Organizatoriai pasirūpino, kad bėgimo trasa dalyvius supažindintų su gražiausiomis Lietuvos vietomis – Kernavės piliakalniais ir Neries pakrante. Bėgikai bėgo ne tik lygumomis – dalį trasos lydėjo įvairaus sudėtingumo šlaitai ir kalvos.
Trail (bekele) bėgimas Lietuvoje pradėjo populiarėti visai neseniai. Tai toks bėgimas, kai pagrinde bėgama gamtoje ir distancijoje gali būti ne daugiau kaip 20 proc. asfalto. Šiais metais bėgikai galėjo rinktis tris distancijas: 82 km bėgimą iš Kernavės į Vilnių, 42 km – kalnų maratoną ir 10 km buvo skirta bėgikams norintiems susipažinti su trail bėgimu.
Vienintelės Lietuvoje I-TRA sertifikuotos varžybos
Pernai Lietuva įstojo į tarptautinę Trail bėgimo asociaciją (I-TRA), o 82 km ir 42 km bėgimai buvo įtraukti į tarptautinį kvalifikacinių varžybų sąrašą.
Tarptautinė Trail bėgimo asociacija (I-TRA) vertindama varžybas ir planuojamus skirti taškus skaičiavimuose atsižvelgia į atstumą ir vertikalų pakilimą trasoje.
Už 1 km atstumo skiriamas 1 taškas, už 100 m vertikalaus pakilimo irgi 1 taškas. Norint gauti kuo daugiau taškų – neužtenka vien tik techniškai sudėtingos trasos, organizatoriai turi pasirūpinti, kad nebūtų bėgama ratais, kad maitinimo punktai nebūtų per dažni ir dar daug kitų įvairių reikalavimų.
Norint bėgti tam tikrose aukščiausio lygio varžybose, pavyzdžiui, Monblano bėgime, prieš tai privalu sudalyvauti kvalifikacinėse varžybose ir surinkti atitinkamą taškų skaičių. Lietuvos 42 km trasa įvertinta 2 taškais, 82 km distancija – 4 taškais. Taip pat 82 km trasa įtraukta į UTBM kvalifikacinį varžybų sąrašą.
„Kuo sunkesnė trasa – tuo daugiau taškų verta. Nebūtina atbėgti pirmam ar užimti prizinę vietą, svarbu finišuoti per tam tikrą kontrolinį laiką. Tuomet dalyvis gauna taškų, kurie įrodo, kad jis turi tokio bėgimo patirties“, – pasakojo varžybų organizatorius G. Rūkas.
Varžybų nugalėtojais tampa pirmą kartą ultra distanciją bėgę dalyviai
Kiekvienais metais ilgiausia distancija „Kernavė-Vilnius“ pritraukia vis daugiau bėgimo entuziastų, kuriems tai būna jų pirmoji ultra. Ultra vadinama kiekviena distancija, kuri yra ilgesnė už maratoną (42,195 km).
Šiais metais tarp moterų ir vyrų puikų rezultatą parodė ir nugalėtoja tapo Elena Makarevič distanciją įveikusi per 8:16:30.
„Tai buvo mano pirmosios ultra varžybos. Anksčiau esu keletą kartų bėgusi maratono distanciją ir paskutinį pusmetį dalyvavau įvairiose Lietuvoje vykusiose bėgimo varžybose. Patiko, todėl nusprendžiau išbandyti ar galiu nubėgti tokio ilgio distanciją“, – savo apsisprendimą bėgti ilgiausią distanciją pakomentavo E.Makarevič.
„Kiekvieną dieną bėgu po 10 km ir daugiau. Dalyvavimas bėgimo varžybose buvo puikus būdas ruoštis „Kernavė-Vilnius“ varžyboms. Dar prieš varžybas treniruotės metu esu vieną kartą nubėgusi maždaug 55 km“, – sakė E. Makarevič.
Tarp vyrų nugalėtoju tapo Justas Galaburda savo pirmąją ultra distanciją įveikęs per 8:29:39.
