, kad iki tol vyrai laikyti pranašesniais.

Žmonės gyvūnus pradėjo jaukintis beveik prieš dešimt tūkstančių metų. Agresyvius tiesiog žudydavo, o ramesnius, daugiausia – žolėdžius pradėjo jaukinti. Gyvūnai padėjo žmonėms žemės ūkyje ir atliekant kitus sunkius fizinius darbus. Taip žmonės pradėjo jiems primesti savo valdžią.

Manęs, kaip ir daugumos jūsų, niekas neklausė, ar noriu valgyti gyvūnus. Mes buvome pripratinti prie mėsos skonio kartu su mintimi, kad valgyti kitas būtybes yra normalu, natūralu, būtina. Esame išmokyti į gyvūnus žiūrėti kaip į daiktus.

7 mitas. Žmonės yra geresni nei gyvūnai.

Žmonės tiki, kad žmonija – viena iš gyvūnijos rūšių – yra ypatingesnė nei kitos. Štai kaip tai atrodo: viena gyvūnijos rūšis žemina, išnaudoja, kankina ir žudo likusiąsias, neigia jų teisę būti laisvoms. Rūšizmas – tai polinkis vertinti elgesį su individu remiantis tik jo priklausymu tam tikrai biologinei rūšiai, nekreipiant dėmesio į kitus moraliai reikšmingus kriterijus. Todėl yra labai sunku atkreipti žmonių dėmesį į jų gyvenimo dalimi tapusius reiškinius ir elgtis kitaip.

8 mitas. Mėsos valgymas – asmeninis pasirinkimas.

Manau, asmeniniu pasirinkimu būtų galima laikyti sprendimus, kurių pasekmės neturi įtakos kitoms gyvoms būtybėms, t. y. nesuteikia joms fizinio ar psichinio skausmo.

Pramoniniuose ūkiuose auginami gyvūnai laikomi garduose, ribojančiuose jų judėjimą. Jie yra žalojami skausmingų procedūrų, kurios atliekamos nenaudojant skausmą malšinančių vaistų. Pvz., kelių savaičių amžiaus paršeliams, ėriukams atliekama kastracija nenaudojant vaistų nuo skausmo. Anestetikai kainuoja, o pramonininkai kratosi papildomų išlaidų.

Vos tik gimusių paršelių dantys ir uodegos yra pašalinami. Uodegos yra pašalinamos todėl, kad kiaulės linkusios jas vienos kitoms kramtyti. Tą lemia gyvenant nenatūralioje aplinkoje ir netinkamomis sąlygomis patiriamas stresas, pvz., kai keli šimtai ar net tūkstančiai kiaulių, gyvendamos ankštose patalpose, dėl erdvės trūkumo priverstos trintis šonais. Kiaulės iš prigimties uodegas naudoja bendraudamos vienos su kitomis. Netekus jų susilpnėja bendravimo įgūdžiai. Nekalbėsiu apie tai, kokias kančias patiria skerdžiami gyvūnai. Tokių įrašų pilnas internetas.

Tad ar tikrai pasirinkimas valgyti mėsą turi įtakos tik tau?

9 mitas. Valgydamas kaimuose augintų gyvūnų mėsą aš neprisidedu prie jų išnaudojimo, nes juos auginantys žmonės myli gyvūnus.

Tiesa, ne pramoniniu būdu auginami gyvūnai – kiaulės, karvės, vištos ir kt. – paprastai būna laikomi kiek geresnėmis sąlygomis nei dideliuose gyvulininkystės ūkiuose. Kiaulės aptvaruose turi vietos apsisukti, vištos išleidžiamos pavaikštinėti lauke... Tačiau esmė ta pati – gyvūnai laikomi prieš savo valią įkalinti ir auginami dėl to paties tikslo – mėsos, pieno, kailio, t. y. ne iš geros valios, o dėl finansinio pelno.

10 mitas. Veganų maisto racionas labai siauras.

