Antano tėtis fizikas-matematikas Antanas Juknevičius (77 m.) ir mama architektė restauruotoja Gražina Elena Juknevičienė (75 m.) atšventė ne visiems lengvai pasiekiamą šventę – smaragdines vestuves. Antanas ir Gražina Elena bendrą laimę kuria jau 55 metus. Tad ši šventė buvo puiki proga artimiesiems susirinkti.
„Šventė nebuvo labai didelė. Jei jie būtų sukvietę visus savo draugus ir giminę, manau, žmonių būtų buvę apie 80. Bet tėvai šito nenorėjo, tad sukvietė tik pačius artimiausius. Vis tiek išėjo nemaža puota – juk jie turi net dešimt anūkų. Tad kai visi suvažiuoja, susidaro tikrai didelis būrys“, – šypsojosi lenktynininkas.
Jo tėvai pamini visas vestuvių metines, o dabar be jokių atsikalbinėjimų norėjo visus pamatyti.
„Jei atvirai, tėtis jau silpnos sveikatos, nežino, kiek dar likimas leis gyventi. Įprastai visi aplankome tėvus po vieną. Tad ši proga buvo labai graži visiems susirinkti vasaros metu ir smagiai pasibūti.
Šventėje nebuvo vedėjo, nes jie įneša oficialumo, o mes labai mėgstame bendrauti“, – kalbėjo Antanas.
Sūnus džiaugiasi, kad tėvai visą gyvenimą vadovavosi bendromis vertybėmis ir visuomet mėgo tuos pačius dalykus – galbūt tai ir yra pagrindinis laimingos santuokos receptas.
„Jie ir gražiai atrodo, ir gražiai gyvena. Juk nėra taip, kad sutartų dėl visko... Tačiau jie ne tik per rinkimus vienodai balsuoja, bet apskritai visais klausimais turi bendrą supratimą.
Abu inteligentai, baigę aukštąsias, iš panašių šeimų, panašaus likimo. Matyt, tai daro didelę įtaką santuokai“, – pasakojo lenktynininkas.
Juknevičiai visą savo širdį atiduoda Dautarų dvarui, esančiam Mažeikių rajone, kurį nusipirko prieš 15 metų.
Nors Dautarai nėra jų gimtinė, likimas sudėliojo taip, kad jie čia ir gyvena. Būtent į dvarą buvo sukviesti visi svečiai.
Netoliese stovi sena medinė, bet ypatingu jaukumu pasižyminti Pikelių bažnytėlė, kurioje ir buvo atnaujinti Antano ir Gražinos Elenos santuokos įžadai.
„Šioje bažnyčioje mes su mylimąja Martina pakrikštijome savo sūnų Matą. Bažnytėlė reto grožio – joje jautiesi kaip viduramžiais.
Tik ji yra šalia Latvijos sienos, kaip ir mano tėvų dvaras, tad nedaug kas privažiuoja“, – kalbėjo vyras.
Neįmanoma nepastebėti ir išskirtinės tėvų aprangos. O labiausiai – Antano mamos, kuri pasipuošė žemę šluojančia juoda suknele ir visą ansamblį papildė juoda skrybėle. Tokią aprangą padiktavo ne tik dvaras, bet ir aristokratiškos moters šaknys – Gražina Elena yra bajoriško Jelitos herbo atstovė.
„Mano mama visada mokėjo puoštis. Ji – viena žinomiausių restauruotojų. Kiek atsimenu, visada pasižymėjo geru skoniu. Net ir sovietiniais laikais pas ją buvo pilna žurnalų – pati kirpdavo ir siūdavo. Be to, turbūt ir aristokratiškos šaknys turi įtakos. Vengiu tai pabrėžti, šią temą šeimoje ignoruoju, tačiau labai malonu tai žinoti. Manau, kad skonio ir stiliaus pojūtis įdiegtas genuose“, – linksmai kalbėjo lenktynininkas.
Antanas ir Gražina Elena savo dvare organizuoja įvairius kultūrinius renginius, klasikinės muzikos koncertus, o visus tokius romantiškus vakarus papildo pasivaikščiojimai nuostabiame parke.
„Jie labai retai į dvarą įsileidžia puotautojų – neverslauja. Dėl to mes su seserimi kartais net pykstame. Tačiau čia vyksta fantastiški žymių žmonių koncertai – mano tėvams jie patinka, juos mecenuoja, organizuoja kartu su bičiuliu solistu Jonu Mašanausku. Jie verslo nedaro, kaip kad mes darytume. Ir nors dvarui išlaikyti reikia daug finansų, gal tai suteikia savotiško žavesio“, – sakė Antanas.