„Šiuo sportu domiuosi jau keletą metų. Jokio specifinio pasiruošimo nebuvo ruošiantis varžyboms, atvirkščiai, pavasario pabaigoje stipriai peršalau ir birželio mėnesį net nebėgiojau. Bėgioju savo malonumui ir karts nuo karto prabėgu ilgesnį 30-40 km atstumą, tad bėgti trumpesnę nei 82 km trasą nebūtų buvę nieko nauja. Buvo įdomu išbandyti kaip kūnas reaguos į tokią distanciją, patikrinti kaip jausiuos psichologiškai. Kadangi bėgimas „Kernavė-Vilnius“ vyksta mano mieste, tai pirmam kartui buvo optimalus atstumas ir pakilimas su vaizdinga trasa“, – pasakojo J.Galaburda.
Ar tai buvo pirmosios ultra trail varžybos ir kitiems varžybų lyderiams?
Tarp vyrų antrąją vietą užėmęs Edvardas Moseika distanciją įveikė per 8:41:19.
„Pirmą kartą išgirdau apie šias varžybas ieškodamas varžybų, kurios būtų įtrauktos į „Ultra-Trail du Mont-Blanc“ kvalifikacinių varžybų sąrašą. Kadangi tai yra vienintelės varžybos Lietuvoje, kuriose galima surinkti 4 taškus, tai labai palengvino pasirinkimą, kuriose varžybose dalyvauti norint surinkti norimą taškų skaičių. Taip pat tai buvo ilgiausios varžybos kokiose iki šiol esu dalyvavęs. Metų bėgyje norėčiau sudalyvauti 100 km varžybose, tad ilgiausia „Kernavė-Vilnius“ trasa pasirodė kaip geriausia tarpinė stotelė ištvermės išbandymui. Man tai buvo ketvirtosios ultra tipo varžybos. Praeitais metais dalyvavau „Brecon Beacons 10 Peaks“ (58 km) ir „Endurancelife Gower CTS“ (57 km), kurios vyko pietų Velse, o šiais metais jėgas dar teko išbandyti „Ursvik Ultra“ (75 km) varžybose Švedijoje. Nuo sausio mėnesio iki šių varžybų pradžios spėjau „subėgti“ 2.000 km iš kurių nemaža dalis buvo trumpesnės greičio ir ilgesnės bekelės treniruotės. Pačioje birželio pradžioje dalyvavau Stokholmo maratone, kuriame atidaviau daugiau jėgų negu planavau (žinant, kad „Kernavė-Vilnius“ starto pradžia buvo jau visai ne už kalnų), tad nuo to laiko daugiau dėmesio skyriau poilsiui ir mitybai“, – įspūdžiais dalinosi E.Moseika.
Tarp vyrų trečiąją vietą užėmęs Vytautas Zarauskas distanciją įveikė per 8:45:20.
„Šiomis varžybomis susidomėjau nuo pat pirmųjų metų, tačiau iki šiol niekaip nepavykdavo tuo metu atvykti į Lietuvą. Ultra bėgimu domėjausi jau nuo 2013 m. pabaigos – tuomet dar Lietuvoje nieko nevyko su trail bėgimu. Labai nudžiugau, kai atsirado „Kernavė-Vilnius“ varžybos. Varžybose dalyvauju nuo 2014 m. Jau yra tekę bėgti Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, o dabar jau ir Lietuvoje. Varžybų sudėtingumas buvo įvairus: nuo lengvesnių bėgimų iki 60 km įveiktų mažiau nei per 5 val. daugmaž lygia bekele iki 100 mylių kalnuose su vertikaliu pakilimu 8.000 m per mažiau nei 27 val. Šioms varžyboms specialiai pradėjau ruoštis maždaug likus 4 savaitėms iki jų – įterpdamas vieną ilgą 55 km treniruotę bendrai ištvermei, vieną stiprią vertikaliam pasiruošimui, kad didinti kojų atsparumą nuokalnėms ir po to visas kitas reguliarias treniruotes stengiausi atlikti panašiu profiliu kaip ir būsimos varžybos“, – atviravo V.Zarauskas.
