Žvėryno natūralios medicinos centro mitybos specialistė Jelena Tulčina teigia, kad ne viskas yra taip paprasta. „Galėtume kaltinti vieni kitus, kad esame suirzę ir viskuo nepatenkinti niurzgos, tačiau, mano nuomone, kiekvienas, kuris jaučiasi blogai, turi teisę būti nelaimingas“, – teigia gydytoja.
Pasiryžę pokyčiams tampa laimingesni
Medikė sako, kad, kiekvieną dieną susidurdama su nuo įvairiausių ligų kenčiančiais pacientais, lyg ir turėtų papulti į kategoriją tų, kurie skundžiasi „lietuviškuoju“ charakteriu. „Galiu visiškai tam paprieštarauti. Yra netgi atvirkščiai!
Pirmą sykį atėjęs pacientas iš tiesų dažnai jaučiasi išsekęs nuo jį kankinančios ligos, todėl jo nuotaika prastesnė. Tačiau veiduose tų, kurie sugrįžta, visuomet matau pagaliau atsiradusią viltį pasveikti, gyventi normalų gyvenimą. Aš gyvenu apsupta laimingų žmonių, kurie nusprendė imtis veiksmų, užuot visą gyvenimą sau ir aplinkiniams gadinę nuotaiką nesibaigiančiais skundais dėl sveikatos būklės“, – džiaugiasi ilgametė natūralios medicinos praktikė.
Saulė – geros nuotaikos garantas?
Kaip vieną iš priežasčių, dėl ko mes šypsomės mažiau, J. Tulčina įvardija saulės trūkumą. „Kad ir šis užsitęsęs pavasaris, ar neįprastai lietinga ir apsiniaukusi vasara. Žinoma, kad daug lengviau šypsotis, kai už lango šviečia saulė. Vis dėlto nepamirškite, kad vaikai šokinėja per balas ir vos išvydę lietaus lašus bėga ieškoti vaivorykštės.
Esu įsitikinusi, kad chaotiškas mūsų gyvenimo ritmas, didžiulis streso lygis ir netaisyklinga mityba kenkia mūsų sveikatai bei nuotaikai daug labiau nei nedidelis saulėtų dienų skaičius per metus“, – teigia gydytoja.
Nacionalinės virtuvės ypatumai
Natūralios medicinos centrų, esančių Vilniuje ir Kaune, įkūrėja teigia, kad žinomas posakis „esame tai, ką valgome“ – absoliuti tiesa, į kurią privalome kreipti dėmesį. „Lietuviai priprato prie itin sunkaus maisto – įsitikinome, kad mums į kraują įaugęs cepelinų, vėdarų ir kiaulių ausyčių poreikis. Senovėje, kai didžiulio energijos kiekio pareikalaudavo lauko darbai, ši dieta turėjo pagrindo.
Vis dėlto net mūsų geografinė zona, kur auga tiek žalumynų bei daržovių, mums sufleruoja, kad turėtume jas valgyti. Žinoma, cepelinai – labai skanu. Retkarčiais ir pati neatsisakau bulvinės jų dalies, tačiau jie negali tapti kasdieniu maistu!“ – griežtai nukerta Žvėryno natūralios medicinos centro gydytoja.
Roges ruošk vasarą
J.Tulčina teigia, kad pas ją žiemą ateinantys klientai vis skundžiasi, kad neturi galimybės maitintis sveikai, – juk žiemą niekas neauga. „Dabar yra pats puikiausias laikas pradėti ruoštis šaltajam sezonui. Prisiminkite močiučių išmintį ir konservuokite, šaldykite ir rauginkite.
Tapkite voverėmis kaupikėmis ir žiemą galėsite džiaugtis sveikomis cukinijomis, moliūgais, aguročiais, šaldytomis petražolėmis, krapais, uogomis, raugintais agurkais, kopūstais ar bet kuo, ką tik leidžia jūsų fantazija ar močiutės palikta receptų knyga.
Galiausiai esu pastebėjusi, kad jei pagal maisto netoleravimo testą žmogui tinka vienas ar kitas augalinės kilmės produktas, su juo organizmas susidoroja lengvai. Taigi, net ir žiemą galite mėgautis daržovėmis ar vaisiais iš paprasčiausios parduotuvės – toksinus, esančius ant jų, jūsų organizmas suskaidys daug lengviau nei mėsos gabalą“, – pataria mitybos specialistė Jelena Tulčina.
Ką užsikonservuoti
Cukinijos, moliūgai, aguročiai, petražolės, krapai, uogos – viską į maišelius ir šaldiklį arba rauginti, konservuoti.
Jei augalas tinka imuninei sistemai, organizmas greitai apsivalo net nuo jo toksinų – purškalų ar panašiai. Todėl nebijokite pomidorų pirkti ir žiemą.
Raugintas maistas yra puikus – virškinimui padeda kopūstai, agurkai. Marinuoti su actu muša per inkstus.
