Tai paskatino pasaulinę donoro paiešką, o pagalbos šauksmas iš jos dukros Caroline Berger atkeliavo ir į mūsų redakciją. Padėtis kritiška – šeimai beliko vos 5 savaitės surasti tinkamą donorą.
Viltis – ir Lietuvos žydai bei jų palikuonys
Prieš ketverius metus Sharon buvo diagnozuota lėtinė mieloidinė leukemija (LML). Tuomet jos šeima paskelbė pasaulinę paiešką, ir donoras atsirado. Operacijos metu Sharon buvo sėkmingai transplantuotos kamieninės ląstelės.
Deja, praėjusią savaitę atliktas tyrimas parodė, kad agresyvios prigimties liga sugrįžo. Tai paskatino moters šeimos narius vėl veikti ir kreiptis į visuomenę su viltimi kuo greičiau rasti tinkamą donorą, kadangi laikas senka labai greitai.
Tuo šiuo metu užsiima kraujo vėžiu sergančiais besirūpinantis labdaros fondas „Anthony Nolan“. Deja, dėl itin reto genetinio fondo moters organizme sutinkami keli skirtingi retų audinių tipai.
Todėl ypač ieškomas asmuo, kuris, kaip ir Sharon, priklauso Aškenazi žydų bendruomenei.
„Tai, jog motinai reikia antro ląstelių transplantavimo, reiškia, kad pirmojo anoniminio donoro ląstelės neprigijo“, – aiškino Sharon sūnus Jonni, kuris kartu su seserimi sukūrė „#Spit4Mum“ kampaniją.
Jos dėka donorystei užsiregistravusių Britanijos žydų padaugėjo 1100 proc.
Lietuvoje donoras ieškomas dėl to, kad čia gyveno itin daug žydų. Manoma, kad ne vienas tautietis gali turėti tinkamą genofondą.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno apie 160 000 žydų, kurie sudarė 7 proc. visų gyventojų. Lenkijos okupuotame Vilniuje tarpukaryje gyveno beveik 100 000 žydų, kurie sudarė 45 proc. miesto gyventojų.
Dėl atsinaujinusios ligos patyrė šoką
„Jeigu per artimiausias 5 savaites rasime donorą, motinai suteiksime dar vieną progą gyventi. Kol kas visa šeima esame ištikti šoko. Vos prieš porą savaičių ji atšventė savo 65-ąjį gimtadienį ir neseniai paliudijo savo antrojo anūko gimimą.
Nors ir žinojome, kad tokia liga kaip vėžys gali sugrįžti, tikėjome, jog ji mano mamai nebegresia. Deja, prie gero priprantama labai greitai“, – sakė sūnus.
Šiuo metu Sharon gydoma izoliuotame Hamersmito ligoninės skyriuje. Pirmadienį jai buvo pradėtas 6 savaites truksiantis chemoterapijos kursas.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios gydytojai nenaudoja pacientės vaikų audinių, yra ta, kad jie yra paveldėję vos pusę moters audinių. Tai reiškia, kad operacija yra kone pasmerkta žlugti.
„Sužinojusi, kad liga sugrįžo, mano mama patyrė šoką. Ji atrodė susirūpinusi, kadangi žino, koks skausmingas gali būti šalutinis vaistų poveikis. Vis dėlto ji nusiteikusi teigiamai ir pasiryžusi kovoti. Tikėkimės, kad ir visuomenė priims šį iššūkį“, – kalbėjo Jonni.
Žydiškos kilmės donorų mažiausiai
Ann O'Leary, pagrindinė „Anthony Nolan“ labdaros fondo registrų vadovė, teigė, kad registracija donorystei yra ypač svarbi. Suteikdami informacijos apie save gerokai palengvinate tinkamo donoro paiešką ir taip suteikiate didesnę galimybę išgyventi.
„Kartu su savo šeima Sharon neįtikėtinai daug prisidėjo prie informacijos skleidimo ir registracijos donorystei populiarinimo. Už tai jie buvo apdovanoti specialiu „Anthony Nolan“ labdaros rėmėjo apdovanojimu.
