Simonas namų aludaryste užsiima jau šeštus metus. Per šį laiką pomėgis buvusiam archeologui ir informatikui spėjo tapti profesija – šiuo metu vyras dirba alaus darykloje „Dundulis“, o laisvalaikiu alų gamina tik gurmaniškais sumetimais – ieškodamas naujų receptų ir skonio sąskambių.
Aludaris tikino, kad pasigaminti alaus namuose visai nesudėtinga. Tai kaip išmokti važiuoti dviračiu: jeigu kartą pavyko – vadinasi, tu moki.
„Savo pirmąjį alų atsiminsite visą gyvenimą“, – patikino Simonas ir prisipažino, kad savo pirmojo alaus skonį taip pat pamena iki šiol.
Buvę taip smalsu paragauti, kad su bičiuliais neištvėrę ir atsikimšę rūsyje pastatytus butelius anksčiau, nei planuota.
Dar maždaug prieš šimtą metų buvo laikoma, kad tu ne vyras, jei nemoki pagaminti alaus. Alų gamindavo ir moterys.
Ypač miestų teritorijose, kur būdavo problemų gauti švaraus, neužteršto vandens, alus buvo gėrimas, skirtas numalšinti kasdienį troškulį.
Tiesa, senovės laikais jis būdavo silpnesnis ir kiek kitaip gaminamas – ne verdamas, o iš karto, išfiltravus užpiltą salyklą, fermentuojamas (rauginamas). Dabar žmogui taip gaminto, nevirto alaus skonis gali būti nelabai priimtinas – gėrimas drumstas ir palyginti tirštas.
Lietuvoje įstatymai leidžia savo reikmėms pasigaminti ne stipresnio kaip 9,5 laipsnio alaus. Alaus stiprumas matuojamas specialiu prietaisu – hidrometru, pamatuojant cukraus kiekį iki ir po fermentavimo. Skirtumas tarp tų dviejų verčių ir bus gėrimo stiprumas.
Nors aludaris tikino, kad pasidaryti alaus visai nesunku net ir pačioje ankščiausioje miesto virtuvėje su dujine virykle, vis dėlto prieš imantis aludarystės teks šiek tiek investuoti į priemones. Šiais laikais visko galima įsigyti specializuotose parduotuvėse.
Namų aludarystės judėjimui vis labiau augant, vyksta prekyba ir internetu. Simonas ramino – investicijos atsiperka jau sulig pirmaisiais virimais.
Pirmiausia būtina apsirūpinti priemonėmis
Reikia:
katilo virti (kuo didesnio, bent 15 litrų)
kubilo fermentacijai (plastikinių kubilų su dangčiu ir apačioje pritaisytu čiaupu rasite aludariams skirtose parduotuvėse)
termometro matuoti skysčių temperatūrą
dezinfekcijos priemonių (reikalingos išdezinfekuoti kubilą prieš fermentaciją)
tekinimo filtro (jį galima pasidaryti patiems, patarimų rasite internete)
ilgos mentelės maišyti
hidrometro (jei norėsite pamatuoti būsimo alaus stiprumą)
butelių su sandariais kamščiais išpilstyti
Gaminti pradėkite prieš dvi savaites
Reikės produktų:
3 kg salyklo (90 proc. sudaro paprastas salyklas, likusią dalį – prieskoninis, skirtas išgauti norimą skonį; salyklas yra sudaiginti ir išdžiovinti miežių grūdai; prieš gaminant alų salyklas sutraiškomas – ne sumalamas, bet rupiai sutraiškomas)
30 g apynių (granuliuotų aromatinių, jų rasite aludariams skirtose parduotuvėse; būna įvairių rūšių, nelygu, kokio kartumo ir aromato alaus norite; jei naudosite pačių prisirinktus laukinius džiovintus – prireiks dvigubai daugiau. Vaistinėje pirkti apyniai alui gaminti netinka, nes jie kitaip džiovinami; tinkamai išdžiovintus apynius praskleidę pamatysime geltonos spalvos miltelius – tai natūralus konservantas lupulinas), apynių kartumas išreiškiamas alfa rūgščių (AA) procentu: kuo didesnis AA procentas, tuo apyniai kartesni. Receptas apskaičiuotas naudojant apie 5 proc. AA, o laukinių apynių AA siekia apie 2–2,5 proc.