Tarp moterų antrąją vietą užėmusi Viktorija Borkertaitė distanciją įveikė per 10:26:42.
„Mane į ultra bėgimą pastūmėjo kolega jau bėgantis „ultras“. Pati ieškojau naujos motyvacijos ir įspūdžių. Jau ne kartą esu bėgusi maratoną ir trumpesnes distancijas. „Kernavė-Vilnius“ varžybos buvo pirmos oficialios ultra trail varžybos, kurioms ruošiausi laisvu nuo darbo metu. Ilgus nuotolius bėgu jau ne vienerius metus ir per paskutinį pusmetį treniruojantis porą kartų bėgau ultra distancijas (55 km ir 64 km). Mano mylimiausias treniruočių laikas – ankstūs rytai. Paskutiniai 2-3 mėnesiai iki varžybų buvo skirti atsakingai vykdyti suplanuotą treniruočių grafiką. Žinių apie ilgus bėgimus jau turėjau iš interneto, asmeninės patirties ir bendraminčių“, – sakė V. Borkertaitė.
Trečiąją vietą tarp moterų užėmusi Inga Cimolonskaitė distanciją įveikė per 11:04:28.
„Jau trečius metus iš eilės dalyvauju „Kernavė-Vilnius“ varžybose ir tai jau tapo savotiška tradicija. Pirmiausia norėjau palaikyti organizatorius, kad rengia tokias varžybas, antra, tai yra ilgiausios ir pačios gražiausios savo gamtovaizdžiu jau sertifikuotos ultra trail varžybos Lietuvoje ir trečia – sutinkami žmonės bei pati varžybų eiga ilgam įkrauna pliūpsnį teigiamų emocijų. Ultra varžybose yra tekę dalyvauti ir už Lietuvos ribų – pernai metais Trans Gran Canaria varžybose įveikta 83 km ir šį pavasarį 125 km distancijos. Nors ne visada pavyksta skirti tiek laiko treniruotėms, kiek reikėtų, bet puikūs „NEKO Runners“ klubo treneriai randa būdų palaikyti motyvaciją. Dalis ištvermės treniruočių vyksta kalvotose Vilniaus vietose – Karoliniškių, Sapieginės, Nemenčinės miškuose, o greičio treniruotės paprastai Vingio parke ir stadione“, – atviravo I.Cimolonskaitė.
„Kernavė-Vilnius“ trasos rekordas
„Kernavė-Vilnius“ varžybos organizuojamos jau nuo 2015 m. Kiekvienais metais prie starto linijos stoja įvairaus amžiaus dalyviai. Varžybose dalyvauti gali tik pilnametystės sulaukę bėgikai. Vyraujantis dalyvių amžius yra tarp 30 – 40 metų. Nors tokios varžybos nesutraukia šimtų dalyvių, bet kiekvienais metais jau po truputį dalyvių skaičius auga. Organizatoriai tikisi, kad ateityje šios varžybos sulauks didesnio dėmesio tarp bėgikų iš užsienio.
Kol kas greičiausiai „Kernavė-Vilnius“ trasą yra įveikęs jau du kartus šiose varžybose dalyvavęs ultra maratoninkas Vaidas Žlabys, kuris 2016 m. pagerino savo paties bėgimo laiką ir trasą įveikė per 6:33:09.
Tarp moterų dar pernai metais pasiektą Austėjos Vaičiulienės greičiausią trasos įveikimo laiką 9:16:07 dar šiais metais pagerino Elena Makarevich distanciją įveikdama per 8:16:30.
Daugiau informacijos apie varžybas “Kernavė-Vilnius” galite rasti čia.
O kas yra trail bėgimas jums ir ką patartumėte 2018 m. dalyviams?
