Gyvūnų išnaudojimas — nepateisinamas
Pirmiausia primename, kad veganai nevartoja jokių gyvūninės kilmės produktų ar gaminių, kuriuose šių produktų esama. Galbūt iš šalies tai skamba kiek komplikuotai, tačiau dauguma veganų tvirtina, jog tokia dieta nereikalauja pernelyg didelių pastangų – reikia tik šiek tiek pasidomėti, ką dedi į burną.
Mykolas Simutis, žinomas augalinės mitybos propaguotojas, organizacijos „Tušti narvai" savanoris bei knygos „Sportuojantis veganas" autorius, teigė, jog veganiška mityba yra pats lengviausias būdas neprisidėti prie kančių, kurias kasdien patiria gyvūnai.
M.Simutis veganu tapo prieš penkerius metus, prieš tai dar porą metų buvo vegetaras. Jo apsisprendimo priežastis visiškai ideologinė — jis teigia, jog gyvūnų išnaudojimas yra nepateisinamas.
„Tai — jaučiančios, mąstančios būtybės, kurios iš tiesų niekuo nesiskiria ne tik nuo mūsų mylimų šunų ar kačių, tačiau nedaug skiriasi ir nuo mūsų pačių.",— savo nuomone dalinosi pašnekovas.
Vieną galima pakeisti kitu
Dauguma dietologų bei mitybos specialistų teigia, jog veganizmas — itin destruktyvi mada. Jų manymu, neįmanoma gauti visų žmogui reikalingų medžiagų vien iš augalų. Jie pabrėžia, jog veganams dažnai trūksta B grupės vitaminų, geležies bei baltymų.
M.Simutis su tuo nesutinka. Pasak jo, perėjus prie vegetarinės, o vėliau ir veganinės mitybos, jo sveikata niekaip nepakito, nes vaikinas visada stengėsi valgyti sveikai ir subalansuotai. Pasikeitė tik produktai, kuriuos jis kasdien deda į savo lėkštę.
Visgi, jo teigimu, B 12 yra išimtis, nes vien tik iš gamtos šio vitamino gauti negalime. Tačiau jis teigė, jog B 12 trūkumu dažnai skundžiasi ir visavalgiai, taigi tiek jie, tiek veganai turėtų labiau susirūpinti būdais, kaip galima papildyti organizmą šiuo vitaminu.
„Tik subalansuota mityba užtikrins mūsų puikią savijautą, nesvarbu ar joje yra gyvūninių produktų, ar ne. Mėsa nėra stebuklinga piliulė turinti visas maistines medžiagas, ir ją valgant gali trūkti mineralų ir vitaminų, jeigu tuo nebus pasirūpinta.",— teigė vaikinas.
Dalija patarimus sportuojatiesiems
Dažnai augalinę mitybą pasirinkę žmonės susiduria su neigiama aplinkinių nuomone, netgi patyčiomis, tačiau vaikinas teigė, jog jo atveju nieko panašaus neįvyko ir jam pasisekė, jog tarp jo draugų bei šeimos narių gausu supratingų žmonių. Kai kurie iš jų netgi pasekė M.Simučio pavyzdžiu ar tiesiog susidomėjo veganiška mityba. Be to, neseniai vaikinas išleido savo pirmąją knygą „Sportuojantis veganas". Joje jis kalba apie mitus, kurie dažnai supa veganišką mitybą.
Vaikinas teigia, jog veganai tikrai nėra paliegę ir silpni žmonės, o savo argumentus jis grindžia įvairiais moksliniais tyrimais bei straipsniais. Knygoje stengtasi aptarti tiek veganizmo privalumus, tiek trūkumus bei būdus kaip pastaruosius būtų galima apeiti.
M.Simutis pats aktyviai sportuoja ir palaiko sportininkus, pasirinkusius būtent augalinę mitybą. „Šie sportininkai sugebėjo be varškės, pieno, kiaušinių, vištos krūtinėlių bei kitų, sportininkų įprastai pamėgtų maisto produktų, nuolatos gerinti ultra maratonų rekordus, išspausti 200 kilogramų nuo krūtinės, užlipti į vieną sudėtingiausių uolų pasaulyje per rekordinį laiką, šešis kartus laimėti prestižines US Open teniso varžybas ir šokiruoti visus nokautuojant didžiausią pasaulyje kovų sporto žvaigždę",— apie žinomų sportininkų veganų patirtis kalbėjo M.Simutis.
