Greitasis ir linksmasis jamaikietis siekia laimėti dar du aukso medalius ir gavęs juos turėtų jau 8 pasaulio čempiono titulus – tiek pat, kiek ir iki šiol daugiausia jų laimėję amerikiečiai C.Lewisas ir M.Johnsonas.
Bet šiandien netgi šios legendinės žvaigždės vargu ar prilygtų U.Boltui. Jam neprilygsta niekas. Jamaikos sprinteris yra tarsi deguonies gūsis lengvajai atletikai, įstrigusiai dopingo bylose.
Tysonas Gay, Asafa Powellas, Veronica Campbell-Brown ir Sherone Simpson – visi pateko į dopingo skandalus likus vos kelioms savaitėms iki pirmenybių Maskvoje.
Jau prasidėjus pasaulio čempionatui iš 100 m varžybų dėl dopingo pasitraukė ir Kelly Ann Baptiste iš Trinidado ir Tobago. Kai pirmadienį apie tai paskelbė šios šalies Lengvosios atletikos federacija, dar vienas grėsmingas debesis pakibo virš stadiono.
„Kiekvieną kartą, kai prabylama apie dopingą, tai smogia mūsų sportui. Nekenčiu to”, – neslėpė buvęs JAV sprinteris Maurice’as Greenas, kuris laimėjo penkis pasaulio čempiono titulus. – Lengvajai atletikai itin reikia tokių žvaigždžių kaip U.Boltas.
Jis nėra vienintelė žvaigždė lengvojoje atletikoje. Žvaigždžių yra daug.
Bet gerai, kad jis stadione atskleidžia savo asmenybę. Jis sugeba suteikti žiūrovams pramogą. Būtent todėl jis taip traukia žmones, todėl jį taip myli.”
U.Bolto pasirodymas nuo lietaus peršlapusioje Lužnikų stadiono trasoje per 100 metrų bėgimo varžybas tikrai buvo įsimintinas.
Įprastai Jamaikos pažiba pats įelektrina tribūnas. Šį kartą tuo pasirūpino motina gamta, suteikusi rungties finalui daugiau intrigos.
Lyjant U.Boltas sugebėjo aplenkti amerikietį Justiną Gatliną ir po ketverių metų susigrąžino čempiono titulą 100 metrų bėgimo distancijoje.
Saulė, lietus, karštis – nesvarbu. Orų sąlygos tampa nereikšmingos, nes greičiausias planetos žmogus visada atrodo savo stichijoje, kai įkelia koją į stadioną.
– Žiemą kalbėjote, kad šie poolimpiniai metai bus ypatingi, nes visą dėmesį skirsite pasaulio rekordams. Ar vis dar neatsisakote savo tikslų? – U.Bolto Maskvoje pasiteiravo žurnalistai.
– Kai žiemą vėl reikėjo pradėti treniruotis, man stigo energijos ir noro.
Labiausiai trūko 2012-ųjų susitelkimo, nes pernai pasiekiau visus tikslus, kuriuos buvau sau iškėlęs.
Man būtinai reikėjo rasti naują paskatą toliau sunkiai dirbti. Klausiau savęs, ko iš tiesų dabar noriu.
Žinau, kad senstu (rugpjūčio 21-ąją U.Boltui sukaks 27-eri. – Red.), todėl jeigu noriu priversti kūną atskleisti savo ribas, tai galiu padaryti tik dabar.
Būtent todėl iškėliau sau tokį tikslą, prie kurio dabar pamažu artėju. Sezonas dar nesibaigė, todėl tikrai galiu pasiekti naujų rekordų.
– Visi jūsų rekordai buvo užfiksuoti per svarbiausias sezono varžybas – olimpiadose arba pasaulio čempionatuose. Čia juos pasiekti lengviau?
– Per tokias svarbiausias akimirkas mano dvasia tiesiog pasikeičia.
Savo kambaryje renkuosi tolimiausią kampą ir sėdžiu užsidaręs. Bet vos atėjęs į stadioną iškart prisipildau teigiamos energijos, kuri sklinda iš minios tribūnose.
Vien išvydus varžovus mano kūnas ima ypatingai vibruoti. Stojęs prie starto linijos jaučiu dar didesnį varžybų alkį.
Be to, dabar pasaulyje yra tiek naujų puikių stadionų, kad čia tiesiog esi priverstas greitai bėgti.
– Jeigu pasaulio čempionate pirmiausia reikėtų dalyvauti 200 m varžybose, ar 100 m bėgtumėte dar greičiau?
– Tikrai nemanau, kad 100 m iš manęs iščiulpia paskutines jėgas. Dažniausiai iš karto po finišo vėl galėčiau dar sykį grįžti į startą ir pakartoti bėgimą.
