Šią sąsają nustatė Brighamo moterų ligoninės (JAV) tyrėjų komanda. Tiesa, mokslininkai nėra tikri, ar aukštas kraujo spaudimas sukelia nemigą. Galbūt atvirkščiai – kraujospūdis sukyla, nes neišsimiegame?
Pasak tyrimo autorių, moterys, kurioms sunku užmigti, turėtų pasitikrinti kraujospūdį, ieškoti kitų miego sutrikimo priežasčių.
Aptariamas tyrimas šių metų rugsėjį buvo paskelbtas recenzuojamame mokslo žurnale „Hypertension“.
Nemiga didina hipertenzijos riziką
Tyrimo autoriai stebėjo 66 122 moterų sveikatą. Dalyvių amžius buvo nuo 25 iki 42 metų. Visos jos 2001 m., kai buvo įtrauktos į tyrimą, nesirgo hipertenzija – aukšto kraujospūdžio liga.
Tyrėjai 16 metų sekė dalyvių sveikatos būklę, kas dvejus metus vertino jų kraujospūdį. Per tyrimo laikotarpį jie pastebėjo 25 987 naujus hipertenzijos atvejus.
Atsižvelgus į gyvenimo būdo ir demografinius rizikos veiksnius nustatyta, kad moterų hipertenzijos rizika susijusi su nepakankama miego trukme ir nemigos sutrikimais.
Moterys, kurios miegojo 5 arba mažiau valandų, 10 proc. dažniau sirgo hipertenzija, o tos, kurios miegojo šešias valandas, šia liga sirgo 7 proc. dažniau.
Kontrolinė miego trukmė 7 valandos. Nustatyta, kad papildomos nakties poilsis nepakenkė.
Moterims, miegančioms daugiau nei aštuonias valandas, hipertenzijos rizika nepadidėjo, taip pat nebuvo didesnė rizika moterims, dirbančioms naktinėse pamainose ar turinčioms vakarinį chronotipą.
Moterys, kurios nurodė, kad kartais arba įprastai patiria miego problemų, atitinkamai 14 proc. ir 28 proc. dažniau sirgo hipertenzija, palyginti su tomis, kurios retai turėjo miego sutrikimų.
Dvi priešingos teorijos
Tyrimo metu nebuvo bandoma įrodyti priežastinio ryšio tarp miego ir aukšto kraujospūdžio.
Jame nedalyvavusi „Providence Saint John's Health Center“ ligoninės Kalifornijoje (JAV) gydytoja kardiologė Nicole Weinberg, kad miego ir hipertenzijos sąsają paaiškinti sunku.
„Kas tai – višta ar kiaušinis? Pavyzdžiui, kas yra varomoji jėga“, – klausė N.Weinberg.
Pagrindinis tyrimo autorius, Harvardo universiteto mokslinis bendradarbis ir biomedicinos inžinierius dr. Shahabas Haghayeghas pateikė savo paaiškinimą, kaip blogas miegas gali skatinti hipertenziją.
„Miego sutrikimai gali pradėti įvykių grandinę, dėl kurios gali padidėti natrio kaupimasis organizme, arterijų standumas ir širdies tūris. Tai gali sukelti hipertenziją. Miego ir budrumo ciklo sutrikimai taip pat gali turėti įtakos kraujagyslių susiaurėjimo ir atsipalaidavimo aktyvumui bei kraujagyslių tonusą reguliuojančių ląstelių funkcijai“, – sakė Sh.Haghayeghas.
Kita vertus, tyrime pateikiama ir kita hipotezė: esą hipertenziją lemia prastas miegas. Galbūt dėl nemigos sutrinka 24 valandų kraujospūdžio ciklas, kai kraujo spaudimas miego metu sumažėja, o pabudus pakyla.
„Sunkumai užmigti ir išlaikyti miegą paprastai atsiranda tuo nakties laikotarpiu, kai būtų galima tikėtis kraujospūdžio sumažėjimo“, – teigė tyrimo autorius.
Tai reikštų, kad atsibudus padidėja kraujospūdis. Tačiau tyrėjai nenustatė jokio ryšio tarp ankstyvo prabudimo ir hipertenzijos.
„Turėčiau pabrėžti, kad tai yra tik hipotezė, kurią reikia toliau tirti būsimuose tyrimuose“, – sakė Sh.Haghayeghas.
Didesnė kūno masė
Tyrimo metu paaiškėjo, kad moterų, kurios patyrė nemigos simptomus, kūno masės indeksas (KMI) buvo didesnis, jos buvo mažiau fiziškai aktyvios, jų mityba nebuvo kokybiška, jos dažniau rūkė tabaką, vartojo alkoholį.
Kadangi kai kurios iš šių problemų taip pat susijusios su aukštu kraujospūdžiu, paslaptis tampa dar sudėtingesnė.
„Aukštas kraujospūdis gali būti prastos miego kokybės ir/arba trukmės pasekmė. Hipertenzija ir prastas miegas gali būti ir kitų ligų pasekmė“, – sakė Sh.Haghayeghas.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
