Atvirkščiai, tai gali visiškai išderinti organizmą ir sukelti sveikatos sutrikimus.
„Pavasarinis noras atsinaujinti toks didelis, kad dažnas renkasi itin radikalius gyvensenos keitimo metodus, net nesusimąstydamas, kokį stresą sukelia savo organizmui. Juk po žiemos mūsų organizmas ir taip dažnai būna nualintas riebaus ir sotaus maisto, vitaminų trūkumo. O kur dar nuotaikų svyravimai dėl saulės stygiaus“, – pastebėjo mitybos ekspertė, projekto Skanu.lt vadovė Živilė Jokimčiūtė.
Anot jos, ankstyvojo pavasario mitybą galima vadinti pačia sudėtingiausia, dėl ypač ryškaus sezoniškumo: senos daržovės jau nebe skanios ir jose vitaminų bei kitų gerųjų medžiagų kiekis priartėja prie minimalios naudingumo ribos, o šviežių daržovių dar nėra.
„Todėl norintiems pavasarį pasijusti lengvesniems ir energingesniems siūlau daugiausiai dėmesio skirti lengvesnei vakarienei. Jeigu pusryčiai gali ir turi būti sotūs, o pietus dažnas valgome ne namie, tai svarbiausia koreguoti vakarinę mitybą“, – patarė Ž.Jokimčiūtė.
Ji siūlė mažinti sudėtinių angliavandenių, tokių, kaip miltiniai patiekalai, atsisakyti riebių padažų ir ieškoti šaldiklyje užsilikusių daržovių.
Jai antrina ir tinklaraščio sezoninevirtuve.lt ir knygų serijos „Gero maisto dienoraštis“ autorė Renata Ničajienė: „Geriau nei „sintetinis“ atvežtinis ridikėlis – patvoryje išdygusi dilgėlė ar garšva. Čia pirmiausias ir lietuviui artimiausias vitaminų šaltinis pavasarį“.
Taip pat, anot jos, svarbiausia vadinamoji švari mityba – kai rafinuoti ir smarkiai apdoroti produktai keičiami natūralesniais: balti kvietiniai miltai – į rupius, speltos, grikių, ryžių, baltasis cukrus – į natūralų medų, klevų sirupą, nerafinuotą rudąjį cukrų, baltieji ryžiai – į ruduosius ir pan.
R.Ničajienė tvirtino, kad lietuviai vakare galėtų ir turėtų valgyti mažiau mėsos patiekalų, rinktis daugiau žuvies ir ankštinių daržovių.
Treneris Bronius Burneika pastebėjo, jog norintys sulieknėti dažnai puola aktyviai bėgioti ar kitaip sportuoti, o tik vėliau prisimena, jog sportas be mitybos pokyčių – nieko vertas.
„Viską reikia daryti palengva, nekeliant streso sau ir artimiesiems. Pakeitus makaronus daržovėmis ir atsisakius vakarinio deserto galima pradėti galvoti ir apie sportą.
Noriu patikinti, kad nusprendus sportuoti svarbiausia ne naujos aprangos ir sportinių batelių pirkimas, o organizmo pratinimas prie judesio“ ,– teigė treneris.
Anot B.Burneikos, svarbiausia kasdien skirti 15 minučių ar pusvalandį pasivaikščiojimui gryname ore.
„Jei sunku po žiemos pradėti judėti, tai bent įsigykite šunį ir jau būsite priverstas jį vedžioti, – juokavo treneris. – O maratonus dar spėsite nubėgti. Viskas savo laiku ir palengva“.