– Bet jūsų treneris Glenas Millsas tuo įsitikinęs...
– Galbūt treneris geriau žino mane stebėdamas, treniruodamas ir daugiau skaitydamas.
2011 metais pasaulio čempionate Tegu (Pietų Korėja) tikrai galėjau pagerinti 200 m pasaulio rekordą (19,19 sek.), jei ten man būtų tekęs geriausias takelis.
Atbėgau per 19,40 sek., nes veltui išeikvojau per daug energijos įspaustas į vidinį viražą.
Būtent todėl man labiau patinka išoriniai takeliai, nes čia daug lengviau kūnui. Mėgstamiausias mano takelis yra šeštas.
– Visuomet kalbėjote, kad turite daugiau galimybių pagerinti 200 m pasaulio rekordą. Ši distancija geriau atskleidžia tikrąsias jūsų galimybes?
– Iki šiol taip manau.
100 m distancijoje man reikalinga tiesiog ideali diena.
Man trūksta stabilumo startuojant. Esu aukštas, todėl užtenka padaryti nedidelę klaidą, kad viskas nueitų šuniui ant uodegos.
Iš prigimties nemoku gerai startuoti. O 200 m distancijoje man labai lengva – turi tik atsiplėšti nuo starto atramėlių ir bėgti.
– Jūsų tikslas dabar – 200 m nubėgti greičiau negu per 19 sekundžių?
– Taip, to labai noriu.
Jei man jau nepavyks pagerinti savo 100 m rekordo (9,58 sek. – Red.), tikrai neliūdėsiu.
Bet jeigu man pavyktų 200 m nubėgti greičiau negu per 19 sek., tai būtų svajonės išsipildymas.
– Ar dėl šio tikslo atiduotumėte aukso medalį?
– Pasaulio čempionato – taip. Olimpiados – ne!
– Abu sprinto rekordus pasiekėte per 2009-ųjų pasaulio čempionatą Berlyne. Ar tai reiškia, kad pastaruosius ketverius metus jau leidžiatės nuo viršūnės?
– Tikrai nesutinku, kad mano forma krinta žemyn.
Bet dabar sunkiau negu anksčiau atgaunu jėgas po įvairių fizinių negalavimų.
Per karjerą neturėjau sezono, kad nuo pat jo pradžios iki pabaigos būčiau visiškai sveikas. Visuomet teko daryti pauzių. Trauma, sugrįžimas, trauma.
Tiesą sakant, niekuomet negalėjau maksimaliai iki galo atskleisti visų savo galimybių, nes dėl traumų neturėjau tam progos.
– Ar vis dar tikitės, kad vieną dieną tokia akimirka ateis?
– Sunku pasakyti. Bėgant 200 m – taip. Tai ilgesnė, universalesnė distancija, nes čia daugiau lemia jėga ir greitis.
Bėgant 100 m viskas subtiliau – čia reikia gryno greičio ir technikos.
– Kuo galite paaiškinti savo traumas?
– Kartais susižeidžiu dėl savo kaltės. Kai prarandi koncentraciją, esi per daug ramus, nes kūnui, regis, viskas gerai, nepastebi įspėjamųjų ženklų ir dalyvauji varžybose toliau.
Bet man negalima daug priekaištauti dėl atsipalaidavimo: kai artėja svarbiausios varžybos, visuomet sugebu būti labai rimtas. Būtent šis požiūris lemia, kad esu toks stiprus, ir daro mane čempionu.
– Mėgstate juokauti, kad Londonas skirtas darboholikams, o Kingstonas – normaliems žmonėms.
– (Juokiasi.) Tačiau čia tiek daug pagundų – šeima, draugai, visi reikalai namuose sukasi tik apie mane, tad išlikti susikoncentravusiam tik į lengvąją atletiką tiesiog neįmanoma.
Būtent todėl ir sakau, kad kartais esu pats kaltas dėl savo traumų, nes namuose iš tiesų mėgstu atsipalaiduoti.
– Ar toks gyvenimo būdas ateityje nepakiš kojos?
– Kuo labiau sensti, tuo daugiau įpročių turi keisti.
Kartoju savo artimiesiems, kad rengdamasis 2016 metų olimpiadai turėsiu daug ką paaukoti.
Teks važiuoti treniruotis kitur, kur nėra jokių pagundų, nes noriu pasiekti geriausią formą ir apginti titulus.
Man greit – trisdešimt, todėl ir menkiausia trauma jau gali turėti skaudžių pasekmių.
Būtent todėl tuomet, kai vos tik prasitariu, jog 2014-ųjų sezoną noriu daugiau atsipalaiduoti, treneris iš karto sako – ne.
