Saulėtą vakarą nutaręs pabėgioti sostinės Vingio parke gali pasijusti lyg varžybose – bėgiojančius galima skaičiuoti dešimtimis.
Bėgimo populiarėjimą patvirtina rekordinis dalyvių skaičius. Pernai Vilniaus maratono bėgimuose prie starto linijos stojo apie 4 tūkstančius dalyvių.
Šiemet pirmąkart surengtame Kauno pusmaratonyje dalyvavo daugiau nei 800 žmonių, o Trakų pusės maratono bėgimas sulaukė per 1100 sportininkų.
Vilniuje „Nike” remiamose varžybose bėgti pusmaratonį ir trumpesnius nuotolius pasiryžo per 5 tūkst. dalyvių.
Didžiausio Lietuvoje bėgimo rengėjai šį rugsėjį Vilniaus maratone viliasi sulaukti 7 tūkstančių sportininkų, tačiau nebūtų staigmena, jei sostinės gatvėse varžytųsi ir 10 tūkstančių bėgikų.
Kas lemia tokį spartų bėgiojančiųjų skaičiaus augimą?
Žmonės suvokė sporto naudą
Anot asociacijos „Sporto renginiai” direktoriaus Evaldo Martinkos, Lietuvoje vyksta tai, ką Vakarų šalyse bėgimas išgyveno prieš 15–20 metų.
„Mūsų visuomenė integruojasi į Vakarų pasaulį, žmonės yra imlūs, suvokia sporto naudą, – teigė E. Martinka. – Populiarėja ne tik bėgimas, bet ir šiaurietiškasis ėjimas, dviračių sportas, slidinėjimas.
Atsimenu, prieš 8–10 metų į mūsų rengiamus bėgimus susirinkdavo nuo 100 iki 200 bėgikų. Tada daugelis skeptiškai žiūrėjo į bėgimą, vyravo požiūris „bėgioja tik kvailiai”.
Tačiau bendru darbu įrodėme, kad bėgimas ir sportas yra sveika, naudinga, žmonės tuo patikėjo ir pradėjo bėgioti.
Tai tapo savotiška mada: jei draugas bėga, tai ir aš bėgsiu.”
Lūžis įvyko pernai
Nuo 2005-ųjų rengiamo Vilniaus maratono dalyvių skaičius buvo nusistovėjęs – šiek tiek viršijo tūkstantį bėgikų, nors kasmet truputį didėjo.
Tikras sprogimas, pasak VšĮ „Vilniaus maratonas” vadovo Dariaus Mikulio, įvyko praėjusiais metais, kai prie starto linijos išsirikiavo dvigubai daugiau bėgikų nei ankstesniais metais.
„Akivaizdu, kad žmonės ima labiau rūpintis savo sveikata.
Sovietiniais laikais sporto renginiai taip pat sulaukdavo daug dalyvių. Bet vėliau buvo pora dešimtmečių, kai dalyvių skaičius per bėgimus buvo kuklus.
Galbūt tada žmonėms ne sportas buvo galvoje, reikėjo pasirūpinti buitimi. Dabar jie pradėjo labiau rūpintis savimi ir ėmė sportuoti.
Dar viena bėgimo populiarumo priežastis – socialinė. Tai galimybė rasti bendraminčių, su kuriais vėliau smagiai praleidžiamas laikas”, – pažymėjo „Vilniaus maratono” vadovas.
Skatina ir technologijos
Dažnas bėgiojantis naudojasi išmaniųjų telefonų programėlėmis, fiksuojančiomis greitį, įveiktą atstumą.
Po treniruotės ar varžybų rezultatai iškart atsiduria socialiniuose tinkluose.
Įrašus mato draugai ir žavisi sportuojančio aktyvumu. Nuotraukos iš varžybų, kuriose matyti geros emocijos, skatina ir kitus išbandyti bėgimą. Juk tai viena pigiausių sporto šakų – sportuojančiam tereikia atitinkamų bėgimo batelių, šortų ir marškinėlių.
Didžiosios sporto prekių kompanijos socialiniuose tinkluose vienija tūkstančius gerbėjų, siūlo jiems nuolaidų, teikia patarimus bėgiojantiems, rengia treniruotes ir buria bėgikų klubus.
Panašiais būdais bėgimą populiarina ir didieji renginiai. Pavyzdžiui, Vilniaus maratono profilis „Facebook” socialiniame tinkle turi beveik 3,5 tūkstančio gerbėjų.
