Olimpinėse Džandziakou trasose šeimininkavo Norvegijos biatlonininkai. Jie vienuolikos rungčių varžybose iškovojo šešis aukso, du sidabro ir šešis bronzos medalius. Norvegija tapo pirmąja šalimi, laimėjusia daugiau nei pusę aukso medalių, nuo tada, kai 1988 metų Kalgario žaidynėse tą padarė Vokietijos Demokratinės Respublikos biatlonininkai. Tiesa, anuomet vyko vos trijų biatlono rungčių varžybos, o vokiečiai per jas iškovojo du aukso medalius.
Net po penkis medalius Pekino žaidynėse laimėjo norvegai Johannesas Thingnesas Bo (keturis aukso ir vieną bronzos) bei Marte Olsbu Roiseland (tris aukso ir du bronzos) ir prancūzas Quentinas Fillonas Maillet (du aukso ir tris sidabro). J.Th.Bo buvo vienintelis sportininkas, per Pekino žaidynes iškovojęs keturis aukso medalius.
Keturis medalius namo išsivežė norvegas Tarjei Bo (du aukso, vieną sidabro ir vieną bronzos).
Visų laikų olimpinėje biatlono lentelėje 28-erių J.Th.Bo (penki aukso, du sidabro ir vienas bronzos) pakilo į antrąją vietą ir atsilieka tik nuo trylika medalių iškovojusio legendinio tautiečio Olės Einaro Bjorndaleno (aštuoni aukso, keturis sidabro ir vienas bronzos).
Pekino žaidynių biatlono medalių lentelėje antrąją vietą užėmė Prancūzija (trys aukso ir keturi sidabro), o čempionais taip pat tapo Švedijos ir Vokietijos biatlonininkai.
Estafečių varžybose greičiausi buvo Norvegijos vyrai ir Švedijos moterys, bendro starto lenktynėse – J.Th.Bo ir prancūzė Justine Braisaz-Bouchet.
Lietuva į Pekino žaidynes išsiuntė penkis biatlonininkus. Pirmą kartą lietuviai varžėsi vyrų estafetėje, kurioje užėmė 14-ąją vietą. Asmeninėse rungtyse geriausius rezultatus pasiekė Vytautas Strolia.
Jis užėmė 21-ąją vietą asmeninėse lenktynėse, 43-iąją vietą sprinto lenktynėse ir 58-ąją vietą persekiojimo lenktynėse. Geriausias Gabrielės Leščinskaitės rezultatas buvo 61-oji vieta, Tomo Kaukėno – 70-oji, Karolio Dombrovskio – 71-oji, Lino Banio – 79-oji.
Iš olimpinio Pekino prieštaringus įspūdžius išsivežė Norvegijos slidininkai. Norvegija slidinėjimo varžybose iškovojo penkis aukso, vieną sidabro ir du bronzos medalius, tačiau norvegų dominavimas nebuvo toks ryškus, kaip prieš ketverius metus, o du didžiausius smūgius jie patyrė abiejose estafečių lenktynėse, kurių čempionais tapo Rusijos slidininkai.
Rusų olimpinis derlius taip pat buvo didelis. Jie iškovojo keturis aukso, keturis sidabro ir tris bronzos medalius. Kitų trijų slidinėjimo rungčių čempionais tapo Suomijos, Švedijos ir Vokietijos olimpiečiai.
Per Pekino žaidynes dažniausiai ant garbės pakylos lipo rusas Aleksandras Bolšunovas. Jis iškovojo tris aukso, vieną sidabro ir vieną bronzos medalį. Per visą olimpinę karjerą jis iškovojo devynis medalius (tris aukso, keturis sidabro ir du bronzos) ir pagal šį skaičių tarp vyrų slidininkų atsilieka tik nuo dvylika medalių laimėjusio norvego Bjorno Dahlie (aštuoni aukso ir keturi sidabro).
Tiesa, dar sunkiau pasiekiama – norvegė Marit Bjorgen, kuri nuo 2002 iki 2018 metų iškovojo penkiolika olimpinių medalių (aštuonis aukso, keturis sidabro ir tris bronzos) ir yra absoliuti žiemos žaidynių rekordininkė.
Per Pekino žaidynes trijų rungčių čempione taip pat tapo norvegė Therese Johaug, o jos tautietis Johannesas Hosflotas Klabo laimėjo keturis medalius (du aukso, vieną sidabro ir vieną bronzos).
