Svarbiausi Vakarų Europos sporto klubų pragyvenimo šaltiniai paprastai būna pajamos už bilietus, reklamą bei televizijos teisių pardavimą, privačių rėmėjų parama ar palyginti kuklios vietos valdžios dotacijos.
Tarptautinėse varžybose jiems tenka kovoti su varžovais iš Rytų, gyvenančiais pagal visai kitokias taisykles ir gaunančiais milijonus iš valstybinių bendrovių ar su valdžia glaudžiai susijusių oligarchų.
Kremliaus „minkštoji galia“
Sergejus Ivanovas, Aleksejus Mileris, Olegas Beloziorovas, Jurijus Sliusaris, Olegas Deripaska, Vladimiras Potaninas, Andrejus Skočas, Ališeras Usmanovas patenka tarp Rusijos valdininkų ir verslininkų, kuriems JAV taiko sankcijas pagal prieš trejus metus priimtą Amerikos priešininkų atgrasymo sankcijomis aktą.
Kas dar sieja šiuos asmenis? Jų ir jų vadovaujamų bendrovių pinigai plačia srove pumpuojami į Eurolygos rengiamuose turnyruose žaidžiančius Rusijos krepšinio klubus.
Maskvos CSKA, „Chimki“, Sankt Peterburgo „Zenit“, Krasnodaro „Lokomotiv“ išlaiko arba valstybinės bendrovės, arba Vladimirui Putinui artimi oligarchai, o Eurolygos vadovybė neatsispiria Kremliaus „minkštajai galiai“ ir plačiai atveria duris Rusijos politikos įrankiu tapusiems sporto klubams.
CSKA galybės garantas
Nepakeičiamo Rusijos krepšinio lyderio Maskvos CSKA klubo gerovę jau du dešimtmečius užtikrina „Nornikel“ bendrovė.
Ši bendrovė, kurios pavadinimas tuo metu dar buvo „Norilskij nikel“, 1997 metais įsigijo 75 proc. Maskvos klubo akcijų, o 2003 metais iš Rusijos Federacijos gynybos ministerijos nupirko likusius 25 proc. akcijų ir nuo tada yra vienintelė krepšinio klubo savininkė.
Praėjusiais sezonais „Nornikel“ kasmet kaip pagrindinį paramos paketą CSKA klubui pervesdavo 1 mlrd. rublių (11 mln. eurų pagal dabartinį kursą arba 13,3 mln. eurų pagal užpraeitų metų rudens kursą).
Tai dar ne viskas. „Nornikel“ savo valdomam krepšinio klubui pinigų papildomai skiria pagal kitas rėmimo sutartis. Pavyzdžiui, užpraeitą sezoną „Nornikel“ kartu su kitais pagrindiniais rėmėjais „Aeroflot“ oro susisiekimo bendrove, „Rostelekom“ telekomunikacijų bendrove ir OAK (Jungtinė aviastatybos korporacija) bendrove CSKA klubui atseikėjo 1,56 mlrd. rublių (20,9 mln. eurų pagal tuometį kursą). Kiek tiksliai pinigų davė kiekvienas iš šių rėmėjų, neskelbiama.
CSKA biudžetas užpraeitą sezoną buvo 2,86 mlrd. rublių (38,2 mln. eurų pagal tuometį kursą). 90 proc. OAK, 51 proc. „Aeroflot“ ir 38 proc. „Rostelekom“ akcijų priklauso „Rosimuščestvo“ – Rusijos vyriausybės įsteigtai agentūrai, kuri tvarko valstybės turtą. „Rostelekom“ direktorių tarybos pirmininkas yra vienas artimiausių V.Putino bendražygių S.Ivanovas, kuris dabar eina Rusijos Federacijos prezidento specialiojo atstovo pareigas. Šiam asmeniui JAV taikomos sankcijos ir dėl Rusijos agresijos Kryme.
Kas yra „Nornikel“? Tai kalnų metalurgijos bendrovė, kuri yra didžiausia pasaulyje paladžio gamintoja, viena iš dviejų didžiausių nikelio gamintojų ir taip pat viena didžiausių platinos gamintojų.
Pagrindiniai šios bendrovės akcininkai – V.Potaninas ir O.Deripaska.
