Lengvai pritaikoma programa, aprėpianti devynias esmines sritis, padės peržengti genetinio palikimo ribas ir gyventi pakankamai ilgai, kad taptumėte nemirtingi.
Lrytas.lt pateikia Ray Kurzweilo ir Terry Grossmano knygos „Perženk ribas“ ištrauką apie žalingus įpročius.
***
Šekspyro poezijoje miegas ir sapnai yra vienas iš didžiausių gyvenimo malonumų. Visi supranta, kaip svarbu gerai išsimiegoti, tačiau, kaip rodo tyrimai, tik kas trečias žmogus išsimiega naktimis. Kad kompensuotume miego trūkumą, rytais geriame daug kavos, dėl to jaučiamės tik irzlesni, bet ne pailsėję.
Kaip rodo tyrimai, miegas nėra vien poilsis. Net 20 procentų viso gliukozės kiekio suvartoja smegenys, o ji geriau įsisavinama miegant. Kūdikio smegenys gali suvartoti net iki 50 procentų visos organizmo gliukozės – galbūt todėl naujagimiai tiek daug miega. Miegant padidėja leptino, apetitą mažinančio hormono, koncentracija. Šiais laikais daugelis žmonių neišsimiega. Tikėtina, kad būtent dėl šios priežasties vis daugiau žmonių nutunka. Išsimiegojus smegenys dirba daug efektyviau, todėl daug lengviau įsiminti naują informaciją, ir priešingai, neišsimiegojus daug sunkiau susikaupti ir dirbti. Kad jūsų smegenys būtų sveikos, mes rekomenduojame gerai išsimiegoti ir sveikai maitintis.
Svarbiausia miego fazė yra greitasis miegas, kuriam tenka ketvirtadalis viso miego trukmės. Greitojo miego fazėje daugiausia sapnuojame ir šiuos sapnus dažniausiai prisimename. Mūsų akys greitai juda, tarsi ką nors veiktume, nors kūnas nuo kaklo išlieka beveik nejudrus. Atsiradus naujos kartos smegenų skenavimo priemonių, pradedame geriau suprasti šios miego fazės svarbą.
Dabar jau galima matyti, kaip sapnuojant smegenys persitvarko ir apdoroja dienos metu gautą informaciją. Smegenų tomografijos tyrimai, skelbti žurnale „Science“, parodė, kad miegant, ypač greitojo miego fazėje, kai kurios galvos smegenų sritys išlieka ne mažiau aktyvios nei dieną, o kai kurios netgi labai suaktyvėja.
Miegant mūsų smegenys ir toliau dirba, apdoroja vaizdus, nors, akivaizdu, ne priimtus akimis; gautą vaizdinę informaciją apdorojančios smegenų sritys, pavyzdžiui, kaktinė skiltis, kuri susieja ją su kita sensorine akimis gauta ir apdorota informacija, miego metu būna neaktyvios. Tačiau smegenų sritys, kurios kuria naujus prisiminimus ir interpretuoja jausmus, miegant dirba netgi aktyviau nei dieną.
Smegenų migdolinis kūnas, stiprių jausmų, tokių kaip baimė, centras, kartu su kitomis smegenų sritimis, konsoliduojančiomis jausminius prisiminimus, greitojo miego fazėje dirba ypač aktyviai. Psichiatras Dž. Alanas Hobsonas iš Harvardo medicinos mokyklos yra pasakęs: „Magnetinio rezonanso tomografija patvirtina Froido teoriją, kad sapnai turi prasmę.“
Harvardo medicinos mokykloje atlikti tyrimai parodė, kad miegas padeda mums įsisavinti ir apdoroti gautą informaciją. Šis procesas vadinamas atminties konsolidacija. Tyrimai parodė, kad išsimiegoję žmonės kur kas geriau atlieka testus nei miegoję prastai. Naudodamiesi naujausia skenavimo technologija dabar galime matyti, kaip smegenys, apdorodamos dienos metu gautą informaciją ir kurdamos naujas jungtis, išsaugo prisiminimus ir įgytas žinias.
Reikia tobulesnių dirbtinio intelekto kūrimo technologijų, kad galėtume pasakyti, kokią reikšmę sapnai iš tiesų turi smegenims, tačiau daugelis mokslininkų neabejoja, kad jie nėra paprasčiausias tam tikrų smegenų sričių neuronų suaktyvėjimas. Manoma, kad tai svarbus procesas ne vien jūsų smegenims, bet ir visam organizmui.
Kiekvieną iš mūsų kai kada kankina nemiga dėl įvairių priežasčių – sutrikęs žarnynas, kasdieniai rūpesčiai, – tai normalu. Tačiau jei nuolat neišsimiegate, turėtumėte susirūpinti savo sveikata. Panašu, kad nemiga kankina vis daugiau žmonių.
2007 metų duomenimis, nereceptinių vaistų nuo nemigos buvo parduota 18 procentų daugiau nei ankstesniais metais. Kaip teigia Harvardo medicinos mokykla, nuolatinė nemiga gali sukelti įvairiausių sveikatos sutrikimų. Gali sumažėti leptino, sotumo jausmą reguliuojančio ir angliavandenių įsisavinimą skatinančio hormono, koncentracija (dažna nutukimo priežastis). Taip pat dėl nemigos gali padidėti kraujospūdis, padaugėti streso hormonų – tai gali padidinti riziką susirgti širdies ligomis.
Miego trūkumas taip pat susilpnina imuninę sistemą, todėl padidėja rizika susirgti vėžiu ir kitomis sunkiomis ligomis. Be to, nemiga yra viena iš dažniausių nelaimingų atsitikimų priežasčių. Jau nekalbant apie tai, kad neišsimiegoję prastai jaučiatės, negalite susikaupti.
