Milžiniška apkrova skrandžiui
Nėra nė vieno žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs nemalonių (net viešumoje!) garsų pilve, – kažkas gurgia, urzgia. Kartais – tyliai, o kartais – garsiau.
Pasak medikų, tai lemia skysčių ir dujų judėjimas skrandyje ir žarnyne.
Milžinišką darbą kasdien atlieka skrandis ir žarnynas. Per mūsų gyvenimą jie perdirba vidutiniškai 35 tonas maisto produktų ir jų maistingąsias medžiagas paverčia naudingomis. Virškinamasis traktas atlieka ir daugelį kitų svarbių funkcijų.
Žarnynas yra viena virškinimo sistemos sudedamųjų dalių. Kai viskas gerai, nejaučiama, kas vyksta „viduriniojoje karalystėje“. Bet jei ja rūpinamasi netinkamai, virškinamasis traktas gali būti jautrus.
Tuomet jo atsaku tampa viduriavimas, spazmai, vidurių pūtimas ar užkietėjimas. Vokietijoje atlikta apklausa atskleidė, kad septyni iš dešimties šalies gyventojų bent retsykiais susiduria su skrandžio ir žarnyno problemomis.
Vienas veiksnių, daugeliui žmonių sukeliančių pilve įvairius garsus, – stresas. Kodėl taip atsitinka?
Mokslininkai žarnyną kartais vadina antrosiomis žmogaus smegenimis. Šis organas turi daugiau nei 100 mln. nervų ląstelių. Virškinamąjį traktą neuronai apraizgę kaip plonytis tinklas.
Neigiamos emocijos veikia tiek skrandį, tiek žarnyną. Kai galvoje tvyro baimė ar įtampa, šią informaciją specializuotos imuninės ląstelės perduoda žarnynui. Ten išskiriamos uždegiminės medžiagos, tokios kaip histaminas, suaktyvinusios žarnyno nervų ląsteles sukelia raumenų spazmus ir susitraukimus.
Pagrindiniai negalavimai
Labai svarbu sveikas gyvenimo būdas – reguliarus valgymas, pakankama miego trukmė ir aktyvus fizinis judėjimas. Pastarasis veiksnys turi didelę reikšmę geram skrandžio ir žarnyno darbui. Judėjimas suaktyvina ne tik kraujotaką, bet ir skrandžio bei žarnyno raumenis. Tuomet virškinimas vyksta sklandžiai.
Vieni žmonės gali be problemų sukirsti kelis patiekalus – riebų, aštrų kepsnį, desertą ir sūrio rinkinuką. Kitiems persivalgymas sukelia valandų valandas nepraeinantį sunkumo jausmą skrandyje.
Vieni vartoja žalią maistą, kitiems jis sukelia skrandžio skausmą.
Net balastines medžiagas, kurios svarbios, kad skrandis būtų sveikas, toleruoja ne kiekvienas žmogus.
Mityba – labai individualu, tad kiekvienas turėtų atsižvelgti į natūralius skrandžio ir žarnyno poreikius. Tai ypač svarbu tiems, kuriems po valgymo dažnokai ėda rėmuo. Rėmens priepuoliai, kaip teigia specialistai, priklauso prie dažniausių negalavimų.
Susiduriantys su šia problema turi, vaizdžiai sakant, pro didinamąjį stiklą pažiūrėti į savo valgiaraštį ir išsiaiškinti, kas sukelia rėmenį. Daugeliui jį išprovokuoja alkoholis, ypač raudonasis vynas, kava, gėrimai, turintys angliarūgštės, riebus, aštrus maistas.
Kitiems – citrusiniai vaisiai. Nieko nuostabaus: apelsinai, greipfrutai, citrinos turi daug rūgšties.
Medikamentai gali nuslopinti rėmens priepuolius, bet jų priežasties nepašalina. Vaistų poveikis – trumpalaikis. Ilgesnį poveikį daugeliu atvejų nulemia tinkama mityba, gyvenimo būdo pakeitimas.
Kitas dažnai pasitaikantis virškinamojo trakto negalavimas – dirgliosios žarnos sindromas. Pasikartojantys žarnyno negalavimai – pilvo skausmas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pūtimas – tai dirgliosios žarnos sindromo požymiai. Šis lėtinis žarnyno sutrikimas pastaruoju metu vis dažniau diagnozuojamas 20–50 metų asmenims.
Dirgliosios žarnos sindromo priežastys nėra iki galo aiškios, bet specialistai įvardija daugelį veiksnių. Psichologinis, jų nuomone, svarbiausias. Viena lėtinio žarnyno sutrikimo priežasčių laikoma ir depresija.