Jis įspėjo, kad dabar turiu nuolat dirbti, nes man bus per sunku vėl pasiekti viršūnę, jei sumanyčiau metus pailsėti, kaip buvo 2010-aisiais.
– Situacija Maskvoje labai primena pasaulio čempionatą Tegu 2011-aisiais: atrodote tiesiog neįveikiamas, nes daug pagrindinių varžovų yra traumuoti ar diskvalifikuoti.
– Todėl turiu laimėti dar didesniu skirtumu negu įprastai.
Prisimenu Pekino olimpiadą, kai daug kas aplinkui kalbėjo: „Bepigu jam laimėti, nes čia nedalyvaus Tysonas Gay.”
Buvau priverstas ne tik laimėti, bet ir bėgti kuo greičiau, kad užčiaupčiau visiems burną. Dabar jaučiuosi taip pat.
– Ar specialiai naudojatės savo pranašumu, norėdamas dar prieš startą psichologiškai sugniuždyti savo varžovus?
– Ne. Visada elgiuosi natūraliai: jeigu esu geros formos ir pasitikiu savimi, tai parodau!
Bet savo laikysena tikrai nesiekiu ką nors išmušti iš pusiausvyros.
Jei būsite nubėgęs 100 m per 9,7 ar 9,6 sek., tai manęs tikrai visiškai nejaudins, nes aš pirmiausia tikiu savo galimybėmis, kad ir koks stiprus jūs būtumėte.
– Kai neseniai Jamaikos sprinteriai įkliuvo dėl dopingo, daugelis teisinosi netinkamais maisto papildais. Ar jūs juos vartojate?
– Ne. Geriu tik vitaminus.
– Tuos, kurių receptą išrašo daktaras Hansas Mulleris-Wohlfahrtas, kurį dažnai lankote Miunchene?
– Taip. Visada tuos pačius. Jų niekuomet nekeičiau.
– Prieš čempionatą Maskvoje dėl dopingo įkliuvo T.Gay, jūsų tautiečiai A.Powellas, Sh.Simpson ir V.Campbell. Kaip vertinate jų likimą?
– Tokia situacija blogai atsiliepė mūsų sportui.
Bet reikia palaukti, kol išgirsime visą informaciją.
Kai kurie apgaudinėja specialiai, norėdami pasiekti geresnį rezultatą, bet kiti kartais suklumpa netyčia.
Neturiu teisės kurstyti nereikalingų aistrų. Žinau, kad esu švarus. Tikiuosi, jog visi atletai pagaliau supras, kad viską nulemia tik darbas, valia ir pasiaukojimas.
Nuo mažų dienų demonstravau neįtikėtinus rezultatus.
Turiu ir toliau pasinaudoti Dievo suteiktu talentu ir įrodyti pasauliui, kad galima laimėti švariai. (AP, „L’Equipe”)
Neįveikiamas nuo 2008 metų
87,5 proc. – tiek pergalių M.Boltas iškovojo nuo 2008-ųjų bėgdamas 100 m finaluose (35 iš 40).
95,8 proc. – tiek pergalių M.Boltas iškovojo nuo 2008-ųjų bėgdamas 200 m finaluose (23 iš 24).
Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas
Vyrai. 400 m bėgimas su barjerais. 1. J.Gordonas (Trinidadas ir Tobagas) – 47,69 sek., 2. M.Tinsley (JAV) – 47,70 sek., 3. E.Bekričius (Serbija) – 48,05 sek.
3000 m bėgimas su kliūtimis. 1. E.Kemboi (Kenija) – 8 min. 6,01 sek. 2. C.Kipruto (Kenija) – 8 min. 6,37 sek., 3. M.Mekhissi-Benabbadas (Prancūzija) – 8 min. 7,86 sek.
Šuolis į aukštį. 1. B.Bondarenka (Ukraina) – 2 m 41 cm, 2.M.Barshimas (Kataras) – 2 m 38 cm, 3. D.Drouinas (Kanada) – 2 m 38 cm.
Moterys. 400 m bėgimas su barjerais. 1. Z.Hejnova (Čekija) – 52,83 sek., 2. D.Muhammad (JAV) – 54,09 sek., 3. L.Demus (JAV) – 54,27 sek.
1500 m bėgimas. 1. A.Aregawi (Švedija) – 4 min. 2,67 sek., 2. J.Simpson (JAV) – 4 min. 2,99 sek., 3. H.Obiri (Kenija) – 4 min. 3,86 sek.
Trišuolis. 1. C.Ibarguen (Kolumbija) – 14 m 85 cm, 2. J.Koneva (Rusija) – 14 m 81 cm, 3. O.Saladuha (Ukraina) – 14 m 65 cm.