Iš patirties žinome, kad jei gerai išsimiegame, gyvenimas mums atrodo gražesnis (dažniausiai), jaučiamės žvalesni, kupini jėgų imtis dienos darbų. Ir priešingai, jei neišsimiegame, atsikeliame prastos nuotaikos, net menkiausi dalykai mus erzina.
Taigi, pirmasis mūsų patarimas – gerai išsimiegokite, nes miegas yra sveikata. Sėdėdami iki vėlumos ir atlikdami nebaigtus darbus, naikinate save.
Jei pasinaudosite patarimais, išmoksite suprasti savo kūno poreikius, greitai pajusite, kiek miego jums reikia. Šis poreikis žmonėms nevienodas, tačiau daugumai būtina miegoti ne mažiau kaip septynias valandas.
Pateikiame programą, kuri padės jums sureguliuoti miego ritmą.
1. Sveikai maitinkitės. Pasinaudokite šios knygos mitybos patarimais. Sveikai maitindamiesi sureguliuosite medžiagų apykaitą, todėl geriau jausitės ir miegosite.
2. Fizinis aktyvumas padeda sureguliuoti miego ritmą. Jei jus kankina nemiga, dažniau užsiimkite aerobika, tik nesimankštinkite prieš miegą. Aerobikos pratimai skatina endorfino, stresą mažinančios cheminės medžiagos, išsiskyrimą organizme.
3. Laikykitės higienos taisyklių. Prieš miegą pasistenkite nusiraminti ir atsipalaiduoti. Nesiimkite sunkių darbų ir nesiklausykite triukšmingos muzikos – tai ne pats geriausias būdas baigti dieną. Geriau išsimiegosite, jei įprasite gultis tuo pačiu laiku.
4. Jei jus dažnai kankina nemiga, dieną gerkite mažiau kavos arba visai jos atsisakykite. Negerkite kavos po pietų ir vakare.
5. Išsitirkite, ar nesergate miego apnėja („oro trūkumas“). Ja sergantis žmogus miega plačiai atvėręs burną, todėl deguonis sunkiau patenka į plaučius. Miego apnėja yra labai dažna miego sutrikimo priežastis. Ligoniams gali padidėti kraujospūdis (širdies ligų rizikos faktorius), dieną gali būti jaučiamas mieguistumas, kartais kankinti dusulys, tačiau dažnai nėra jokių išorinių šios ligos požymių.
Šia liga (lengva ar sunkia jos forma) sergančių žmonių kvėpavimas gali sustoti nuo dešimties iki kelių šimtų kartų per naktį. Dažnas simptomas yra knarkimas. Galima dėl šios ligos išsitirti miego medicinos centruose arba namie atlikti tyrimą su ant piršto maunamu elektroniniu deguonies kiekio kraujuje matuokliu.
Daugelis žmonių net neįtaria sergantys šia liga. Dažnai miego apnėja atsiranda dėl nutukimo, todėl patartina numesti svorio. Viena iš populiarų ir labai efektyvių gydymo priemonių nuo miego apnėjos yra nuolatinio teigiamo slėgio oro kaukė, pro kurią tiekiamas deguonis. Nors ši procedūra labai nepatogi, tačiau daugelis žmonių mielai ja naudojasi.
Saldus miegas jiems svarbiau nei nepatogumai. Taip pat naudojami ant dantų tvirtinami burnos įtaisai, kurie prilaiko žandikaulius, liežuvį ir minkštąjį gomurį taip, kad oras galėtų patekti pro burną. Daugelis žmonių renkasi teigiamo slėgio kaukę, nes ji jiems atrodo patogesnė ir veiksmingesnė.
Jei pajutote miego apnėjos požymių, stenkitės nemiegoti ant nugaros – tada ligos simptomai yra stipresni.
6. Gerai išsimiegoti naktį taip pat gali padėti papildai. Miegą pagerins:
• L-teaninas, atpalaiduojanti medžiaga, kurios randama arbatžolėse.
• Maisto papildas GABA, natūralus, raminamasis neurotransmiteris. Rekomenduojame jo vartoti nuo 500 iki 1 000 miligramų prieš miegą.
• Melatoninas, natūralus hormonas, reguliuojantis miego ciklą.
Paprastai prieš miegą melatonino koncentracija organizme labai padidėja ir pradeda vykti kiti hormonų pokyčiai, kurie paruošia organizmą miegui. Senstant melatonino koncentracija organizme mažėja, todėl vyresnio amžiaus žmonės sunkiau užmiega, o ir užmigę dažnai prabunda. Melatonino papildus rekomenduojame vartoti tik prieš nakties miegą. Nevartokite jų atsibudę naktį, nes galite sutrikdyti miego ciklą. Jei jums sunku naktį užmigti, rekomenduojame vartoti poliežuvinius papildus.
Poliežuviniai papildai patenka tiesiai į kraujotaką. Jei naktimis dažnai prabundate, vartokite įprastus geriamus papildus, kurie išsiskiria reikiamu metu.
Paprastai suveikia 0,2–10 miligramų dozės. Poliežuviniai vaistai parduodami dozėmis nuo 2,5 iki 3 miligramų. Dažniausiai pakanka vieno miligramo poliežuvinių vaistų, nes vartojant didesnes dozes kitą dieną galima jausti svaigulį. Melatoninas taip pat padeda sureguliuoti miego ciklą pakeitus laiko zoną. Papildus vartokite prieš miegą nauju laiku.
