Kodėl lietuviai vis dar neįprato gerti sulčių?

Gegužės 30 d. visame pasaulyje švenčiama ypatinga, pilna vitaminų ir mikroelementų diena – Pasaulinė sulčių diena. Rinkos duomenimis, lietuviai išgeria 13 ml sulčių per dieną (tai nesudaro net pusės stiklinės sulčių per savaitę), o norint tinkamai maitintis turėtume išgerti vieną stiklinę sulčių per dieną. Kaip galime tai pakeisti?

Stiklinė vaisių ar daržovių sulčių gali pakeisti vieną vaisių ir daržovių porciją.<br>123rf nuotr.
Stiklinė vaisių ar daržovių sulčių gali pakeisti vieną vaisių ir daržovių porciją.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 30, 2016, 2:00 PM, atnaujinta May 23, 2017, 5:46 PM

Lietuvoje vienas gyventojas per metus suvartoja vos 4,8 l sulčių, o tai – net 8 l mažiau už Europos Sąjungos vidurkį ir beveik 67 l mažiau nei rekomenduojama norma metams. Daugelis žino faktą, kad tinkama mityba yra geros savijautos garantas, tačiau ne visi žino tai, kad stiklinė sulčių gali pakeisti vieną iš penkių vaisių ir daržovių dienos porcijų, rekomenduojamą dietologų.

Kodėl turėtume gerti sultis?

„Vaisių ir daržovių sultys yra vitaminų, mineralų, karotinoidų, celiuliozės šaltinis. Sulčių vartojimas padeda mūsų imuninei sistemai, lėtina senėjimo procesus, reguliuoja virškinimo sitemą.

Stiklinė vaisių ar daržovių sulčių gali pakeisti vieną vaisių ir daržovių porciją. Tokiu būdu organizmą aprūpinsime reikalingu kiekiu vitaminų ir mineralų“, – pasakojo Lietuvos dietologų draugijos narė gydytoja dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Kada siekiame stiklinės sulčių?

Nepaisant tokio teigiamo poveikio mūsų organizmui, vos 28 proc. Lietuvos moterų teigia kiekvieną dieną vartojančios vaisių sultis ir vos 8 proc. kasdien vartoja daržovių sultis – tai rodo apklausa, inicijuota Lenkijos sulčių gamintojų sąjungos.

Nors daugiau nei 78 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos moterų teigia, kad jos perka vaisių sultis, o daugiau nei 57 proc. teigia, kad savo namų ūkiui perka daržovių sultis, pagrindiniai sulčių vartotojai namų ūkiuose yra vaikai ir jų mamos.

Sultys daugiausiai yra vartojamas tarp valgių (beveik 70 %), leidžiant laiką lauke (daugiau nei 44 %). Lietuvos respondentų nuomone, sultys ne tik skanios (93 %), bet ir daro teigiamą įtaką vaikų ir kitų namų ūkių narių sveikatai (80 %).

„Vis daugiau lietuvių žino teigiamas vaisių ir daržovių ar produktų, pagamintų iš jų, savybes. Kaip rodo apklausos rezultatai, per pastaruosius metus žmonių, geriančių sultis kiekvieną dieną skaičius padidėjo 3 proc. Vartotojai vertina sultis ne tik dėl jų skonio, bet ir dėl jų maistinės vertės“, – teigė gydytoja dietologė L.Romeraitė-Kuklierienė.

Kiek sulčių vartojama kitose šalyse?

Vokietija, Švedija, Norvegija, Suomija – Europos šalys, kurių gyventojai išgeria daugiausiai 100 proc. sulčių, tuo tarpu Rumunijos, Slovakijos, Lietuvos, Čekijos gyventojai suvartoja mažiausiai sulčių, tačiau nė vienoje šalyje sulčių vartojimas nepasiekia rekomenduojamos 200 ml dienos normos.

Kaip tai pakeisti? Šis klausimas buvo pagrindinė kampanijos „Sultys ir glotnučiai – vitaminai patogioje formoje“ mitybos ekspertų diskusijos tema.

„Rumunijoje sultys ir glotnučiai vis dar nėra labai populiarūs. Tam įtaką daro tai, kad šalyje nėra tradicijos gerti sultis. Prieš keletą metų rinkoje dar nebuvo aukštos kokybės sulčių produktų.

Vis dėlto susidomėjimas jais iš lėto auga. Taip pat didėja ir dalis visuomenės, kuri žino, kad sultys yra svarbi kasdienės mitybos dalis, tačiau prieš mus – vis dar daug darbo“, – sakė Serbanas Damianas, gydytojas dietologas iš Rumunijos.

Čekijos gyventojai, kalbėdami apie sultis, vis dar yra skeptiški – tai produktų atpažinimo parduotuvėje problema.

„Šiek tiek anksčiau turėjome daug produktų, vadinamų sultimis, tačiau daugiausiai tai buvo dirbtinių dažiklių pilni skysti produktai, kuriuose gausu pridėtinio cukraus ir konservantų. Jie nebuvo aukštos kokybės. Dėl to vartotojai vis dar atsargiai renkasi tikras 100 proc. sultis, kurios jau yra prieinamos Čekijos rinkoje. Labai svarbu informuoti žmones apie tai, kad visos sultys yra gaminamos iš prinokusių vaisių ir pagal ES įstatymus“, – teigė Prahos klinikinės ir eksperimentinės medicinos instituto gydytojas Pavelas Suchanekas.

Panaši padėtis pastebima ir Slovakijoje, kur sultys kartoninėse pakuotėse ar buteliukuose nesulaukia pasitikėjimo.

Lenkijoje padėtis atrodo daug geresnė. KUPS generalinės sekretorės Barbaros Groele teigimu, sąmoningumo apie sulčių industriją lygis Lenkijoje yra labai aukštas.

„Švietimo kampanijos apie sulčių ir glotnučių vartojimą Lenkijoje yra vykdomos jau 8 metus (nuo 2008 m.). Auga naujos kartos, keičiasi šalies ekonominė situacija, atsiranda nauji valgymo įpročiai ar naujos maisto tendencijos, todėl manome, kad turime tęsti visuomenės švietimą šia tema“, – teigė B.Groele.

Nepamirškite išgerti stiklinės sulčių kasdien!

Švęsti visus metus tikriausiai norėtų visi. Tarptautinė sulčių diena – būtent ta šventė, kurią švęsti kasdien rekomenduotų kiekvienas dietologas.

100 proc. sultys be saldiklių (tokių kaip cukrus ar gliukozės, fruktozės sirupas), dažiklių ir konservantų turėtų tapti kiekvieno mitybos dalimi. Tinkama, įvairi ir subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, sulčių ir glotnučių, užtikrina gerą savijautą bei tinka sportuojantiems.

To verta nepamiršti ne tik gegužės 30 d. – Pasaulinę sulčių dieną, bet visus metus. Skanaus!

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.