Šiandien energiją spinduliuojanti D.Ibelhauptaitė vos prieš metus kentė dėl organizmo išsekimo. Režisierei nepakakdavo jėgų net pakilti iš lovos, tačiau nei geriausi gydytojai, nei atlikti tyrimai negelbėjo, kol G.Jonsson nesudarė griežto mitybos režimo ir Daliai, ir jos sutuoktiniui režisieriui Dexteriui Fletcheriui.
Žmonių, kurių savijauta stebuklingai pagerėjo, Gudrun jau nebegali net suskaičiuoti. Biopate švedė pradėjo dirbti prieš 35 metus, kai emigravo į Didžiąją Britaniją.
Daugiausia žinių Gudrun suteikė biopatas iš Danijos, pas kurį moteris pradėjo mokytis prieš 30 metų. Iki tol G.Jonsson mokėsi akupunktūros.
„Kai rinkausi, ką gyvenime noriu veikti, man svarbiausia buvo padėti žmonėms, todėl išmokau akupunktūros. Vėliau pamačiau, kad niekada nebūsiu tobula šioje srityje, o mes, švedai, mėgstame, kad viskas būtų tikslu ir tobula.
Vieną dieną gavau knygą apie biopatiją ir iškart panorau jos mokytis“, – pasakojo G.Jonsson.
Skirtingų profesijų atstovai suderino savo sukauptą žinių bagažą su mitybos žiniomis, taip išmokdami pažvelgti į paciento organizmą iš skirtingų pusių.
„Žiūrime iš visų pusių. Man svarbiausias klausimas: kodėl jūs negaluojate? Man nerūpi, kad turite odos problemų. Aš bandau išsiaiškinti, kodėl jūs jų turite. Man rūpi, kas slypi po visomis jūsų problemomis. Taip išsiaiškinu, ką reikia daryti“, – sakė G.Jonsson.
Daugeliui sunku patikėti, kad problemų sprendimo būdas gali būti paprastas – griežtas mitybos režimas. Tačiau Gudrun primena, kad blogas virškinimas nėra tik viena bėda. Dėl to oda atrodo blogai, užkietėja viduriai, kankina artritas, galvos skausmas, ima augti svoris, slinkti plaukai, kamuoja nuotaikų kaita, depresija ir daug kitų problemų. Sutvarkius virškinimo traktą grįžta organizmo pusiausvyra, o su tuo – ir puiki savijauta.
Biopatė patikino, kad prasta mityba ir įtampos kupinas gyvenimas pažeidžia organizmą – jis pasidaro užterštas, organizmo terpėje gausu rūgšties, todėl ligos mus paveikia kur kas lengviau.
„Baisiausia klaida – tikėti kalorijų skaičiavimu ir nesirūpinti, kaip maitiniesi, kiek streso yra tavo gyvenime, kaip apskritai gyveni. Manau, kad stresas, prastas miegas ir nesugebėjimas atsipalaiduoti yra didžiausios blogybės“, – sakė Gudrun.
Iš esmės G.Jonsson pritaria šarminės dietos filosofijai, kad žmonių organizmo pH yra šarminis, tačiau su maistu mes gauname rūgšties, kuri organizmui sukelia stresą ir mes priaugame svorio, jaučiamės mieguisti.
Žmogaus organizme daugiau rūgšties atsiranda geriant per daug kavos, alkoholio, valgant per daug mėsos, cukraus, druskos. Stresas taip pat organizme gamina rūgštį.
Organizme rūgštys kaupiasi, kai racione būna per didelis baltymų kiekis, mat skylant baltymams kaupiasi sieros ir fosforo turinčios rūgštys. Per mažas šarminio maisto kiekis taip pat sukelia organizmo rūgštėjimą.
Stebuklingo recepto, padedančio sureguliuoti mitybos režimą, nėra. Visų žmonių organizmai skirtingi, tad ir medžiagų jiems reikia skirtingų. Ko ir kiek derėtų valgyti, dažniausiai nustato dietologai, biopatai.
Užtat G.Jonsson išskyrė dažniausiai žmonių daromas klaidas ir paaiškino, kaip jų galima išvengti.
Pirmiausia, jei laikydamiesi dietos padarote nuodėmę ir pasmaližiaujate, negraužkite savęs. Gudrun neslėpė pati retkarčiais suvalganti mažytį torto gabalėlį.
„Savigrauža kenkia labiau nei tas mažytis torto gabalėlis. Jis išvis neišbalansuoja mano organizmo. Laikausi nuomonės, kad galima valgyti viską, tačiau tik mažomis porcijomis. Kad ir ką valgytumėte, valgykite ne daugiau, nei telpa į rieškutes“, – šypsojosi G.Jonsson.
Biopatės įsitikinimu, žmonės dažnai suklysta ir tuomet, kai garsiai kalba apie dietą. Kalbos apie ją ar skundai restorane, kad negalite valgyti vieno ar kito produkto, gadina nuotaiką ir tam, kuris laikosi dietos, ir aplinkiniams.
„Savo klientams visada siūlau pagudrauti. Atvykę į restoraną pameluokite, kad kaip tik neseniai labai sočiai ir skaniai pavalgėte. Tuomet niekas nepriekaištaus, kad valgote tik nedidelę salotų porciją. Bus gerai ir jums, ir jūsų bičiuliams“, – gudrybę išdavė G.Jonsson.
Vegetarais ar veganais G.Jonsson nerekomenduotų tapti. Norint iš valgiaraščio išbraukti mėsos, žuvies ir pieno produktus, reikia gerai pagalvoti. Tai didelis pasiaukojimas, tam reikia daug laiko.
Gudrun rekomenduoja atsisakyti miltinių gaminių, ypač baltos duonos ir bandelių. Ji tikina, kad sunkiausia organizmui išsivalyti tuomet, kai į jį patenka kuo daugiau jau perdirbto maisto produktų. Pavyzdžiui, natūrali juoda duona yra priimtina, o balta – ne, rudasis cukrus leistinas, o baltasis – ne. Todėl biopatė siū-lo laikytis paprastos taisyklės: atsisakyti mechaniškai išbalintų produktų.
Kalbant apie baltą spalvą, G.Jonsson pataria laikytis atokiau ir nuo pieno produktų.
Daugeliui sunku suvirškinti laktozę, maža to, pienas greitai užkemša ląsteles. Prireikia nemažai laiko, kol jos vėl išsivalo ir atsikuria.