Šių metų olimpiniais sprinto čempionais tapo J.H.Klabo ir švedė Jonna Sundling, o ilgiausias lenktynes laimėjo A.Bolšunovas ir Th.Johaug. Įdomu, kad ilgiausios moterų lenktynės pirmą kartą buvo ilgesnės negu ilgiausios vyrų lenktynės. Moterys, kaip ir planuota, šliuožė 30 kilometrų, o vyrų trasa dėl stipraus vėjo ir šalčio buvo sutrumpinta nuo 50 iki 28,4 kilometro.
Į Pekino žaidynes keliavo keturi Lietuvos slidininkai. Moterų komandų sprinto lenktynėse Eglė Savickaitė ir Ieva Dainytė buvo aplenktos ratu, bet galutinėje įskaitoje pasidalijo 23-iąją vietą, vyrų komandų sprinto lenktynėse Modestas Vaičiulis ir Tautvydas Strolia užėmė 24-ąją vietą. Asmeninėse rungtyse geriausiai pasirodė M.Vaičiulis, sprinto atrankoje užėmęs 49-ąją vietą.
Kalnų slidinėjimas
Kalnų slidinėjimas daugelyje kalbų vadinamas Alpių slidinėjimu, o per Pekino žaidynes dvi Alpių šalys dar kartą patvirtino, kad ši sporto šaka ne atsitiktinai laikoma jų valdomis: Šveicarija laimėjo penkis aukso, vieną sidabro ir tris bronzos medalius, Austrija – tris aukso, tris sidabro ir vieną bronzos medalį. Kitų trijų rungčių čempionais tapo Prancūzijos, Slovakijos ir Švedijos olimpiečiai.
Nė vienam sportininkui nepavyko laimėti dviejų asmeninių rungčių, bet austras Johannesas Strolzas namo išsivežė tris medalius: du aukso ir vieną sidabro.
Pekino žaidynių slalomo varžybas laimėjo prancūzas Clement‘as Noelis ir slovakė Petra Vlhova, greitojo nusileidimo – šveicarai Beatas Feuzas ir Corinne Suter.
Šiais metais vėl labai dažnai skambėjo Sočio ir Pjongčango olimpinių žaidynių čempionės bei daugkartinės pasaulio taurės laimėtojos amerikietės Mikaelos Shiffrin pavardė. Tačiau šįkart ji buvo minima ne dėl pergalių – M.Shiffrin net trijose rungtyse nepasiekė finišo ir nelaimėjo nė vieno medalio.
Pekino žaidynėse dalyvavo du Lietuvos kalnų slidininkai. Andrejus Drukarovas startavo slalomo milžino, Gabija Šinkūnaitė – slalomo varžybose. Tačiau abiem lietuviams nusileisti iki finišo nepavyko. O A.Drukarovas patyrė traumą, dėl kurios atsisakė startuoti slalomo lenktynėse.
Greitasis čiuožimas
„Amžini“ pasaulio greitojo čiuožimo lyderiai Nyderlandai pozicijų niekam neužleido ir per Pekino žaidynes. Olandai laimėjo šešis aukso, keturis sidabro ir du bronzos medalius. Kitų aštuonių rungčių čempionais tapo Švedijos (dviejų), Kanados, Japonijos, Norvegijos, JAV, Belgijos ir Kinijos (po vieną) sportininkai.
Ryškiausia šių žaidynių čiuožimo žvaigždė buvo 29-erių olandė Irene Schouten, laimėjusi tris aukso ir vieną bronzos medalį. Du aukso medalius iškovojo 25-erių švedas Nilsas van der Poelas, kuris vienintelis Pekino olimpiniame ovale pagerino pasaulio rekordą (10000 metrų lenktynėse).
Ypatingo dėmesio sulaukė ir dvi greitojo čiuožimo legendos. 35-erių olandė Ireen Wust prie savo turtingos kolekcijos pridėjo Pekine iškovotus aukso ir bronzos medalius. Dabar ji turi trylika olimpinių apdovanojimų (šešis aukso, penkis sidabro ir du bronzos), kuriuos iškovojo per penkerias olimpines žaidynes.
Daugiau medalių per žiemos žaidynes iškovojo tik viena sportininkė – norvegė slidininkė Marit Bjorgen (aštuonis aukso, keturis sidabro ir tris bronzos).
49-erių vokietė Claudia Pechstein dalyvavo aštuntose olimpinėse žaidynėse. Be jos aštuoneriose žaidynėse dalyvavo tik japonas šuolininkas su slidėmis Noriaki Kasai. Per praėjusias žaidynes C.Pechstein laimėjo devynis olimpinius medalius (penkis aukso, du sidabro ir du bronzos), bet pasipuošti dar vienu apdovanojimu Pekine jai nepavyko.