Konkurencija – draugiška
Sportuojančiųjų skaičius džiugina bėgimų rengėjus, todėl sparčiai daugėja ir varžybų.
Šiemet pirmą kartą surengti Kauno, Trakų pusmaratoniai, birželio 9 dieną Kaunas pakvies į pirmąjį šio miesto vardu pavadintą maratoną. Tą patį savaitgalį, birželio 8-ąją, Druskininkai taip pat kviečia į maratono bėgimą.
Sportuojantys džiaugiasi: gali rinktis arčiau namų esantį renginį arba tą, kurio starto mokestis mažesnis.
Pasak bėgimų rengėjų, konkurencija yra sveika ir draugiška.
„Taip, daug dalyvių yra tie patys. Bet mes vieni į kitus žiūrime ne kaip į konkurentus, o kaip į partnerius. Tai mūsų bendras darbas – populiarinti bėgimą”, – kalbėjo E. Martinka.
Atšilus orams kone kiekvieną savaitgalį įvairiuose šalies kampeliuose vyksta didesnės ar mažesnės bėgimo varžybos.
„Bėgimų visada buvo daug, tik ne visi apie juos žinojo ir jais domėjosi, – sakė „Vilniaus maratono” vadovas D. Mikulis. – Vienuose dalyvių skaičius siekia 50–100 sportininkų, kituose bėga tūkstančiai. Vieni renginiai vyksta miestelio ar rajono mastu, kiti sukviečia bėgikus iš visos Lietuvos.
Taip pat yra ir Vokietijoje, ir kaimyninėje Latvijoje. Žmonės patys renkasi, kur jiems startuoti. O didžiųjų bėgimų, sutraukiančių tūkstančius dalyvių, rengėjai susitars dėl jų grafiko.”
Bėgioja kiekvieną savaitgalį
VšĮ „Vilniaus maratonas” ir asociacijos „Sporto renginiai” rengiami bėgimai – tik maža dalis visų Lietuvoje vykstančių varžybų.
Ilgai bėgiojantys bėgimo mėgėjai papasakos, kad sezoną neretai pradeda Jonavoje kovo pradžioje vykstančiame Jono Kulviečio 12,5 km bėgime.
Nuo pat pavasario pradžios Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos (LBMA) tvarkaraštyje iki pat žiemos nėra savaitgalio, per kurį nevyktų varžybos kuriame nors Lietuvos kampelyje.
Kaip sezono pabaigą galima įvardinti tradicinį kalėdinį bėgimą.
LBMA asociacija vienija kelias dešimtis klubų, kurie varžosi jiems skirtame čempionate. Taurę laimi tas klubas, kuris surenka daugiausia taškų per dešimt įskaitinių bėgimų, vykstančių įvairiuose šalies regionuose.
Bėgiojantys dešimtmečiais dažnai tampa puikiais bičiuliais ir bendraminčiais visam gyvenimui.
Gyvenantiems skirtinguose šalies kampeliuose bėgimas tampa proga vėl susitikti, išbandyti jėgas, o po to smagiai aptarti pasiektus rezultatus.
Sportuojančiųjų daugėja
Šių metų gegužės mėnesį bendrovės „Berent” atliktos apklausos duomenimis, aktyviai, 5 kartus per savaitę ir dažniau, sportuoja 7 proc. Lietuvos gyventojų, 3–4 kartus per savaitę – 16 proc., 1–2 kartus per savaitę – 21 proc., 1–3 kartus per mėnesį – 15 proc., rečiau nei kartą per mėnesį – 26 proc., niekada – 16 proc.
Vis daugiau žmonių sportuoja ne namuose (2012 m. namie sportavo 54 proc. apklaustųjų, 2013 m. – 47 proc.), o gamtoje (2012 m. – 32 proc., 2013 m. – 39 proc.).
Krepšinis nėra populiariausia sporto šaka Lietuvoje. Populiariausia fizinė veikla: važinėjimas dviračiu (76 proc.), šokiai (56 proc.), bėgimas (55 proc.).
Tie, kurie bėgioja, vidutiniškai tai daro kartą per savaitę (4,6 karto per mėn). Dažniausiai bėgioja 18–29 metų jaunimas (vidutiniškai 6 kartus per mėn.).
Daugiausia visų apklaustųjų, kurie teigė bėgiojantys, paprastai nubėga iki 5 km (61 proc.).
Bėgimas labiausiai patinka, nes atpalaiduoja ir padeda išsikrauti (16 proc.), tai sveika širdžiai ir kvėpavimui (15 proc.), tiesiog yra smagi veikla (14 proc.).