Nuoširdžiai skatiname visus, kurie dar nėra užsiregistravę, tai padaryti. Tai iš tiesų nesudėtinga operacija, galinti išgelbėti kito žmogaus gyvybę.
Tam, kad registracija būtų galima, asmuo turėtų būti 16 – 30 metų amžiaus, sverti ne mažiau nei 50 kilogramų bei būti geros sveikatos. Šiuo metu ypač ieškome žydiškos kilmės asmenų, kadangi tarp jų yra mažiausiai užsiregistravusių donorų“, – tvirtino A. O'Learry.
Jai pritarė ir Sharon sūnus Jonni, nuoširdžiai prašydamas visuomenės pagalbos.
„Šiuo metu iš tiesų lenktyniaujame su laiku. Vos po 5 savaičių jai reikės atlikti operaciją, o donoras kol kas taip ir nebuvo surastas“, – teigė jis.
Apie ligą
Lėtinę mieloidinę leukemiją sukelia genetiniai leukocitų pokyčiai. Dėl to prasideda nevaldoma baltųjų kraujo kūnelių gamyba, vadinama leukocitoze.
Rizikos veiksniai, galintys sukelti ligą yra jonizuojanti apšvita, cheminės medžiagos ir tam tikri gydymo būdai, pavyzdžiui, chemoterapija arba imunosupresija.
Liga priklauso retosioms ligoms, ji kasmet nustatoma 1 arba 2 asmenims iš 100 tūkst. gyventojų. Liga pirmą kartą dažniausiai diagnozuojama 50 – 60 metų asmenims.
Ligos pradžioje jaučiamas nuovargis, mieguistumas, prakaitavimas naktį, svorio mažėjimas, karščiavimas. Ligai progresuojant, pradeda didėti kepenys ir blužnis, dėl to padidėja slėgis viršutinėje pilvo dalyje.
Didėjant leukocitų skaičiui, savijauta blogėja, sutrinka kaulų čiulpų gebėjimas gaminti normalias ląsteles.
Jei liga progresuoja toliau, po kiek laiko ji gali pereiti į ūminę fazę, kuri yra pavojinga gyvybei.
Kas yra kamieninės ląstelės ir kam jos reikalingos?
Kamieninės ląstelės unikalios tuo, kad gali virsti bet kuria kita organizmo ląstele. Taip jos užtikrina nuolatinį kraujo, odos ląstelių atsinaujinimą. Jos atnaujina virškinimo trakto audinius, dalyvauja kaulų lūžių, žaizdų bei kitų audinių ir organų gijimo procesuose.
Daugiausiai žinomos – kaulų čiulpų kamieninės ląstelės: kaulų viduje esantys kaulų čiulpai yra pilni kamieninių ląstelių, iš kurių formuojasi visos kraujo ląstelės.
Susirgusiems kraujo vėžiu asmeninms ne visada padeda gydymas vien vaistais, tad daliai jų gali padėti tik donoro kamieninių ląstelių persodinimas.
Transplantacijos metu sergančios paciento ląstelės pakeičiamos sveikomis donoro ląstelėmis.
Kamieninių ląstelių ėmimas iš kaulų čiulpų – chirurginė procedūra. Donorui taikoma vietinė ar bendra nejautra ir, dažniausiai iš klubakaulio, sterilia adata imami kaulų čiulpai. Procedūra trunka kelias valandas ir paimama iki pusantro tūkstančio mililitrų kraujo ir kaulų čiulpų suspensijos.
Mažesnius kamieninių ląstelių galima rasti ir cirkuliuojančiame kraujyje.
Norintieji užsiregistruoti donorystei tai gali padaryti čia.
Dėl kitų klausimų ir noro padėti galima kreiptis į donoro paieškas organizuojantį fondą press@anthonynolan.org, temoje nurodant, kad kreipiatės dėl Sharon Berger, arba telefonu: 0207 424 6636.