Nedidelis akcijų paketas priklauso Romanui Abramovičiui, kuris sporto pasaulyje labiausiai išgarsėjo, kai įsigijo Londono „Chelsea“ futbolo klubą.
Nusikaltimai gamtai
„Nornikel“ viešpatauja kai kurių iškasenų pasaulio rinkoje, todėl net iš pirmo žvilgsnio reklamos šiai bendrovei nereikia. Sportui skiriamos paramos paskirtis yra kitokia – ja bandoma paslėpti prastą bendrovės įvaizdį.
O skandalai veja vienas kitą. „Nornikel“ kasyklose, kuriose nesilaikoma saugumo reikalavimų, vos ne kasmet žūsta žmonės (vien per pastaruosius penkerius metus oficialiai pranešta apie 12 aukų), o šią vasarą bendrovės pavadinimas linksniuojamas dėl nusikaltimų gamtai. Ir ne dėl vieno, bet dėl kelių.
Pirmasis nemalonus įvykis bendrovę supurtė, kai gegužės pabaigoje „Nornikel“ priklausančioje Norilsko šiluminėje elektrinėje trūkus vamzdžiui į aplinką išsiliejo 21 tūkst. tonų dyzelinio kuro. Jis užteršė 180 tūkst. kv. km plotą – teritoriją, kone tris kartus didesnę nei visa Lietuva. Bendrovės vadovų teigimu, avarijos padariniams šalinti jie turės išleisti apie 10 mlrd. rublių (120 mln. eurų), o Rusijos gamtos priežiūros tarnyba („Rosprirodnadzor“) žalą gamtai įvertino 147,7 mlrd. rublių (1,84 mlrd. eurų).
Birželio pabaigoje „Nornikel“ į tundrą išliejo sunkiaisiais metalais užterštą vandenį. Kai apie šį įvykį dar nebuvo paskelbta, padėtį Norilske stebintys „Greenpeace“ atstovai pabandė išvežti teršalų mėginį, kad būtų atliktas nepriklausomas tyrimas, bet jiems nebuvo leista to padaryti. Gamtosaugininkus, manoma, reikalaujant „Nornikel“, sustabdė Norilsko oro uosto apsauga.
Dar vienos didelės ekologinės katastrofos kaltininke „Nornikel“ tapo liepos viduryje. Tąkart trūkus „Nornikel“ antrinei bendrovei priklausančiam vamzdžiui į gamtą išsiliejo 44,5 tonos aviacinių degalų.
Krepšiniui duodamas vienas kitas milijardas, palyginti su nuostoliais, per šias avarijas yra lyg lašas jūroje. Vis dėlto CSKA prezidentas Andrejus Vatutinas neseniai pripažino, kad „Nornikel“ ištikusios negandos neigiamai atsilieps ir jo vadovaujamo klubo finansavimui.
Įdomybės Pamaskvyje
Tamsiomis istorijomis apipintos Eurolygoje žaidžiančio „Chimki“ klubo savininkų ir pagrindinių rėmėjų biografijos.
Treneriui Rimui Kurtinaičiui atlyginimas mokamas iš kasos, į kurią pinigus jau daug metų suneša dvi pagrindinės rėmėjos – bendrovės „Metalloinvest“ ir „Mosoblgaz“.
Užpraeitą sezoną Pamaskvio klubo biudžetas buvo 2,34 mlrd. rublių (31 mln. eurų pagal tuometį kursą). Iš šios sumos 1,15 mlrd. rublių (15,3 mln. eurų) skyrė „Metalloinvest“ metalurgijos bendrovė, 975 mln. rublių (13 mln. eurų) – Maskvos srities dujų tiekėja „Mosoblgaz“ bendrovė.
„Mosoblgaz“ iki 2018 metų buvo valstybinė bendrovė, bet užpernai Maskvos srities valdžia įvykdė jos privatizavimą. Nors bendrovė perėjo į privačias rankas, jos faktiniai šeimininkai, tikėtina, nepasikeitė. Manoma, kad „Mosoblgaz“ savininku per tarpininkų grandinę tapo Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas, o bendrovei vadovavo su juo glaudžiai susijęs Dmitrijus Golubkovas, kuris nuo 2013 metų yra ir „Chimki“ krepšinio klubo prezidentas.
