„Sezoninė depresija išsiskiria ir tuo, kad ji nėra tiesiogiai susijusi su gyvenimo įvykiais, tokiais kaip netektys, krizės, stresas ir pan. Tikslių priežasčių, kurios įvardintų sezoninės depresijos atsiradimą nėra, bet pagrindinis faktorius, su kuriuo siejamas šis sutrikimas yra biologinio laikrodžio išsibalansavimas ir hormonų pokyčiai sumažėjus natūraliai gaunamos saulės šviesos trukmei, – sako psichologė, socialinių mokslų doktorantė, Justina Rybakovaitė.
Svarbiausia – neignoruoti
Sezoninė depresija gali pasireikšti ne tik nuotaikos pablogėjimu – dėl to neverta numoti ranka ir galvoti, kad pavasariui atėjus viskas susitvarkys savaime. Jeigu jaučiame, kad sezoninė depresija grįžta kasmet panašiu metu, privalu yra atkreipti dėmesį į simptomus ir rūpintis savimi.
Psichologė atkreipia dėmesį į tai, kad sezoninė depresija gali turėti įtakos ir asmeniniam gyvenimui – darbo rezultatams, santykiams su artimaisiais, dėl to jaučiant intensyvius simptomus svarbu neignoruoti ir kreiptis pagalbos į specialistus, nes sezoninė depresija gali peraugti į kitus psichikos sutrikimus, pažymi psichologė J. Rybakovaitė. Psichologės patarimai kenčiantiems nuo sezoninės depresijos
Paklausus psichologės, ką ji galėtų patarti nuo sezoninės depresijos kenčiantiems žmonės, J. Rybakovaitė pataria, kad pirmiausia reikėtų įvertinti savijautą – ar asmuo blogai jaučiasi dėl sezoniškumo, ar dėl kitų jį kamuojančių faktorių. Svarbu atkreipti dėmesį, kaip į savo kasdienybę įtraukti daugiau savipagalbos priemonių, tokių kaip jauki aplinka ir rutinos išlaikymas, atsipalaidavimo, streso įveikos būdų paieška ir svarbiausia – pokalbis.
Jeigu sunku susitvarkyti su simptomais ar artėjant sezono kaitai jaučiamas nerimas dėl galinčių kartotis simptomų, rekomenduotina pasikonsultuoti su specialistais, kurie galėtų padėti šiuo periodu, t.y. psichologu, psichoterapeutu ar psichiatru.
– Ką galime daryti, kad šis laikotarpis būtų kuo paprastesnis?
Šiuo laikotarpiu itin svarbu yra būti aktyvesniems, daugiau laiko praleisti gryname ore, dažniau bendrauti su artimais žmonėmis ir neužsisklęsti savyje, – sako psichologė.
Taip pat svarbu stengtis, kad kasdienė aplinka tamsiojo sezono metu būtų kuo šviesesnė – nepamiršti į erdvę įsileisti natūralios dienos šviesos, stengtis būti saulėtose vietose bei vėlgi – leisti kuo daugiau laiko gryname ore, nes tai skatina mūsų energingumą. Svarbu ir sąmoningai kelti savo aktyvumą. Tam padeda reguliarus sportas, kaip pavyzdžiui – bėgimas.
– Kodėl bėgimas?
– Bėgimo metu išsiskiria vadinamieji laimės hormonai – endorfinai, dopaminas, seratoninas. Šių hormonų dėka bėgimo metu jaučiamas „Runner's High“ – reiškinys, kuris patiriamas bėgimo metu ir dėl fizinio krūvio išsiskyrę hormonai sukelia pasitenkinimo jausmą.
Bėgimas padeda atsikratyti kūne susikaupusia įtampa, mažina stresą, taigi po bėgimo treniruotės jaučiamės atsipalaidavę ir ramesni. Ilgainiui šis sportas gali tapti savotiška meditacija. Psichologė priduria, kad bėgimas ir kita fizinė veikla padeda plėsti socialinį ratą, pajusti bendrystę bei didinti pasitikėjimą savimi suprantant, kad įmanoma išlaikyti reguliarumą sporte ir įveikti užsibrėžtus tikslus.
– Iš kur žiemą gauti motyvacijos bėgioti?
– Nepamirškite, kad kai lauke šalta, bėgti – šilta! Kiekvienas iš mūsų randame sau labiausiai tinkantį motyvacijos būdą. Vieniems, tai puodelis karštos arbatos po bėgimo, saldi bandelė ar karštas dušas, kitiems – užsibrėžti tikslai. Svarbu su bėgimu pažindintis po truputį – pirmu išbėgimu nereikia savęs spausti. Klausykitės kūno, bėgimą derinkite su ėjimu – kantrybė šioje vietoje yra svarbiausia.
Kad bėgimas būtų dar labiau motyvuojantis užsiregistruokite bėgimo renginiui ir jam ruoškitės. Vienas iš pavyzdžių – Vilniuje gruodžio 9 dieną vyksiantis „Eurovaistinės Kalėdinis bėgimas“, kuriame kasmet susirenka minios dalyvių, pasidabinusių kalėdiniais kostiumais ir šventinėmis lemputėmis.