„Labai graži gamta, besikeičiantis reljefas ir nenuspėjama varžybų trasa su laukiančiais netikėtumais tokiais kaip miške išvirtę medžiai ar pelkėtos vietos palei upę. Bėgikams patarčiau pasirūpinti ilga apranga, atidžiai sekti trasos žymėjimą ir jei yra galimybė – įsikelti trasos gpx failą į laikrodį“, – sakė E. Makarevič.
„Bėgioju, nes taip geriau jaučiuosi fiziškai ir psichologiškai. Bėgimas padeda save disciplinuoti. Gyvenimas tampa prasmingesnis, atsiranda poreikis domėtis ir rūpintis savo kūnu, jo fiziologija. Labai myliu gamtą ir judėjimą – trail bėgimas tai sujungia. Kitiems patarčiau atsipalaiduoti, negalvoti apie rezultatą, tiesiog pasimėgauti trasa ir galimybe judėti gražiomis gamtos vietomis“, – kalbėjo J.Galaburda.
„Bekelės bėgimas leidžia pabėgti nuo miesto šurmulio, pasidžiaugti aplink supančia gamta, nukreipti dėmesį į savo mintis ir įsisąmoninti, ką galvoju. Dažniausiai varžybų tempas būna lėtesnis negu plento trasose, todėl smagu susitikti su bendraminčiais, kurie leidžiasi į tokias pat avantiūras, ir dalintis su jais įspūdžiais trasoje. Kitiems patarčiau tinkamai susiplanuoti savo mitybą prieš ir per varžybas, kad netrūktų vandens ir elektrolitų, o palinkėčiau jokiu būdu nepraleisti progos ir sudalyvauti, kad ir trumpesnės distancijos varžybose, nes tai vienos iš nedaugelio varžybų Lietuvoje su tokiu nuostabiu kraštovaizdžiu visame maršrute“, – teigė E.Moseika.
„Bekelės bėgimas yra neatsiejama gyvenimo dalis: esu užaugęs gamtoje, o ir judėjimas, fizinė iškrova yra reikalingi gerai nuotaikai ir švariam mąstymui. Svarbiausia yra adekvati tempo kontrolė varžybų starte ir pirmo trečdalio metu. Reikia bėgti tokiu tempu, kad atrodytų ir jaustųsi per lėtai, atsižvelgiant į laikrodžio parodymus, jei naudojamos šiuolaikinės technologijos. Visada naudinga yra tiesiog mėgautis tuo, kas patinka, ir klausyti savo kūno, būti adaptyviam, jei ne viskas ar net jei ir visai viskas nesiseka“, – patarė V.Zarauskas.
„Trail bėgimas man yra poilsis, atgaiva, saviraiška, tobulas būdas praleisti laisvalaikį, man idealiai tinkantis būdas puoselėti sveiką gyvenimo būdą. Tuo pačiu leidžia plėsti žinias įvairiose su bėgimu susijusiose srityse, geriau pažinti savo kūną, savo vidinį pasaulį. Tiems, kurie galvoja apie „Kernavė-Vilnius“ kaip apie pirmąją savo ultra – drąsiai rinkitės šį bėgimą“, – skatino V. Borkertaitė.
„Buvimas arčiau gamtos. Tai ne tik fizinės treniruotės, aktyvus poilsis ir bendravimas su įvairiais žmonėmis. Bekelės (trail) bendruomenė yra tarsi šeima ir džiugu, kad ši bendruomenė po truputį auga ir atranda savas tradicijas Lietuvoje. Dalyviams palinkėčiau sistemingai treniruotis. Išbandyti aprangą, maitinimąsi, gėrimus dar iki varžybų. Ultra yra visai kitoks fizinis ir psichologinis iššūkis nei maratonas ir gali pateikti staigmenų net ir patyrusiems bėgikams“, – atviravo I.Cimolonskaitė.
Daugiau Lietuvos trail bėgimo taurės artėjančių varžybų galite rasti čia arba sekti Facebook paskyroje.