Vaikinas teigė nepasitikintis skeptišku Lietuvos dietologų ir gydytojų požiūriu į veganizmą. Jo nuomone, tokių specialistų kompetencija kartais kelia klausimų.
„Didžiausios pasaulio dietologų ir gydytojų asociacijos pripažįsta, kad tinkamai suplanuota veganinė mityba yra tinkama visais gyvenimo etapais, nuo kūdikystės iki senatvės, nėštumo ir žindymo metu, o tuo pačiu ir atletams, gali turėti teigiamų savybių sveikatai, sumažinti riziką susirgti įvairiomis vėžio formomis bei kraujagyslių ir širdies ligomis",—savo nuomonę argumentavo M.Simutis.
Svarbiausia – rasti balansą
Sveikatai palankaus maisto technologė bei mitybos specialistė Raminta Bogušienė teigia, kad augalinė mityba tikrai gali būti palanki sveikatai, tačiau veganams vertėtų itin prižiūrėti savo maisto racioną. Specialistės nuomone, sprendimas pereiti prie veganizmo reikalauja itin didelio sąmoningumo. Tokie žmonės privalo rasti alternatyvas gyvūninės kilmės produktams, kad organizme netrūktų visų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų.
Mitybos specialistė rėmėsi informacija iš naujausių tyrimų. „Būtent veganams kyla didžiausia rizika pristigti vitamino B 12, vitamino D bei baltymų. Todėl privaloma ne tik pakeisti kai kuriuos produktus, o kai kurių vartoti daugiau, bet ir naudoti tam tikrus maisto papildus.
Augalinė mityba išties yra sveikatinanti mityba, tačiau tik tada, jei žmogus ją pasirenka dėl nuoširdaus savo organizmo pajautimo. Svarbu nepasiduoti įvairioms madoms, o atkreipti dėmesį į tai, ką mums nori pasakyti pats kūnas. Jei nevartodamas gyvūninės kilmės produktų žmogus jaučiasi gerai, vadinasi padarė teisingą sprendimą ir vertėtų prie tokios dietos likti.
Tačiau nereiktų manyti, kad viena dieta tiks visam gyvenimui, nes organizmo poreikiai gali kisti, todėl būtina klausyti savęs ir atsigręžti į save. Planuojant valgymą, vertėtų ieškoti ne ko nesuvalgyti, o „klausti savęs“, ką galima suvalgyti, kad nepristigtų energijos, kad žmogus jaustųsi gerai", — tikino R.Bogušienė.
Mitybos specialistės teigimu, tiek veganams, tiek visavalgiams galioja panašūs mitybos principai. Svarbu tiek mitybos kiekybė (porcijos dydis, subalansuotumas), tiek kokybė bei valgymo reguliarumas. Visgi veganams reiktų dar atidžiau pažvelgti į savo maisto racioną ir susimąstyti, ar visų reikalingų medžiagų suvartojama pakankamai.
Tai pasakodama, specialistė paminėjo žaliavalgišką dietą, kuri, jos nuomone, prieš kelerius metus buvo itin madinga. Pasak jos, būtent tuo metu buvo suvartojama itin daug įvairių augalinių kokteilių, džiovintų vaisių, riešutų, tačiau dideliais kiekiais tokius produktus vartojantys žmonės ilgainiui vis tiek skundėsi bloga savijauta. Būtent dėl to, mitybos specialistė rekomenduoja įsiklausyti į savo organizmą ir atrasti savo mitybos balansą.
Kaip ten bebūtų, veganišką mitybos bei gyvenimo būdą pasirenkusiųjų skaičius Lietuvoje sparčiai didėja, todėl plečiasi ir augalinio maisto pasiūla prekybos centruose bei restoranuose. Augalinės mitybos privalumai ragina savo dietoje naudoti daugiau augalinių produktų, juk tikrai neverta ginčytis dėl daržovių, vaisių ar riešutų naudos žmogaus organizmui. Tačiau, kaip visuomet svarbiausia — saikas ir balansas.
