Jei ir gautų nurodymą per šventes tik tinginiauti, daugelio šakų atstovai, matyt, jo nepaisytų. Nes daugeliui sportininkų Kūčios ir Kalėdos – pats treniruočių įkarštis: krepšininkams sezonas įsibėgėjo ir reikia palaikyti sportinę formą, lengvaatlečiai dar siekia geriausios, biatlonininkų, slidininkų ar Dakaro ralio dalyvių netrukus laukia svarbiausi startai.
Ne visada ir ne visiems didžiausias metų šventes pavyksta atšvęsti su pačiais artimiausiais: neretai Kalėdų dovanas tenka išpakuoti toli nuo namų su komandos draugais.
Tačiau visų sporto šakų atstovai vieningi: Kalėdos jiems – didelė šventė. Kartais per jas leidžia sau ir persivalgyti, nors tuomet ir treniruotėms skiria daugiau dėmesio.
Dieną skiria iškrovai
Biatlonininkei 32 metų Natalijai Kočerginai Kalėdos nuo vaikystės asocijuojasi su stebuklais. Tai – magiškiausias metas, kai Kūčių naktį, sakoma, net gyvuliai tvarte prabyla žmogaus balsu.
Ant Natalijos švenčių stalo per Kūčias ir Kalėdas tradiciškai būdavo iš įvairių grūdų ir medaus pagaminta kūčia – nuo šio patiekalo pavadinimą gavo ir pačios Kūčios, bei rusiška mišrainė, dar vadinama „Vinegretu“.
Šie patiekalai per didžiausias metų šventes biatlonininkei ir dabar yra svarbiausi, tačiau ilgainiui ji išmoko naujų receptų. Dabar per šventes N.Kočergina dažniausiai gamina lašišą su baklažanais ir batatais, o desertui – keptus obuolius su medumi ir riešutais.
Nors ir mėgsta skanų maistą, per šventes, kaip ir apskritai, Natalija stengiasi nepersivalgyti. Jei vis dėlto maisto padaugina, kitą dieną valgo mažiau kaloringų patiekalų arba apskritai skiria iškrovai – iki pietų geria tik žolelių arbatą, o vakarienei renkasi vaisius, daržoves, proteino turinčius produktus, pavyzdžiui, varškę ar jogurtą.
N.Kočergina į maistą žiūri itin atsakingai: riboja cukrų, baltų miltų patiekalus, mėsos gaminius, nevalgo riebaus gyvulinio maisto. „Jei yra galimybė, visuomet gaminu pati, nes maistas turi būti ne tik skanus, bet ir sveikas“, – įsitikinusi biatlonininkė.
Dėl mitybos jai dar neteko konsultuotis su specialistais. Lietuvos sporto universitete apsigynusi socialinių mokslų daktaro disertaciją N.Kočergina mano, kad studijuodama gavo pakankamai žinių apie mitybą. Be to, ji iki šiol nemažai skaito apie tai, kaip sveikai maitintis.
Prieš maratoną – dieta
Maratonininkas Remigijus Kančys mitybai irgi visuomet skyrė daug dėmesio – kartą net konsultavosi su dietologe, ar teisingai renkasi maistą. 30 metų lengvaatletis ir taip daug sportuoja, todėl svoris nedidėja. Tačiau netinkamas maistas gali turėti reikšmės rezultatams – siautėjant skrandžiui, ir kojos bus per sunkios.
„Paprastai nesilaikau dietų, bet, likus šešioms dienoms iki maratono, pradedu specialų mitybos kursą: tris dienas nevalgau angliavandenių turinčio maisto, kitas tris dienas kaip tik valgau vien angliavandenius – grikius, makaronus“, – pasakojo R.Kančys.
Nors jis visuomet stengiasi sveikai maitintis – vakarais renkasi lengvesnius patiekalus, vengia vaisių, pasitaiko, kad ir picą sukerta. „Bet tikrai retai“, – pabrėžė maratonininkas.
Nepersivalgo jis ir per Kūčias ar Kalėdas, nors ir stengiasi paragauti visų patiekalų. Svarbiausia – saikas. To saiko R.Kančys stengiasi neprarasti net prie gausiai valgiais nukrauto stalo.
Mityba gali turėti reikšmės rezultatams
Dr. Marius Baranauskas, Lietuvos olimpinio sporto centro sportininkų mitybos specialistas: „Profesionalūs sportininkai per dieną išeikvoja gerokai daugiau energijos nei eilinis žmogus. Paprastai profesionalai sportuoja 3-4 valandas per dieną, yra sporto šakų, pavyzdžiui, penkiakovė, kurių treniruotės kartais trunka ir visą dieną.
Tad, jei vertintume vidutiniškai, eilinis vyras per dieną turėtų gauti apie 2000-3000 kilokalorijų, sportininkas – 4000. Moterims paprastai kilokalorijų reikia mažiau. Žinoma, svarbi ir sporto šaka. Pavyzdžiui, ilgų nuotolių bėgikai ar dviratininkai išeikvoja daugiau energijos, sunkiaatlečiai – mažiau.
Kalorijos, žinoma, nėra pagrindinis dalykas. Svarbu, kad mityba būtų subalansuota ir sportininkas su maistu gautų pakankamai riebalų, baltymų ir angliavandenių bei vitaminų ir mineralų. Tačiau net pridėtinis cukrus sportininkui ne visada yra blogis.
Paprastieji cukrai yra greitai įsisavinami ir ištvermės sporto šakų atstovams, pavyzdžiui, slidininkams ar biatlonininkams gali būti naudingi – suvalgytas šokoladas padeda greitai atstatyti išeikvotas angliavandenių atsargas kepenyse ir raumenyse.
Mityba sportininkų rezultatams išties reikšminga. Tinkamas maistas po treniruočių padeda greičiau atsigauti, net – siekti geresnių rezultatų. Pavyzdys: ką geriau vartoti dviratininkui – vandenį, vandenį su gliukoze ar vandenį su gliukoze ir fruktoze? Įrodyta, kad vanduo su gliukoze ir fruktoze, santykiu 2:1, gali padėti dviratininkui važiuoti 5-8 proc. greičiau.
Kalbant apie persivalgymą per Kūčias ir Kalėdas, nemanau, kad diena ar dvi nukrypimo nuo mitybos režimo gali turėti didelės reikšmės, nors, žinoma, to daryti nerekomenduojame – ne tik sportininkams, bet ir apskritai“.
