Tai, kad lietuviai nepakankamai rūpinasi sveikata, atskleidė „Eurovaistinės“ atliktas Didysis savijautos testas. Apklausti buvo net 101 896 žmonės, kurių rezultatai nedžiugina. Lietuvių savijautos balas yra vos 5 iš 10. Sveikatos specialistams tokie rezultatai kelia nerimą. Lietuviai per mažai rūpinasi mityba, per mažai juda.
Daržovių ar grūdų daugiausia valgo vilniečiai, žuvies – klaipėdiečiai. Liūdniausia padėtis kaimiškose vietovėse. Ten gyvenantys žmonės dažnai persivalgo.
„Rezultatai manęs per daug nenustebino. Prieš porą metų atlikome tyrimą norėdami išsiaiškinti Lietuvos gyventojų sveikatą ir mitybą. Tos problemos mūsų šalyje egzistuoja metai iš metų. Lietuvoje įsitvirtinę prasti mitybos įpročiai ir jie eina tik blogyn“, – sakė R.Stukas.
Nors mityba yra sveikatos pagrindas, daržoves dažnai valgo vos 47 proc. Lietuvos gyventojų. „Daryti tai turėtų 100 proc. kasdien. Taigi galima sakyti, kad net pusė gyventojų vengia daržovių. Matau problemą, kad grūdinius produktus valgo vos pusė atlikusiųjų testą. Tai tikrai per mažai. Negalime sakyti, kad žmonės neįperka grūdinių produktų, nes jie nėra brangūs“, – sakė R.Stukas.
Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad net 58 proc. apklaustųjų dažnai valgo saldumynų. „Tai lemia lėtinių ligų atsiradimą. Širdies ir kraujagyslių ligos yra vienos dažniausių Lietuvoje, o būtent jos didžiąja dalimi priklauso nuo mitybos“, – teigė Visuomenės sveikatos instituto direktorius.
Lietuviai per mažai geria vandens. 6 iš 10 gyventojų per dieną išgeria mažiau nei litrą vandens. Vengiama vandens iš čiaupo, mat manoma, kad jis nėra švarus. R.Stuko teigimu, tai yra didžiausias mitas.
Sukritikavo vegetarišką mitybą
R.Stukas įsitikinęs – mėsą valgyti būtina. „Mėsos reikia, bet ne per daug. Moksliniai tyrimai rodo, kad reikėtų valgyti mėsą bent 3 kartus per savaitę, bet vos po 80 gramų. Taip pat žmogui reikia ir žuvies, ir kiaušinių.
Kolegų tyrimai rodo, kad vitamino B12 šaltinis yra jautiena. Taigi norint išvengti mažakraujystės būtina bent kartą per savaitę valgyti jautienos. Be abejo, galima gerti vitaminus, bet tai nepakeičia maisto“, – sakė R.stukas.
Renkasi pagal kainą
„Valgymo kultūra, kurią mes nuolatos akcentuojame, tikrai nėra tokia, kokia turėtų būti. Vos 38 proc. žmonių valgo neskubėdami. Galvodami apie sveikatą maistą renkasi vos 20 proc.“, – tyrimo rezultatus pristatė R.Stukas.
Vadinasi, svarbiausias rodiklis lietuviams renkantis maisto produktus yra ne kokybė, o kaina. Taip pat įpročiai.
„Gyvenimo trukmė ilgėja, bet kas iš to, kad žmogus ilgai gyvens, bet gulės lovoje negalėdamas pajudėti? Iš sovietmečio esame įpratę, kad sveikata pasirūpins gydytojai, Sveikatos apsaugos ministerija, o be mes patys. Tiesa, jaunimo požiūris keičiasi“, – teigė specialistas.
Ne geresni ir lietuvių higienos įpročiai. Net pusė lietuvių dantis valo kartą per dieną ar net rečiau. Dantų šepetėlio irgi neskubama keisti.
Fizinis aktyvumas Lietuvoje yra mažiausias iš ES šalių. 6 iš 10 žmonių sportuoja kelis kartus per mėnesį ar rečiau. Tokia situacija palanki antsvoriui ir su juo susijusioms ligoms atsirasti.
Vengimas plauti rankas išėjus iš tualeto, grįžus namo iš lauko – dar vienas ligų šaltinis. Dėl tokio elgesio užsikrečiama įvairiomis infekcijomis. Pasak specialisto, gripo epidemija plinta ir dėl to, kad neplaunamos rankos.
21 dienos iššūkis
„Eurovaistinės“ valdybos pirmininkė Ingrida Damulienė siekdama pakeisti lietuvių gyvensenos įpročius paragino dalyvauti 21 dienos iššūkyje, kurio metu gyventojai galės suformuoti tinkamus mitybos, burnos higienos, mankštos bei kitus įpročius.
Esą apskaičiuota, kad žmogaus įpročiai susiformuoja būtent per 21 dieną, tad ši programa bus geras startas norintiems keisti gyvenimo būdą ir saugoti sveikatą.