1 pakelio alaus mielių
Gamybos procesas (turint 15 l katilą – išeis apie 10 l alaus)
Pradėti gaminti alų reikia ne mažiau kaip prieš dvi savaites iki to laiko, kai norėsite jį ragauti.
Dideliame katile užsikaiskite apie 9 l vandens (salyklo ir vandens santykis – 1:3). Atidžiai sekite temperatūrą, kad nebūtų aukštesnė nei 72 laipsniai.
Suberkite salyklą, išmaišykite. Sandariai uždenkite ir laikykite 1–1,5 valandos, nuolat matuodami ir pakaitindami, kad visą tą laiką temperatūra nenukristų žemiau nei 62–65 laipsniai. Šis salyklo ir karšto vandens mišinys vadinamas mentalu. Šioje alaus gamybos proceso dalyje grūduose esantis krakmolas virsta cukrumi.
Pakaitinkite mentalą iki 76–77 laipsnių, kad cukrus geriau išsiplautų iš salyklo.
Mentalą suverskite į kubiliuką su filtru, apsaugotą šilumą sulaikančia danga (galima tiesiog užmesti storus kailinius), pamaišykite ir palaukite, kol grūdai nusės.
Atsukite čiaupą ir pradėkite tekinti – tas saldus skystis vadinasi misa. Jeigu ji nėra pakankamai švari, atsargiai supilkite atgal, kol pradės tekėti švari ir skaidri. Tekinkite, kol kubile iš po vandens pasirodys salyklo kaupas. Tada užsukite čiaupą.
Užkaiskite dar vandens (apie 7 l) iki 80 laipsnių, supilkite į kubiliuką su salyklu, permaišykite ir palaukite 10–15 minučių. Tada vėl tekinkite, kol viskas išbėgs.
Gavote apie 12–13 l saldaus skysčio – misos. Ją užvirinkite – virti reikės apie valandą. Užvirus galima pradėti dėti apynius. Pusę kiekio kartumui – anksčiau, vos tik užvirus, kitą pusę aromatui – prieš baigiant virti arba galima juos sumesti prieš pat išjungiant ir uždengus palaikyti.
Išvirta misa karti kaip pelynai – senovėje jos netgi duodavo vaikams nuo pilvo skausmo. Nesibaiminkite – po fermentacijos skonis sušvelnės.
Misą reikia atšaldyti iki 20 laipsnių – tai padaryti būtina, nes į karštą negalima dėti mielių. Paprasčiausias būdas šaldyti – įstačius į vonią katilą aplink pilti šaltą vandenį ir jį pakeisti kelis kartus, nuolat matuojant temperatūrą. Beje, termometrą, kuriuo matuojate, šiame etape būtina kaskart dezinfekuoti.
Kol šąla misa, labai gerai išplaukite ir išdezinfekuokite fermentacijos kubiliuką (galite naudoti tą patį su čiaupu, iš kurio tekinote misą). Jei neturite dezinfekcijos priemonių, kruopščiai iššveiskite su soda ir perliekite verdančiu vandeniu.
Supilkite misą į fermentacijos kubiliuką. Pilkite iš kuo aukščiau, kad skystis gautų kuo daugiau deguonies. Kuo didesnė puta susidarys pilant, tuo geriau.
Suberkite alaus mieles – atplėšę pakelį tiesiog išbarstykite ant putų, uždenkite dangčiu (fermentacijos kubilo dangtis būna su skylute).
Pastatytas šiltai alus fermentuosis apie savaitę. Visas paviršius apsitrauks puta. Kai fermentacija baigsis, puta sukris. Kai spėjate, kad alus baigė fermentuotis, galite įsipilti ir paragauti.
Po savaitės jau galima pilstyti į butelius su daugkartiniais kamščiais arba galite naudoti prietaisą uždėti tokius kamščius, kokie būna ant parduotuvėse perkamo alaus.
Į kiekvieną 0,5 l buteliuką dėkite 2,5 g (pusę arbatinio šaukštelio) cukraus. Jeigu alų pilate į statinaitę, 1 l alaus reikia 5 g cukraus. Pastatę kambario temperatūroje laikykite dar apie savaitę, o tuomet jau galite atkimšti ir ragauti.
Padarytą alų galite laikyti ilgai, o stipresnį – net ir keletą metų. Kadangi tai gyvas alus, mielės jame ir toliau vis dar dirbs savo darbą ir skonis bėgant laikui šiek tiek keisis.
