„Rudenį Pabradėje vyko šaulių pratybos. Instruktorius žinojo, kokia mano bėgimo patirtis, tad paprašė vesti rytinę mankštą. Sutikau. Tai buvo vienos pirmųjų mūsų pratybų. Žinojau, kaip vesti mankštą sportininkams, bet nežinojau, kokie čia bus žmonės“, – prisimena K.Urbelionis.
Skirtingas pasirengimas
Stojant į Lietuvos šaulių sąjungą stiprus fizinis pasirengimas nėra būtinas. Čia susirenka įvairių tipų žmonių.
„Vieni yra koviniai šauliai, kurie dažnai dalyvauja pratybose miškuose, lavina ginklo valdymo įgūdžius. Jie mokosi taktikos, šaudymo, treniruojasi fiziškai. Jiems daug svarbiau būti puikiai fiziškai pasirengusiems, kad galėtų ir save apsaugoti, ir vadų užduotis įvykdyti.
Tačiau ne visi laksto su ginklu. Yra tokių šaulių, kurie drauge su visais dalyvauja pratybose, tačiau laisvą laiką mieliau leidžia ne šaudyklose, o prisideda šviesdami visuomenę, besimokydami pirmosios medicinos pagalbos ar dalyvaudami kitose veiklose, kurių šaulių sąjungoje apstu, tik noro turėk“, – pasakojo jis.
Tuomet anksti ryte atsikėlusiems šauliams miegus išblaškė apšilimas, po kurio sekė 3 km distancijos bėgimas. „Lengvai tuomet bėgome, bent man taip atrodė. Bet atsisukęs pamačiau, kad dalis žmonių kiek atsiliko nuo grupės, nors man atrodė, kad bėgame tikrai negreitai. Kai grįžome, kai kurie burokėlių spalvos veidais su priekaištu į mane žiūrėjo“, – prisimena bėgikas.
Per pirmą treniruotę su šauliais bėgikas padarė klaidą – tinkamai neįvertino skirtingų žmonių fizinio pasirengimo. Dalis susirinkusiųjų nebuvo fiziškai aktyvūs, todėl staigus fizinis krūvis malonumo nesuteikė.
Kai šį pavasarį su šauliais pradėjo bėgioti Vilniaus Vingio parke, šios klaidos jis nebekartoja.
Proga šviesti
Nuo pavasario dukart per savaitę – trečiadienį ir penktadienį – 19 val. vakare į Vingio parke K.Urbelionio rengiamas bėgimo treniruotes nuolat susirenka kelios dešimtys bėgikų.
Atvirose nemokamose treniruotėse gali dalyvauti ir Šaulių sąjungai nepriklausantys vilniečiai.
„Apie galimybę drauge bėgioti papasakojau keliems savo draugams, atėję bėgioti šauliai atsiveda draugų, tad dabar šaulių ir šaulių sąjungai nepriklausančių bėgikų santykis yra panašus. Manau, tai yra nebloga terpė papasakoti ne tik apie bėgimą, bet ir apie Šaulių sąjungą ir jos veiklą“, – įsitikinęs K.Urbelionis.
Į Vingio parką susirenka ne tik pažengusių bėgikų, bet ir niekada nebėgiojusių žmonių. Atsižvelgdamas į jų fizinį pasirengimą Karolis rekomenduoja tinkamą krūvį, parodo pratimų, atsako į klausimus.
„Ateina tokių, kurie kasdien po daugiau nei 10 km įveikia, taip pat ir tokių, kurie ilgą laiką nesportavo ir, kaip aš sakau, „pakilo nuo sofos“, yra ir vyresnio amžiaus žmonių. Visi jie nori pagerinti savo fizinę formą ir tai daryti tinkamai, nekenkdami sau.
Dalinuosi patirtimi, patyrusiems rekomenduoju, kaip reguliuoti krūvį, pradedančiuosius mokau, nuo ko pradėti, o apie didelius tikslus ar bėgimo varžybas su jais mes dar nekalbame. Pradedančiųjų tikslas – priprasti prie nuolatinio fizinio krūvio, daugiau judėti, kad žmonės suprastų, kokią didžiulę įtaką jų savijautai turi gera fizinė forma, o jei tik norės, drauge pasiruošime ir maratonui“, – aiškino jis.
Pagrindinė klaida
Visi treniruotės dalyviai, nepaisant fizinio pajėgumo, startuoja kartu, tačiau kiekvienas, atsižvelgdamas į savo galimybes, pasirenka skirtingą bėgimo greitį. Sutartu laiku visi grįžta į tą patį tašką. Pažengę bėgikai per tą patį laiką įveikia didesnį atstumą, o pradedantieji nubėga vos kilometrą ar kelis.