Nė kiek neperdedu – perėjusi prie augalinės mitybos savo valgiaraštį papildžiau iki tol nevartotais ir net negirdėtais produktais: įvairiomis maistingomis kruopomis (bolivine balanda, soromis, lęšiais), daigintomis ir nedaigintomis sėklomis (moliūgų, liucernos sėklomis, linų sėmenimis), daržovėmis (saldžiosiomis bulvėmis, špinatais), vaisiais ir uogomis (persimonais, dygliuotojo ožerškio uogomis), prieskoniais ir pagardais (saldžiavaisiu pupmedžiu, klevų, datulių sirupu), iš sojų ir kitų augalų pagamintais valgiais, vartojamais kaip mėsos ar pieno produktų pakaitalai (sojų kepsniais, dešrelėmis, augaliniu pienu, grietinėle, sūriu, majonezu ir kt.).

11 mitas. Augalinės mitybos šalininkai dažnai serga.

Tapimo vegane laikotarpis sutapo su domėjimusi sveika mityba. Ėmiau ieškoti informacijos apie produktus, kuriuos vartodama gaučiau visas organizmui reikiamas maisto medžiagas. Taigi ėmiau sveikiau maitintis. Tikrai ne sutapimas tai, kad mano imuninė sistema sustiprėjo. Anksčiau užtekdavo išgerti šalto vandens gurkšnį ir iškart susirgdavau, o dabar net nesusloguoju po valandos laiko fotosesijos lauke, esant minusinei temperatūrai, kada aš vilkiu tik plonus marškinėlius. Nerekomenduoju bėgti į lauką pusnuogiams. Tiesiog noriu tuo pasidalinti, iliustruodama savo pokyčių poveikį organizmui. 

Mano kraujo tyrimai šiuo laikotarpiu – puikūs. Netvirtinu, kad visų veganų sveikata puiki, nes veganizmas netolygu sveikai mitybai. Gera sveikata galima džiaugtis valgant sveiką, kuo mažiau termiškai apdorotą maistą. Tad ne visi augalinės mitybos šalininkai rūpinasi savo sveikata, kaip ir ne visi visavalgiai.

12 mitas. Kai kurie žmonės, visą gyvenimą valgę mėsą, išgyvena 90 metų ir daugiau.

Kiekvieno žmogaus organizmas skirtingas. Tačiau tikėtina, kad ilgaamžiai žmonės, jeigu būtų nevartoję mėsos, būtų gyvenę dar ilgiau. Yra atvejų, kai rūkantys žmonės sulaukia 90-ies. Ar pasaulinėms prieš rūkymą kovojančioms organizacijoms reikėtų atkreipti dėmesį į tokius atvejus, nutraukiant veiklą, kuria siekiama pažaboti plaučių vėžį?

13 mitas. Jeigu nevalgytume gyvūnų, jie užvaldytų planetą.

Jeigu gyvūnai nebūtų specialiai veisiami gyvulininkystės pramonėje, jų nebūtų tiek daug.

14 mitas. Jei karvių nevalgytume, jos Lietuvoje neišgyventų / karvės turi būti melžiamos, kitaip jų tešmenys sprogtų.

Karvės Lietuvoje negyventų, kaip ir, pvz., poliariniai lokiai. Karvė – šiltų kraštų gyvūnas, kuriam Lietuvos klimatas nėra tinkamas. Karvės pieno liaukų veikla suaktyvėja tik atsivedus veršiuką. Pieno paskirtis – maitinti naujagimį, tad karvės organizmas pieną nustoja gaminti, kai veršiukas nebežinda arba kai karvė nėra priverstinai melžiama.

15 mitas. Man nerūpi gyvūnai, kodėl turėčiau būti veganas?

Nemažai žmonių pasaulyje renkasi augalinę mitybą dėl gamtosauginių priežasčių. Valgydami vien augalinį maistą neišspręsime visų ekologinių problemų, tačiau tai yra vienas iš lengviausių ir efektyviausių būdų kiekvienam tapti mažiau vartojančiu ir teršiančiu žmogumi. Ar žinojai, kad...

Gyvulininkystės pramonė išmeta daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei visos pasaulio transporto priemonės. Šiuo metu gyvūnams auginti yra naudojama net 30 % Žemės sausumos (70 % dirbamos žemės). Gyvulininkystė yra viena iš pagrindinių atogrąžų miškų kirtimo, rūšių nykimo priežasčių. Ši pramonė yra didžiausia vandens išteklių naudotoja bei pagrindinė teršėja.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.