Universalus tyrimas
Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja radiologė – echoskopuotoja Rita Indrišiūnienė nesutinka su teiginiu, kad echoskopija – „šešėlių mokslas“. „Šiais laikais turime naujos kartos aukštos skiriamosios gebos echoskopus-ultragarsinės diagnostikos aparatus, kurie patyrusio specialisto rankose suteikia daug informacijos apie ligas. Šio tyrimo metu specialistai – gydytojai radiologai, echoskopuotojai gali įvertinti tiriamų organų dydį, struktūrą, patologinius darinius juose, kraujagyslių būklę“,– pasakoja gydytoja.
Šis tyrimo metodas, anot jos, gali būti taikomas daugybei organų ištirti. Tiriama skydliaukė, limfmazgiai, krūtys, kepenys, tulžies pūslė, kasa, blužnis, inkstai, antinksčiai, šlapimo pūslė, moteriškos genitalijos, vyrų prostata ir sėklidės. Taip pat kraujagyslės, minkštųjų audinių dariniai.
„Širdies echoskopijas atlieka gydytojai kardiologai. Akušerijoje gydytojai ginekologai gali nustatyti vaisiaus išsivystymą, lytį, padėtį, vaisių skaičių, jų įgimtą patologiją, įvertinti placentos padėtį, dalinai įvertinti nėštumo ir gimdymo riziką. Kojų ir rankų kraujagysles tiria gydytojai angiochirurgai, kaklo kraujagysles – gydytojai neurologai. Papildomos informacijos gali suteikti sąnarių echoskopija, ertminiai ultragarsiniai tyrimai. Pavyzdžiui, transvaginalinis, kai galima nustatyti ir įvertinti gimdos, kiaušidžių ir kitų mažojo dubens organų būklę bei pakitimus, gerybinių ir piktybinių auglių buvimą, įvertinti mėnesinių ciklą, atlikti ankstyvą nėštumo diagnostiką ir taip toliau. Arba transrektalinis, kai daviklis įvedamas į vyro analinę angą ir apžiūrima priešinė liauka. Kitaip tariant – prostata. Taip pat transektaliniu ultragarsiniu tyrimu galima įvertinti tiesiosios žarnos naviko išplitimą“,– apie tyrimo universalumą aiškina R. Indrišiūnienė.
Tiesa, kaulai, plaučiai, skrandis ir žarnynas ultragarsu netiriami. Tačiau specialistė akcentuoja, kad kai kuriais atvejais ultragarsinis tyrimas gali suteikti papildomos informacijos ir šių organų diagnostikoje.
Krūtų ir kitiems navikams nustatyti
Spalį minėta Pasaulinė krūties diena, tad daug kalbėta apie krūties vėžio prevenciją. Deja, statistika rodo, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys tebėra viena dažniausių moterų ligų. Šalyje kasmet diagnozuojama daugiau nei tūkstantis naujų krūties vėžio atvejų, o kasmet ši liga nusineša šimtus gyvybių. Tačiau laiku pastebėjus ligą, jai galima užkirsti kelią. Daugiau kaip 95 proc. moterų, sergančių pirmos stadijos krūties vėžiu, visiškai išgydomos.
Paklausite kuo čia dėtas ultragarsinis tyrimas? Moterys, nesusidūrusios su tokio tipo susirgimais, galbūt nėra girdėjusios, kad krūtys gali būti tiriamos ne tik mamografu, bet ir ultragarsu. Be to, tyrimai rodo, kad ultragarsu randama daugiau krūties vėžio atvejų.
„Tačiau tai nereiškia, kad ultragarsinis tyrimas geresnis – tiek echoskopija, tiek mamografija, tiek krūtų magnetinis rezonansas turi savo privalumų ir trūkumų. Esant indikacijoms, šie tyrimai ir biopsijos rezultatai turėtų būti derinami tarpusavyje. Ne mažiau svarbi krūtų apžiūra ir apčiuopa, nuo ko ir reikėtų pradėti krūtų tyrimą“,– aiškina R. Indrišiūnienė.