Dailusis čiuožimas
15-metė rusė Kamila Valijeva per Pekino žaidynes buvo neabejotinai dažniausiai minima sportininkė. Deja, jos pavardė skambėjo ne tik dėl sudėtingų šuolių, bet ir dėl dopingo bylos, kurios atomazga vis dar neaiški. Klaustukas vis dar lieka prie komandų varžybų rezultatų. Jose Rusijos čiuožėjai užėmė pirmąją vietą, bet medaliai liko neįteikti.
Atskirų rungčių čempionais tapo keturių šalių sportininkai: vyrų – amerikietis Nathanas Chenas, moterų – rusė Anna Ščerbakova, porų – kinai Sui Wenjing ir Hanis Congas, ledo šokių – prancūzai Gabriella Papadakis ir Guillaume‘as Cizeronas. Visi šie čiuožėjai laimėjo pirmuosius olimpinius aukso medalius.
Ledo šokių varžybose dalyvavo Lietuvos pora Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala. Jie užėmė paskutinę 23-iąją vietą.
Šuoliai su slidėmis
Penkiose šuolių su slidėmis rungtyse olimpiniais čempionais tapo net keturių šalių sportininkai. Medalių lentelėje pirmąją vietą užėmė Slovėnija, kurios šuolininkai iškovojo du aukso, po vieną sidabro ir bronzos apdovanojimą. Čempionais taip pat tapo Austrijos, Japonijos ir Norvegijos sportininkai.
Slovėnė Urša Bogotaj namo išsivežė du aukso medalius. Ji laimėjo moterų varžybas ir padėjo laimėti mišrių komandų varžybas. Asmeninėse rungtyse du medalius iškovojo japonas Ryoyu Kobayashi (aukso ir sidabro).
Mišrių komandų varžybas sukrėtus diskvalifikacijų bangai (net keturios komandos neteko taškų dėl aprangos taisyklių pažeidimų) galutiniai rezultatai buvo labai netikėti, o dvi šalys džiaugėsi istoriniais pasiekimais. Antrąją vietą užėmė Rusijos šuolininkai, trečiąją – Kanados. Kanadiečiai pirmą kartą iškovojo šios sporto šakos olimpinius medalius, o rusai iki tol buvo laimėję tik vieną medalį 1968 metais (šis medalis įrašytas į SSRS sąskaitą).
Šiaurės dvikovė
Dviejų asmeninių šiaurės dvikovės rungčių čempionais tapo norvegas Jorgenas Graabakas ir vokietis Vinzenzas Geigeris, o komandų varžybas laimėjo Norvegijos kvartetas.
Pekino žaidynėse 30-metis J.Graabakas iškovojo du aukso ir vieną sidabro medalį. Per visą olimpinę karjerą jis laimėjo keturis aukso bei du sidabro medalius ir tapo pirmuoju sportininku, šiaurės dvikovės varžybose iškovojusiu keturis aukso medalius.
Pagal visų spalvų medalių skaičių J.Graabakas atsilieka tik nuo austro Felixo Gottwaldo ir vokiečio Erico Frenzelio. Jie iškovojo po septynis olimpinius medalius.
E.Frenzelis septintąjį olimpinį medalį iškovojo Pekine per komandų varžybas, kuriose vokiečiai užėmė antrąją vietą. Jis negavo progos kovoti dėl kitų medalių, nes dėl teigiamo kovido testo praleido abi asmenines rungtis.
Rogučių sportas
Vokietijos rogutininkai laimėjo visų keturių rungčių varžybas. Maža to, keturi vokiečiai namo išsivežė po du Pekino žaidynių aukso medalius. Vienviečių rogučių varžybose greičiausi buvo Johannesas Ludwigas ir Natalie Geisenberger, dviviečių – Tobiasas Wendlis ir Tobiasas Artlis. Po to jie kartu tapo estafetės nugalėtojais.
N.Geisenberger kolekcijoje dabar yra šeši aukso ir vienas bronzos medalis (laimėti nuo 2010 m.), T.Artlio ir T.Wendlio – po šešis aukso medalius (nuo 2014 m.).
Pekine šios sporto šakos medalius taip pat iškovojo Austrijos, Italijos, Latvijos ir Rusijos olimpiečiai. Latvijos rinktinė užėmė trečiąją vietą estafetės varžybose. Tai – vieninteliai latvių laimėti medaliai Pekino žaidynėse.
