Imtis šio „sveikatos projekto“, kaip autorius vadina naujausią savo darbą, privertė asmeninė patirtis ir įsitikinimas, kad didžiausia išsivysčiusio pasaulio problema, kuri vis auga ir gresia didžiule katastrofa, yra sveikata.
Daugiau kaip dvidešimt metų tyliai tvarkydamasis su rimta liga – genetiniu polinkiu į auglius, T. Rathas surinko milžinišką kiekį informacijos apie valgymo, judėjimo ir miego įtaką gyvenimo trukmei ir kokybei. Laisvu pokalbio stiliumi parašytoje knygoje „Valgyk, judėk, miegok“ pateikiama tvirtai įrodytų ir praktiškų idėjų, kaip pažaboti didžiausias sveikatos rykštes: vėžį, diabetą, širdies ligas, kurios kamuoja vis jaunesnius žmones.
Eksperto patarimai trumpi, lengvai suprantami, bet visada pagrįsti rimtomis studijomis ir tyrimais.
Lrytas.lt pateikia knygos „Valgyk, judėk, miegok“ ištrauką.
Judėk
Vien mankštos nepakanka. Sportuoti tris kartus per savaitę negana. Fizinis aktyvumas visą dieną – štai kas padeda išlikti sveikiems.
Daugybę šimtmečių mūsų protėviai didžiąją laiko dalį praleisdavo ant kojų. Nuo tada, kai medžiodavo laukinius žvėris, iki ne tokių tolimų laikų, kai plušdavo laukuose, paprastai žmonės visą dieną dirbdavo fizinį darbą. Per pastarąjį šimtmetį situacija smarkiai pasikeitė.
Dabar vidutiniškai per parą mes daugiau laiko (9,3 valandas) sėdime, negu miegame. Žmogaus kūnas tam nesutvertas. Dėl tokio gyvenimo būdo žmonės neretai nutunka arba juos ima varginti viena rimčiausių visuomenės sveikatos problemų – diabetas.
Kruopštaus maisto produktų pasirinkimo ir kasdienės 30 minučių mankštos nepakanka, norint kompensuoti daugybę prasėdėtų valandų.
Augdamas didžiąją dienos dalį būdavau fiziškai aktyvus. Dažniausiai laisvalaikiu su draugais bėgiodavome po apylinkes, žaisdavome krepšinį prie įvažiavimo į kiemą ir užsiimdavome kitomis sporto šakomis. Žvelgiant į praeitį iš dabartinės situacijos, neverta stebėtis, kad taip gerai jaučiausi ir tryškau nežabota energija. Kai nemiegodavau, daugiausia laiko judėdavau.
Pradėjęs dirbti visą darbo dieną, nemaloniai nustebau. Staiga didžiąją laiko dalį ėmiau sėdėti. Geriausiu atveju sportuodavau vieną valandą per dieną. Dar valandą pravaikščiodavau namie ir biure. Pridėjus aštuonias miego valandas, paaiškės, kad 14 valandų per dieną prasėdime ant kėdės, automobilyje arba ant minkštasuolio.
Tai ne visai toks aktyvus gyvenimo būdas, prie kurio buvau pripratęs prieš pasirašydamas darbo sutartį, kuri įpareigojo mane sėdėti biure prie rašomojo stalo. Žmogui žymiai svarbiau sumažinti šį nuolatinį nejudrumą, nei trumpai griebtis intensyvaus sporto.
Dešimtmetį stebėję 240 tūkstančių suaugusių asmenų, JAV Nacionalinio sveikatos instituto (National Institutes of Health) mokslininkai nustatė, kad žmogui negana vien tik sportuoti. Norint išsaugoti gyvybingumą, nepakanka net septynių valandų intensyvių arba vidutinio intensyvumo treniruočių per savaitę.
Išstudijavus surinktus duomenis, paaiškėjo, kad aktyviausi stebėtos grupės nariai sportuodavo daugiau nei septynias valandas per savaitę, tačiau, jeigu likusią laiko dalį jie dažniausiai sėdėdavo, mirties rizika padidėdavo 50 procentų. Be to, tikimybė, kad jie mirs nuo širdies ligų, išaugdavo du kartus. Sporto teikiama nauda akivaizdi, tačiau mankšta negali kompensuoti kelių prasėdėtų valandų.
Laikas, praleistas sėdint, kaupiasi sparčiai. Paskaičiuokime. Tikriausiai prisėdate valandėlei, kol žiūrite ryto žinias ir pusryčiaujate. Tada, tarkime, kelionė į darbą užtrunka dar 30–60 minučių, ir visą šį laiką sėdite mašinoje, traukinyje arba autobuse.
Atvykę į darbą, biuro kėdėje prasėdite 8–10 valandų. Baigiantis dienai, važiuodami namo, irgi sėdite, o paskui su šeima sėdate vakarieniauti. Tada, prieš eidami miegoti, tikriausiai valandą arba dvi žiūrite televizorių.
Žinoma, tokią šiaip jau sėslią dieną pasitaiko kelios valandos, kai pajudate daugiau. Vis dėlto, žvilgtelėjus į eilinę dieną, nesunku įsitikinti, kaip lengvai kaupiasi ilgos nejudraus laiko atkarpos.
Iššūkis – išanalizuoti kiekvieną tokią situaciją ir suprasti, kaip palengva būtų galima pradėti po truputį daugiau judėti arba bent jau kasdien praleisti mažiau laiko sėdint. Iš tiesų per dieną pasitaiko šimtai akimirkų, kai į kasdienių darbų verpetą galima įtraukti daugiau papildomo fizinio aktyvumo.