Valgyti bet ką, kad skrandis nebūtų tuščias, per griežta dieta, alkoholis, gazuoti gėrimai, greitai paruošiamas, riebus, pernelyg aštrus, daug cheminių priedų turintis maistas, per didelis kofeino kiekis – visa tai atveria kelią dirgliosios žarnos sindromui. Bet ši liga gali būti ir genetiškai paveldima. Dirgliosios žarnos sindromas moterims pasireiškia dažniau nei vyrams.
Įžymybių problemos
Realybės šou žvaigždė Kim Kardashian (40 m.) nėštumo metu turėjo atsisakyti mėgstamiausio maisto – meksikietiškų patiekalų. Jie sukeldavo rėmens priepuolius.
Holivudo aktorė Katherine Heigl (42 m.) nėštumo metu susidūrė su virškinimo sutrikimais. Bet į tai reagavo ramiai, nes neturėjo problemų dėl pykinimo rytais.
Amerikiečių modelis Tyra Banks (47 m.) viename interviu prisipažino, kad dažnai kenčia nuo skrandžio skausmų ir dirgliosios žarnos sindromo.
Garsus meksikiečių tenoras Rolando Villazonas (48 m.) dėl ūminio skrandžio uždegimo turėjo atsisakyti pasirodymo Vienos valstybinės operos scenoje.
Vokiečių modelis, TV laidų vedėja Heidi Klum (47 m.) praėjusių metų pabaigoje kovojo su jos žarnyne apsigyvenusiu parazitu. Ją kamavo temperatūra, skrandžio skausmai, viduriavimas, pykinimas, nuovargis. Tai modelis papasakojo savo gerbėjams. H.Klum į socialinius tinklus įkėlė nuotraukas iš gydytojo kabineto ir namų. Modelis atrodė išsekęs.
Britų atlikėja Adele (32 m.) dėl Sirto maisto dietos („Sirtfood diet“) numetė labai daug svorio. Ji visiškai atsisakė virtų pomidorų, nes dėl jų gali padidėti skrandžio rūgštingumas.
„Oskaro“ laimėtoja Reese Witherspoon (44 m.) laikosi protarpinio badavimo. Tokiu būdu, kaip ji sako, palengvina skrandžio ir žarnyno darbą. Kino žvaigždė kasdien badauja po 16 valandų.
Likusių aštuonių valandų valgiaraštis – daug daržovių ir mažai riebalų turintis maistas.
Vokietijos TV laidų vedėją Panagiotą Petridou (41 m.) praėjusių metų lapkritį sugriebė skrandžio ir žarnyno virusas. „Šeštadienį miške dar energingai nubėgau šešis kilometrus, bet po poros valandų pasijutau labai blogai. Visą naktį neišėjau iš tualeto – viduriavau“, – prisipažino P.Petridou.
Kino žvaigždei Gwyneth Paltrow (48 m.) reguliariai atliekamas žarnyno valymas. Procedūros metu pašalinamos susikaupusios nuodingos medžiagos.
Atlikėjai Lily Allen (35 m.) per koncertą netikėtai prasidėjo viduriavimas, kuri sukėlė skrandžio ir žarnyno infekcija. Nepaisydama to, britė tęsė koncertą.
Dėl skrandžio ir žarnyno infekcijos Vokietijos dainininkas Jurgenas Drewsas (75 m.) net buvo paguldytas į ligoninę.
Jelena Tulčina, Natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje:
Šventės – tikrai didelis iššūkis ne tik mūsų skrandžiui, bet ir visai virškinimo sistemai. Tad kad vėliau nereikėtų gydytis, sėdant prie stalo derėtų prisiminti keletą svarbių mitybos taisyklių: pusvalandį prieš valgį išgerti stiklinę kambario temperatūros vandens, o štai po valgio skysčių nederėtų gerti bent valandą, nes jie atskiedžia skrandžio sultis, todėl ilgėja virškinimo procesas.
Mėsos ar žuvies porcija neturėtų viršyti 150 g, garnyrui derėtų rinktis arba daržoves, arba kruopas – jų nemaišyti. Persivalgius nereikėtų skubėti griebtis įvairių virškinimą skatinančių vaistų ar maisto papildų, taip organizmas atpratinamas nuo natūralių fermentų gamybos, todėl vėliau tablečių reikės vis dažniau. Kita vertus, šventės yra šventės, tad net ir šiek tiek nusidėjus taisyklingos mitybos principams po jų galima padaryti iškrovos dieną ir taip organizmui leisti atsikvėpti nuo perkrovos.