Per visą olimpinių žaidynių istoriją rogučių sporto varžybose išdalintas 51 medalių komplektas. Vokiečiai laimėjo net 87 medalius, tarp jų – 38 aukso medalius (kartu skaičiuojant Vokietijos Federacinės Respublikos, Vokietijos Demokratinės Respublikos ir Jungtinės Vokietijos komandos apdovanojimus).
Skeletonas
Jei rogučių sporto varžybose vokiečiai viešpatauja nuo tada, kai ši sporto šaka buvo įtraukta į olimpinę programą (1964 m.), tai skeletono trasose iki Pekino žaidynių nebuvo laimėję nė vieno aukso medalio.
Tačiau šiais metais abiejų rungčių olimpiniais čempionais tapo Vokietijos atstovai: Christopheris Grotheeris ir Hannah Neise. Įdomu, kad Ch.Grotheeris užpernai ir pernai tapo pasaulio čempionu, o H.Neise nėra laimėjusi nė vieno pasaulio pirmenybių medalio.
Bobslėjus
Vokietijos sportininkai nedaug lygiaverčių varžovų turėjo ir per bobslėjaus varžybas. Šios sporto šakos olimpinėje programoje buvo keturios rungtys, o vokiečiai iškovojo tris aukso, tris sidabro ir vieną bronzos medalį.
Vyrų dviviečių ledrogių varžybose Vokietijos ekipažai laimėjo visus tris medalių komplektus. Tai buvo vienintelė rungtis, kurioje pagerbiant prizininkus buvo keliamos trys vienodos vėliavos.
Francesco Friedrichas ir Thorstenas Margisas antrose iš eilės žaidynėse iškovojo po du aukso medalius. Jie laimėjo dviviečių ledrogių varžybas, o paskui pergalingai finišavo ir būdami keturviečių ekipažo nariai. F.Friedrichas ir Th.Margisas per karjerą laimėjo po keturis olimpinius aukso medalius ir pagal šį skaičių pavijo kitus du vokiečius Keviną Kuskę ir Andrę Langę.
Vokiečiams susižerti visą auksą neleido amerikietė Kaillie Humphries, kuri laimėjo pirmą kartą į olimpinę programą įtrauktas moterų vienviečių ledrogių varžybas. Per praėjusias žaidynes K.Humphries atstovavo Kanadai ir iškovojo du aukso bei vieną bronzos medalį. Ji yra daugiausiai olimpinių bobslėjaus medalių iškovojusi moteris.
Greitasis čiuožimas trumpuoju taku
Greitasis čiuožimas trumpuoju taku istoriškai yra Korėjos valdos. Per Pekino žaidynes Korėja vėl užėmė pirmąją vietą šios sporto šakos medalių lentelėje, bet jos pranašumas nebuvo didelis. Korėjiečiai iškovojo du aukso ir tris sidabro medalius.
Dviejų rungčių varžybas taip pat laimėjo Kinijos ir Nyderlandų čiuožėjai, po vieną aukso medalį išsivežė Italijos, Vengrijos ir Kanados sportininkai.
Pekine net keturis kartus ant garbės pakylos lipo olandė Suzanne Schulting, laimėjusi medalius visose keturiose moterų rungtyse (du aukso, vieną sidabro ir vieną bronzos). Du aukso medalius laimėjo kinas Renis Ziwei.
31 metų italė Arianna Fontana tapo pirmąja čiuožėja, trumpame take per karjerą iškovojusia daugiau nei dešimt olimpinių medalių. Nuo 2006 metų A.Fontana per penkerias žaidynes laimėjo du aukso, keturis sidabro ir penkis bronzos medalius.
Akrobatinis slidinėjimas
Akrobatinio slidinėjimo varžybose buvo trylika rungčių, o medalius iškovojo net penkiolikos šalių sportininkai. Medalių įskaitoje nugalėjo Kinija (keturi aukso ir du sidabro), po du aukso medalius laimėjo JAV, Šveicarijos ir Švedijos, po vieną – Australijos, Naujosios Zelandijos ir Norvegijos sportininkai.
Garsiausiai skambėjo 18-metės kinės Eileen Gu pavardė. Ji iškovojo du aukso ir vieną sidabro medalį. Iki šių metų niekam nebuvo pavykę per vienas žaidynes laimėti trijų akrobatinio slidinėjimo medalių.
Moterų nuolydžio varžybose bronzos medalį laimėjo estė Kelly Sildaru. Tai – vienintelis Estijos medalis Pekino žaidynėse.
