Mažas streso kiekis nėra kenksmingas, tačiau nuolatinis stresas gali nulemti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, bronchinę astma, migreną, cukrinį diabetą bei daugybę kitų ligų.
Stresas yra siejamas ne tik su įvairiais negalavimais – jis trukdo mažinti kūno svorį, deginti riebalus ar užsiauginti raumenų masę.
Apie tai, kaip stresas veikia medžiagų apykaitą, kalbame su kilo.lt mitybos specialiste Ieva Savicka.
Kaip stresas veikia organizmą?
Pasak I.Savickos, stresinėje situacijoje organizme įsijungia mechanizmas, kuris stengiasi mums padėti ją išgyventi. Čia didelį vaidmenį atlieka antinksčių išskiriami adrenalino, noradrenalino ir kortizolio streso hormonai.
Adrenalinas, noradrenalinas, veikdami su kortizoliu, padidina širdies plakimo, kvėpavimo dažnį, išplečia vyzdžius, didina gliukozės kiekį kraujyje ir atlieka kitus veiksmus, kurie gali padėti išgyventi stresinėje situacijoje, kai reikia greitos reakcijos.
Kortizolio poveikis medžiagų apykaitai
Tuo tarpu kortizolis yra labai glaudžiai susijęs su mūsų medžiagų apykaita ir gali būti veiksnys, kuris trukdo dailinti kūno linijas.
Jaučiant stresą, staigiai kyla kortizolio kiekis kraujyje, ir tuomet organizmas bet kokiais būdais stengiasi pakelti cukraus lygį kraujyje, kad gautų energijos.
Jos šaltiniai yra greitą energiją suteikiantis maistas, tačiau jo negaunant, gliukozė pradedama gaminti iš baltųjų kraujo kūnelių ar raumenų aminorūgščių. Dėl to silpnėja imunitetas ir, žinoma, stabdomas raumenų auginimo procesas.
Pakilus cukraus lygiui kraujyje gaunama daug energijos, tačiau jaučiant nuolatinį stresą ta energija nėra išnaudojama, o tai lemia riebalų kaupimąsi, ir ypač pilvo srityje – o čia esantys riebalai daro didžiausią žalą žmogaus organizmui.
Kortizolio gamyba organizme yra normalus veiksnys, kuris vyksta nuolatos, tačiau jį išbalansuoja stresas, o stresas yra glaudžiai susijęs su mityba bei režimu.
Streso yra sunku išvengti, tačiau kelios taisyklės gali pagelbėti mažinant neigiamą keliamą kortizolio poveikį.
1. Visada valgykite pusryčius!
Kortizolio kiekis kraujyje įprastai piką pasiekia prieš pat pabundant. Dienai bėgant jo kiekis palaipsniui mažėja.
Jei atsisakoma pusryčių, rytinis kortizolio kiekis ne tik nemažėja, bet ir kyla iki pat to momento, kai pirmą kartą pavalgome.
Nevalgant pusryčių išbalansuojamas kortizolio išsiskyrimo ir mažėjimo mechanizmas, todėl didėja neigiamų kortizolio keliamų simptomų rizika.
2. Venkite paprastų, greitos energijos suteikiančių angliavandenių.
Streso metu organizmui reikia greito kuro, todėl tokiu atveju žmonės neretai renkasi būtent saldumynus ar saldžius konditerijos gaminius. Jie suteikia greitos energijos, tačiau jų suvalgius neilgai trukus ir vėl norisi valgyti, tad griebiamasi antrinio tokio greito energijos papildymo.
Negana to, kad gauname didelį kiekį nenaudingų kalorijų, bet jų perteklius galų gale imamas kaupti kūne riebalų pavidalu.
3. Laikykitės valgymo režimo.
Kai tarp valgymų yra ilgesnė pertrauka, nei 3-4 valandos, kyla rizika, kad kraujyje smarkiai sumažės cukraus lygis. Organizmas tai traktuoja kaip dar viena stresą, todėl į kraują išskiriamas papildomas kiekis kortizolio.
Per dieną rekomenduojami 3 pagrindiniai valgymai ir 2 užkandžiais. Tarp visų valgymų turėtų būti apie 3 valandų trukmės pertraukos, kuomet nevalgoma nieko.
