Šie mitybos įpročiai nepareikalaus daug išlaidų ar pastangų, bet gali apsaugoti nuo gausybės ligų

Visi norime gyventi ilgai ir kuo ilgiau likti sveiki. Jungtinėje Karalystėje gyvenantis garsenybių dietologas Michaelas Mosley sako, kad išsaugoti gerą sveikatą, pasiekti garbų amžių padeda visiems prieinami ir didelių pastangų ar išlaidų nereikalaujantys mitybos įpročiai.

Kiekvieno žmogaus mikrobiotą, kartais vadinamą dar vienu organu, nulemia genetika, tačiau labai stipriai ją veikia tai, ką valgome.<br> 123rf nuotr.
Kiekvieno žmogaus mikrobiotą, kartais vadinamą dar vienu organu, nulemia genetika, tačiau labai stipriai ją veikia tai, ką valgome.<br> 123rf nuotr.
Kiekvieno žmogaus mikrobiotą, kartais vadinamą dar vienu organu, nulemia genetika, tačiau labai stipriai ją veikia tai, ką valgome.<br> 123rf nuotr.
Kiekvieno žmogaus mikrobiotą, kartais vadinamą dar vienu organu, nulemia genetika, tačiau labai stipriai ją veikia tai, ką valgome.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 18, 2022, 8:15 AM, atnaujinta Oct 18, 2022, 8:20 AM

Britų gydytoją M.Mosley išgarsino jo sukurta dieta 5:2 – jis pataria penkias dienas per savaitę maitintis įprastai, o dvi dienas gerokai sumažinti kalorijų skaičių. M.Mosley teigia, kad jam tokia mityba padėjo atsikratyti daugiau nei 12 kilogramų.

Dabar jis ragina atkreipti dėmesnį į mikrobiotą. Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad mikrobiota – milijardai mikroorganizmų, gyvenančių virškinamajame trakte – turi didžiulę įtaką sveikatai, malšina uždegimus, atitolina senėjimo procesus ir gyvenimą trumpinančias ligas.

Kai šios bakterijos klesti, mažėja širdies ligų, vėžio, nutukimo, infekcinių ir daugybės kitų ligų, lemiančių ankstyvą mirtį, rizika.

Kiekvieno žmogaus mikrobiotą, kartais vadinamą dar vienu organu, nulemia genetika, tačiau labai stipriai ją veikia tai, ką valgome. Ne vienas tyrimas parodė, kad maistas, patenkantis į organizmą, gali ir sustiprinti gerųjų bakterijų koloniją, ir jas išnaikinti.

Tokiuose produktuose kaip riešutai, sėklos, juodasis šokoladas, alyvuogių aliejus, daržovės, pupelės, lęšiai ar kitos ankštinės daržovės yra gausybė medžiagų, kuriomis minta gerosios bakterijos, o fermentuoti, rauginti produktai, pavyzdžiui, kopūstai ar jogurtas, leidžia joms klestėte klestėti.

Šiuolaikinis gyvenimo būdas – daug cukraus, greitojo maisto, stresas, miego sutrikimai – neigiamai veikia mikrobiotą. Gerąsias bakterijas žudo ir antibiotikų vartojimas, įvairūs priedai, ilginantys produktų galiojimo terminą.

Bakterijų priešas – ir skurdi, neįvairi mityba. Pasak M.Mosley, kuo siauresnis maisto produktų asortimentas, tuo labiau tikėtina, kad bakterijų įvairovė jūsų organizme taip pat ribota.

Gera naujiena ta, kad visa tai galima lengvai pakeisti. Valgykite kuo daugiau natūralaus, neperdirbto maisto, kuo įvairesnių produktų ir žarnyne suklestės gerosios bakterijos, kurios apsaugos nuo ligų ir atitolins senatvę.

M.Mosley teigia, kad sveikiausia žarnynui – vadinamoji Viduržemio jūros dieta, kurioje daug daržovių, vaisių, žuvies, mėsos, ankštinių, riešutų ir alyvuogių aliejaus. Svarbu, kad mityba būtų kuo įvairesnė ir joje būtų pakankamai skaidulų.

Tad dietologas pataria drąsiau eksperimentuoti ir išbandyti naujas grūdines kultūras, daržoves ir vaisius.

Derėtų sumažinti ar visai atsisakyti cukraus ir dirbtinių saldiklių, perdirbto, greitojo maisto.

Kasdien valgykite jogurto ar kokių nors raugintų produktų. 

Norvegijos mokslininkų tyrimas

  • Mokslininkai iš Norvegijos Bergeno universiteto nustatė, kad valgant daugiau augalinio ir mažiau perdirbto maisto gyvenimo trukmė gali pailgėti dešimtmečiu, palyginti su standartine vakarietiška mityba, kurioje gausu cukraus, rafinuotų grūdų ir perdirbtos mėsos.
  • Norvegų mokslininkai nustatė, kad pupelės ir kiti ankštiniai produktai turi daugiausia įtakos ilgai gyvenimo trukmei, po jų – sveiki grūdai ir riešutai. Ilgesnę gyvenimo trukmę lemia ir vaisiai bei daržovės, taip pat riebios žuvys, tokios kaip lašišos, sardinės ar menkės.
  • Tai atitinka jau turimus įrodymus, kad vadinamoji Viduržemio jūros dieta yra viena sveikiausių pasaulyje. Optimali mityba labai artima mitybos įpročiams vadinamosiose mėlynosiose zonose – vietovėse, kur žmonės gyvena ilgiausiai ir sveikiausiai.
  • Augaliniame maiste gausu skaidulų, maistinių medžiagų, svarbių virškinimo, širdies sveikatai ir stabiliam cukraus kiekiui kraujyje palaikyti.
  • Riešutai ir žuvys organizmą aprūpina sveikais riebalais, tokiais kaip omega-3 riebalų rūgštys, kurios gali padėti malšinti uždegimą ir sumažinti kraujospūdį.
  • Norvegų mokslininkai taip pat nustatė, kokių maisto produktų žmonės turėtų vengti, kad gyventų ilgiau.
  • Su trumpesne gyvenimo trukme siejami įvairūs perdirbti produktai – mėsa, pavyzdžiui, dešra, rafinuotų grūdų produktai, pavyzdžiui, bandelės ar balta duona, pridėtinis cukrus, kurio gaunama vartojant saldžius gėrimus ar saldumynus.
  • Tyrimai rodo, kad perdirbtas maistas susijęs su didesne tokių ligų kaip vėžys rizika.

Keletas patarimų, kaip sustiprinti gerąsias žarnyno bakterijas

  1. Jei įmanoma, venkite antibiotikų – po antibiotikų kurso praeina ne viena savaitė ir net metai, kol atsikuria gerųjų bakterijų kolonijos.
  2. Dažniau praverkite langą. Didžiąją gyvenimo dalį praleidžiame uždarose patalpose. Tyrimai parodė, kad pro atidarytus langus į namus, tikėtina, ir į organizmą, patenka įvairūs mikrobai, tarp jų ir gerosios bakterijos.
  3. Valgykite kuo daugiau ir kuo įvairesnių augalinių produktų.
  4. Nebijokite susipurvinti rankų – dirbkite įvairius lauko darbus. Sode jūsų laukia milijardai bakterijų.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.