Snieglenčių sportas
Snieglenčių sporto varžybose buvo įteikti 11 apdovanojimų komplektų. Medalių lentelėje pirmąją vietą pasidalijo Austrija ir JAV, kurių sportininkai iškovojo po tris aukso ir vieną sidabro medalį.
Olimpiniais čempionais taip pat tapo Čekijos, Kinijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos ir Kanados snieglentininkai.
Labiausiai pasižymėjo 36 metų amerikietė Lindsey Jacobellis, laimėjusi du aukso medalius moterų kroso ir komandų kroso rungtyse.
Akmenslydis
Akmenslydžio varžybų aukso medaliai iškeliavo į tris šalis. Vyrų varžybas laimėjo Švedija (pirmą kartą), moterų – Didžioji Britanija (antrą kartą), pirmą kartą surengtas mišrių porų – Italija.
Vyrų finale švedai nugalėjo britus, moterų finale britės įveikė japones.
Švedai tapo visų trijų rungčių prizininkais. Švedijos moterų ir mišrių porų komandos laimėjo bronzos medalius.
Ledo ritulys
Septintą kartą vyrų ledo ritulio olimpinių turnyrų istorijoje visa garbės pakyla buvo europietiška, o dvi šalys šventė ypatingas pergales. Suomijos rinktinė pirmą kartą iškovojo olimpinius aukso medalius, Slovakijos rinktinė pirmą kartą pateko tarp prizininkų.
Finale suomiai nugalėjo rusus 2:1, o slovakai buvo apdovanoti bronzos medaliais.
Iki šių metų Suomijos taupyklėje buvo du sidabro ir keturi bronzos medalių komplektai. Šis olimpinis vyrų ledo ritulio turnyras buvo 25-asis (pirmasis surengtas dar 1920 m. per vasaros žaidynes), o visų laikų medalių lentelėje pirmauja Kanada (devyni aukso, keturi sidabro ir trys bronzos) bei SSRS (septyni aukso, vienas sidabro ir vienas bronzos).
Jokių ypatingų įvykių nebuvo moterų ledo ritulio varžybose, kurių finale šeštą kartą per septynis olimpinius turnyrus susitiko dvi Šiaurės Amerikos komandos. Lemiamose rungtynėse Kanada įveikė JAV 3:2, o bronzos medalius laimėjo Suomija. Kanadietės penktą kartą tapo olimpinio turnyro nugalėtojomis.
Medalių lentelė
Pekino olimpinių žaidynių medalių įskaitoje pirmąją vietą užėmė Norvegija. Jos sportininkai iškovojo 37 medalius (16 aukso, 8 sidabro ir 13 bronzos).
Norvegai pasiekė žiemos žaidynių aukso medalių rekordą. Iki šių metų laimėti tiek rungčių per žiemos žaidynes nebuvo pavykę nė vienai šaliai. Rekordą dalijosi dvi valstybės: Kanada per 2014 metų Vankuverio žaidynes ir Norvegija per 2018 metų Pjongčango žaidynes laimėjo po 14 aukso medalių.
Pekino žaidynių medalių įskaitoje antrąją vietą užėmė Vokietija (12, 10, 5), trečiąją – Kinija (9, 4, 2), ketvirtąją – JAV (8, 10, 7).
Už jų išsirikiavo šešios Europos šalys: Švedija (8, 5, 5), Nyderlandai (8, 5, 4), Austrija (7, 7, 4), Šveicarija (7, 2, 50, Rusija (6, 12, 14) ir Prancūzija (5, 7, 2).
Daugiausiai sporto šakų – dešimties – medalius laimėjo Rusijos olimpiečiai. Devyniose sporto šakose prizininkais tapo Norvegijos, Vokietijos ir Kanados sportininkai.
Olimpinius medalius laimėjo 29 šalių sportininkai, čempionais tapo 23 šalių sportininkai. Prizininkų geografija platesnė buvo tik vieną kartą. Prieš ketverius metus per Pjongčango žaidynes medalius iškovojo 30 šalių olimpiečiai.
Baltijos šalys Latvija ir Estija bei kita mūsų kaimynė Lenkija per Pekino žaidynes laimėjo po vieną bronzos medalį. Truputį gausesnis Baltarusijos kraitis – į šią šalį keliauja du olimpiniai sidabro medaliai.
Pekino žaidynių medalius laimėjo 22 Europos šalys, trys Azijos šalys (Kinija, Japonija ir Korėja), dvi Šiaurės Amerikos šalys (JAV ir Kanada) ir dvi Okeanijos šalys (Australija ir Naujoji Zelandija).