„D.Golubkovas žinomas kaip gubernatoriaus A.Vorobjovo „piniginė“ – apie šių žmonių ryšius rašė Rusijos politinę korupciją tyrinėjantis interneto kanalas „Nezygar“. D.Golubkovo veikla užkliuvo net ir Rusijos teisėsaugai, todėl prieš kelis mėnesius šis žmogus buvo priverstas pasitraukti iš „Mosoblgaz“ generalinio direktoriaus pareigų. Bet bendrovė liko A.Vorobjovui artimų žmonių rankose.
„Metalloinvest“ bendrovės pagrindinis akcininkas – dėl spalvingos biografijos pagarsėjęs A.Usmanovas, kuris gimtajame Uzbekistane dar sovietmečiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. A.Usmanovas prisistato vos ne kaip buvęs politinis kalinys, tačiau buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Uzbekistane, žmogaus teisių aktyvistas Craigas Murray vieną turtingiausių Rusijos verslininkų be užuolankų pavadino reketininku ir heroino prekeiviu.
Pasikeitus politinėms ir ekonominėms sąlygoms mundurą išsiskalbęs A.Usmanovas šiuo metu yra Tarptautinės fechtavimosi federacijos (FIE) prezidentas, o nuo 2007 iki 2013 metų supirko apie 30 proc. Londono „Arsenal“ futbolo klubo akcijų, kurias vėliau išpirko pagrindinis „Arsenal“ akcininkas Stanas Kroenke.
Antrą pagal dydį „Metalloinvest“ bendrovės akcijų paketą valdo Vladimiras Skočas, kuriam savo turtą perrašė jo sūnus – Rusijos Dūmos deputatas A.Skočas.
„Gazprom“ pavaldiniai
Pernai Eurolygoje debiutavęs Sankt Peterburgo „Zenit“ klubas, galima sakyti, yra Rusijos vyriausybės nuosavybė.
„Zenit“ krepšinio klubas priklauso „Zenit“ futbolo klubo struktūrai, o šio futbolo klubo savininkė nuo 2005 metų yra dujų gavyba ir prekyba užsiimanti „Gazprom“ bendrovė. Daugiau nei pusė „Gazprom“ akcijų priklauso Rusijos vyriausybei (per „Rosimuščestvo“ ir dar dvi valstybines agentūras).
Kaip skelbė KK „Zenit“ vadovai, užpraeitą sezoną, dar prieš debiutą Eurolygoje, klubo kasoje buvo 1,87 mlrd. rublių (25 mln. eurų). 513 mln. rublių (6,8 mln. eurų) buvo pervesti tiesiai iš FK „Zenit“ sąskaitos, dar 797 mln. rublių (10,6 mln. eurų) krepšinio klubas pagal paramos sutartis gavo iš „Gazprom“ priklausančių bendrovių arba taip pat dujų perdirbimo ar tiekimo verslu užsiimančių bendrovių („Sibur“, „Nipigaz“), kurių savininkai yra glaudžiai susiję su „Gazprom“ vadovybe.
Šaltiniai, iš kurių gauti dar pusė milijardo rublių (7 mln. eurų), nelabai aiškūs. Aišku tik tai, kad pats Sankt Peterburgo krepšinio klubas beveik nieko neužsidirbo.
Užpraeitą sezoną KK „Zenit“ už bilietus, reklamą, televizijos transliacijų teises gavo katino ašaras – 20,7 mln. rublių (275 tūkst. eurų).
Strategiškai svarbus ruožas
Į valstybės valdomos bendrovės kišenę ranką giliai įkišo ir Krasnodaro „Lokomotiv“ krepšinio klubo vadovai. Didžiąją dalį šio klubo biudžeto sudaro Rusijos geležinkelių (RŽD) skiriami pinigai.
Vienintelė Rusijos geležinkelių akcininkė yra Rusijos vyriausybė, kuriai Šiaurės Kaukazo padalinio strateginė reikšmė dėl daugelio priežasčių yra ypač didelė. Visų pirma Kaukazas apskritai yra istoriškai karštas regionas, o šį dešimtmetį Šiaurės Kaukazo geležinkeliams skirta dar daugiau dėmesio.