„Nepatyrę bėgikai dažniausiai pradeda bėgti per greitai – tai yra pagrindinė klaida. Todėl jei pasirengimas nėra pakankamas, greitesniu tempu bėgti jie gali labai trumpai – kartais vos kelias minutes, paskui pavargsta ir sulėtėja, o kartu ir savimi nusivilia.
Tačiau niekas tokiu greičiu nevaro, žmogus pats pasirenka. Pradėkite lėčiau ir ilgiau išlaikysite tą tempą, kuriuo bėgti pradėjote. Nebus nusivylimo jausmo ir po treniruotės nesijausite išsekęs. Dalyvaujantiems treniruotėse aiškinu, kad jiems turi būti gera ir patogu, kad finiše nebūtų nusivarę nuo kojų, o jaustų malonumą“, – aiškino K.Urbelionis.
Ką daryti, kad bėgant būtų patogu? Trenerio patarimas labai paprastas – bėkite ne vienas.
„Yra labai paprastas triukas, kaip pasitikrinti ar pasirinktas greitis yra tinkamas. Bėgant turite būti pajėgus kalbėtis. Jeigu pabandęs kalbėti jaučiate, kad sakiniui pasakyti trūksta oro, vadinasi, bėgate per greitai. Jei bėgant galite kalbėtis, reiškia, kad jūsų širdis dirba tinkamu režimu“, – pasakojo bėgikas.
Bėgo ultramaratoną
K.Urbelionis dar vaikystėje pastebėjo, kad yra ištvermingesnis už klasės draugus ir gali bėgti ilgas distancijas. Pirmąjį savo maratoną jis įveikė būdamas 18 metų. Tiesa, tuomet, kaip pats sako, padarė visas klaidas, kurių dabar moko nedaryti.
„Tuomet dar nežinojau, kas yra maratonas, todėl, kai bėgau pirmą kartą, buvo velniškai sunku. Pradėjau šiek tiek per greitai, distancijos viduryje pavargau, nuo 35 kilometro iki finišo tai eidavau, tai bėgdavau“, – prisimena jis.
Kitais metais, pasimokęs iš klaidų, jis 42 km 195 m distanciją įveikė nesustojęs. Vėliau vaikino tikslai didėjo. Jis panoro nubėgti 100 km. Pirmą kartą ultramaratono įveikti nepavyko, vaikinas sustojo nubėgęs 70 km.
„Pyktelėjau ant savęs, kad tuomet nebaigiau distancijos ir kitais metais treniravausi daug daugiau, 100 km distanciją įveikiau. Bėgimo laikas nebuvo rekordinis – labai varginanti distancija, bet psichologiškai labai tinkama. Tai gera proga pažinti save, nes esant tokios būklės, kai esi įvarytas į kampą, išspirtas iš komforto zonos, pamatai visus savo charakterio pliusus ir minusus, suvoki, koks gali būti, kai baigiasi energija. Kokių tik sugalvoji būdų, kad save motyvuotum nesustoti ir siekti užsibrėžto tikslo.
Supratau, kad esu gana užsispyręs, nes tai, kas vieną kartą nepavyko, padariau kitais metais. Ši savybė padeda ir darbe, ir esant Šaulių sąjungos nariu“, – prisimena K.Urbelionis.
Būti greitesniam už save
Renginių organizavimu užsiimantis K.Urbelionis maratoną stengiasi bėgti dukart per metus – pavasarį ir rudenį. Tai jis daro ne tik Lietuvoje. Vyras yra dalyvavęs Roterdamo, Berlyno, Hamburgo, Frankfurto, Paryžiaus, Amsterdamo, Valensijos maratonuose.
„Pastaruoju metu Lietuvoje bėgimo populiarumas auga stipriai, bėgimo renginiai pasižymi dalyvių gausa, žmonių skaičius auga ir tai labai džiugina.
Tačiau nuvažiavus į tokius didmiesčius kaip Berlynas, Paryžius ar Frankfurtas, kur bėgti maratono susirenka po 40–50 tūkst. dalyvių ir kai stovint starte laukdamas šūvio apsidairai aplink, pamačius visą tą minią apima įspūdingas jausmas. Tuomet supratau, kad būtent dėl šio jausmo žmonės važiuoja bėgti užsienyje ir tikiu, kad ateityje bėgimas ir toliau tik populiarės, o po kelerių metų galėsime tokį jausmą patirti ir Lietuvoje“, – pasakojo K.Urbelionis.
Bėgikas nekonkuruoja su kitais. Jis stengiasi būti greitesnis už save.
„Tiesiog nuolat treniruodamasis noriu gerinti savo rezultatus. Kad kitose varžybose galėčiau bėgti greičiau, nei bėgau anksčiau. Todėl ir visus kitus to mokau, kad naujokai nesilygiuotų į pažengusius, o žiūrėtų į save. Būk geresnis už tą, koks buvai vakar“, – sakė K.Urbelionis.