Kalbant apie krūtų diagnostiką, reikėtų prisiminti krūtų anatomiją: tai liaukinis audinys ir riebalinis audinys. Jauname amžiuje krūtyse vyrauja liaukinis audinys, vyresniame amžiuje liaukos mažėja, daugėja riebalinio audinio – šiais procesais remiasi ir tyrimų tikslumas. Specialistė dėsto: „Vyresnio amžiaus moterims labiau informatyvi mamografija, nes ji tikslesnė, kai krūtyse daugiau riebalinio audinio. Jaunų moterų krūtyse vyrauja liaukinis audinys, todėl labiau informatyvi echoskopija. Be to, mamografija – tai rentgeno spinduliai, o jaunas vaisingo amžiaus moteris vengiama be reikalo spinduliuoti“,– skirtumą tarp mamografinių ir ultragarsinių krūtų tyrimų paaiškina radiologė.
Reikėtų nepamiršti, kad yra netipinės krūtų vėžio formos, kai nė vienu tyrimu nematomas aiškus navikas. „Vėžys krūtyje gali atrodyti kaip audinių uždegimas arba tiesiog visa krūtis tampa kieta. Todėl, esant bet kokiems krūtų pakitimams, kurie nepraeina po mėnesinių, reikėtų kreiptis į specialistus. Taip pat pacientės dažnai nežino, kad ultragarso ir mamografijos pagalba galima nustatyti ir labai mažus vos kelių milimetrų dydžio vėžinius židinius, kurie nėra apčiuopiami. Todėl reikėtų tikrintis profilaktiškai. Tas pats pasakytina ir apskritai apie kitų sričių tyrimus, nes vėžys ilgą laiką būna nebylus“ – perspėja specialistė.
Ne visada tikslus?
Dažnai tenka išgirsti diskusijų, kad ultragarsinis tyrimas neparodo to, ką turėtų. Pavyzdžiui, esama atvejų, kai tokio tyrimo metu nenustatoma, kad moteris laukiasi dvynukų. Tuomet ar galima pasitikėti tokiu tyrimu?
„Kardiolitos“ gydytoja radiologė – echoskopuotoja R. Indrišiūnienė yra įsitikinusi, kad nėra nei vieno 100 procentų tikslaus tyrimo. „Kiekvienas tyrimas turi savo privalumų ir trūkumų. Ultragarsinę diagnostiką apsunkina tai, kad kai kuriais atvejais skirtingi dariniai gali atrodyti panašiai. Pavyzdžiui cista, echinokokas – vadinamoji parazitinė cista ir cistinis navikas. Piktybinis ir nepiktybinis navikas gali taip pat atrodyti panašiai. Be to, ultragarsinės diagnostikos tikslumas taip pat priklauso nuo aparato kokybės, pasiruošimo tyrimui ir tiriančiojo gydytojo patirties. Todėl idealu, kai atliekama daugiau tyrimų ir jų rezultatai derinami tarpusavyje, ypač neaiškiais atvejais. Vaisiaus lytis taip pat ne visada nustatoma tiksliai, todėl, kad vaisius juda ir tiesiog gali pasisukti taip, kad lytiniai organai nebus matomi“,– paaiškina specialistė. Tačiau užtikrina, kad tai nereiškia, jog ultragarsiniu tyrimu negalima pasitikėti.
Reikšmingas ne tik diagnostikai
Tai, kad ultragarsinis tyrimas ypač svarbus ligų diagnostikai ir patologinių darinių nustatymui jau kaip ir suprantama. Tačiau, pasirodo, kad su ultragarsinio tyrimo „palyda“ atliekamos ir skydliaukės, krūtų, limfmazgių, taip pat vidaus organų biopsijos. Tiriama medžiaga siunčiama į Valstybinį Patologijos centrą, kur gydytojai patologai ištiria medžiagą ir nustatoma diagnozė.
„Ultragarso kontrolėje atliekama ir daugiau diagnostinių bei gydomųjų procedūrų tokių kaip tulžies latakų drenažas, pilvo ertmės drenažas esant skysčiui ar jo sankaupoms, pūliniams pilvo ertmėje, atstatomas šlapimo nutekėjimas iš inksto ar šlapimo pūslės. Taip pat ultragarso kontrolėje taikomas vienas pažangiausių navikų gydymo metodų – aukšto dažnio termoabliacija. Jos metu navikas ar metastazė gali būti pilnai sunaikinti“,– pasakoja R. Indrišiūnienė.
Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytojos radiologės – echoskopuotojos Ritos Indrišiūnienės patarimai besiruošiantiems tyrimui echoskopu:
– Pageidautina vidaus organus tirtis nevalgius ir negėrus 8-12 valandų, o mažojo dubens organus, tai yra moteriškas ir vyriškas genitalijas, tirti su pilnai užpildyta šlapimo pūsle. Kitų organų ultragarsiniam tyrimui pasiruošimo nereikia.