Regiono geležinkelio infrastruktūra buvo pagerinta prieš 2014 metų Sočio olimpines žaidynes, per kurias Kremlius troško užsienio svečiams parodyti blizgančią Rusijos pusę. O prasidėjus Donbaso karui būtent Šiaurės Kaukazo geležinkeliais riedėjo ešelonai su Rusijos sunkiąja ginkluote.
Dėl šių priežasčių Šiaurės Kaukazo geležinkelių finansavimas yra sklandus ir nenutrūkstamas, o nemažos sumos nubyra ir „Lokomotiv“ krepšinio klubui.
Užpraeitą sezoną „Lokomotiv“ biudžetas buvo 1,3 mlrd. rublių (17,5 mln. eurų). Kokią dalį sudarė RŽD parama, nėra visai aišku, nes Krasnodaro klubo pateiktuose dokumentuose ji suplakta su kitų rėmėjų skirtomis lėšomis.
Pagal vieną skyrių RŽD bei Krasnodaro kraštas krepšinio klubui skyrė 589 mln. rublių (7,85 mln. eurų), pagal kitą skyrių RŽD bei dar kelios Krasnodaro krašto bendrovės pervedė 649 mln. rublių (8,65 mln. eurų). Gali būti, kad Rusijos geležinkeliams abiejuose paramos skyriuose tenka didžioji dalis „Lokomotiv“ klubui skirtų pinigų.
Rusijos regionų valdžia irgi dosni
Eurolygos rengiamuose turnyruose jau pusantro dešimtmečio nuolat žaidžia dar vienas Rusijos klubas Kazanės „Uniks“. Jis nėra glaudžiai susijęs nei su centrine Rusijos valdžia, nei su artima Kremliaus šeimininko aplinka.
„Uniks“ gerovė – Tatarstano Respublikos ir ypač jos bankininkystės sektoriaus reikalas.
Kazanės klubą dar nuo XX amžiaus pabaigos globoja Tatarstano nacionalinio banko prezidentas Jevgenijus Bogačiovas, o pagrindiniai „Uniks“ rėmėjai yra „Ak Bars“ bankas ir jo antrinės bendrovės.
Tatarstano vyriausybės netiesiogiai valdomas „Ak Bars“ bankas laikosi islamo tradicijų ir visai nefinansuoja su alkoholiu bei lošimais susijusio verslo.
Užpraeitą sezoną „Ak Bars“ bankas ir „Ak Bars Kapital“ bendrovė krepšinio klubui skyrė 950 mln. rublių (12,7 mln. eurų). „Uniks“ biudžetas buvo 1 mlrd. rublių (13,3 mln. eurų).
Jungtinėje lygoje žaidžia dar keturi Rusijos klubai, atstovaujantys dideliems provincijos miestams. „Nižnij Novgorod“ biudžetas užpraeitą sezoną buvo 435 mln. rublių (5,8 mln. eurų), Permės „Parma“ – 233 mln. rublių (3,1 mln. eurų), Krasnojarsko „Jenisej“ – 232 mln. rublių (3,1 mln. eurų), Saratovo „Avtodor“ – 208 mln. rublių (2,8 mln. eurų).
Prie šių keturių klubų išlaikymo svariai prisideda vietos valdžia. Krašto administracijos skiriamos lėšos „Jenisej“ biudžete sudaro itin didelę dalį. Šiam klubui Krasnojarsko kraštas užpraeitą sezoną skyrė net 224 mln. rublių (3 mln. eurų).
Jei ne vietos valdžios duodamos lėšos, sunkiai išgyventų ir trenerį Kazį Maksvytį pakvietęs „Parma“ klubas. Jam Permės sritis užpraeitą sezoną pervedė 130 mln. rublių (1,7 mln. eurų).
Žemutiniame Naugarde ir Kazanėje yra po 1,25 mln., Krasnojarske – 1,1 mln., Permėje – 1,05 mln., Krasnodare – 918 tūkst., Saratove – 841 tūkst. gyventojų. Šie šeši miestai patenka tarp 20 didžiausių Rusijos miestų. Maskvos srityje gyvena 7,5 mln. žmonių.
