Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į ligą, kuri kasmet atsakinga už beveik 20 proc. mirčių Lietuvoje, vasario 4-ąją minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šia proga jos išvakarėse kalbinome Nacionalinio vėžio instituto (NVI) specialistes apie dabartinę situaciją Lietuvoje.
„2012 metais pasaulyje buvo nustatyta 14 mln. naujų vėžio atvejų ir 8,2 mln. žmonių mirė nuo vėžio. Prognozuojama, kad 2030 metais naujų vėžio atvejų skaičius padidės iki 21,3 mln., o mirusių nuo vėžio skaičius – iki 13,1 mln. Lietuvoje pastaruoju metu kasmet diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Dažniausia moterų piktybinė liga yra krūties, o vyrų – priešinės liaukos vėžys“, – aiškino NVI Mokslo tyrimų centro epidemiologė, vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Giedrė Smailytė.
NVI prevencinių programų koordinatorė dr. Daiva Gudavičienė tikina, kad lietuviams, kalbant apie vėžines ligas, dar tikrai yra kur pasitempti, nes apie vėžio diagnozę būtų galima sužinoti kur kas anksčiau, jei būtų atsakingai dalyvaujama prevencinėse programose.
– Kaip keitėsi sergamumas vėžiu Lietuvoje? – paklausiau NVI prevencinių programų koordinatorės dr. Daivos Gudavičienės.
– Pastaraisiais metais Lietuvoje nepastebėta ryškių sergamumo vėžiu pokyčių. Pagrindinis Lietuvos vyrų piktybinis navikas pastarąjį penkmetį buvo priešinės liaukos (prostatos) vėžys, kuris sudarė 30 proc. visų vyrų piktybinių navikų, antrojoje vietoje (13 proc.) – plaučių piktybiniai navikai, trečiojoje – odos (be melanomos) bei storosios žarnos piktybiniai navikai (po 9 proc.).
Higienos instituto duomenimis, Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Išskiriamos trys pagrindinės mirties priežastys (2013 m. jos sudarė 84 proc. visų mirties priežasčių): pirmoje vietoje – kraujotakos sistemos ligos, antroje – piktybiniai navikai, trečioje – išorinės mirties priežastys.
Išankstiniais duomenimis, nuo piktybinių navikų 2013 m. Lietuvoje mirė 4332 vyrai, t.y. 20,8 proc. visų mirusių vyrų. Daugiausia vyrų mirė nuo plaučių, trachėjos ir bronchų, priešinės liaukos, skrandžio ir storosios žarnos piktybinių navikų. Nuo piktybinių navikų 2013 m. Lietuvoje mirė 3540 moterų ir tai sudarė 17 proc. visų mirusių moterų. Moterų mirštamumo nuo piktybinių navikų rodiklis 2013 m. padidėjo, o daugiausia jų mirė nuo krūties piktybinių navikų.
– Kaip keitėsi pacientų amžius, ar padaugėjo susirgimų vėžiu tarp jaunų asmenų?
– Šiek tiek keitėsi moterų sergamumas piktybiniais navikais – padaugėjo odos piktybinių navikų, 2011 m. jie jau sudarė 18,6 proc. visų moterų piktybinių navikų.
Moterų krūties ir storosios žarnos piktybiniai navikai užėmė antrąją ir trečiąją vietas (atitinkamai 17,6 proc. ir 9,2 proc.). 2001–2011 m. piktybiniai odos navikai pagal sergamumo rodiklius užima trečiąją vietą tarp vyrų ir antrąją – tarp moterų kitų piktybinių navikų.
Tarp vyrų visose amžiaus grupėse pirmavo prostatos vėžys: 30–54 m. – 18 proc., 55–74 m. – 34 proc., per 75 m. – 22 proc. Tarp moterų: 30–54 m. – krūties vėžys 27 proc., 55–74 m. – krūties vėžys 19 proc., per 75 m. – 23 proc. – kiti odos piktybiniai navikai (be melanomos), krūties – 11 proc.
– Kokios prevencinės programos šiuo metu taikomos Lietuvoje, kaip jos patobulėjo?
– Labai džiaugiamės, kad Lietuvoje vykdomos prevencinės programos. Apie jas žino, tikrinasi ir jų nauda tiki vis daugiau žmonių. Kol kas vykdomos šios prevencinės programos: gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa vykdoma 25–60 m. moterims. Jos metu citologinis gimdos kaklelio tyrimas atliekamas kas trejus metus.
50–69 metų pacientėms tikrinantis dėl krūties vėžio mamografija padaroma kas dvejus metus. Storosios žarnos (50–75 m.) vėžio prevencinė programa taikoma atliekant slapto kraujo išmatose testą, kuris daromas taip pat kas dvejus metus.
Dėl prostatos vėžio tikrinami 50–69 m. vyrai. Jeigu asmens tėvas ar brolis sirgo šia liga, prevencinė programa pradedama nuo 45 metų. Jos metu atliekamas kraujo tyrimas ir nustatomas PSA kiekis kraujyje.
Deja, ne visi šioms amžiaus grupėms priklausantys asmenys dalyvauja prevencinėse programose. Tikrai dar yra kur tobulėti, nes šiuo metu prevencinėse programose dalyvauja mažiau nei 30 proc. pacientų, o norint, kad vykdant prevencines programas sumažėtų mirštamumas nuo vėžio, reikėtų patikrinti bent 80 proc. tikslinės grupės. Kaip matome iš anksčiau pateiktų skaičių, mums reikia labai pasistengti.
Labai svarbu, kad visuomenė žinotų apie šias programas, kad naudotųsi galimybe nustatyti pradinių formų pakitimus. Tuomet gydymas ne toks invazinis, neprireikia operacijų, be to, jo rezultatai būna geresni.
– Galbūt dėl atsakingesnio žmonių požiūrio į sveikatą padaugėjo ankstyvų vėžio stadijų diagnozių?
– Taip tikrai yra, bet būtent taip ir turėtų būti. Ypač norisi paskatinti ateiti pasitikrinti tuos, kurie abejoja. Pajutus neaiškios kilmės simptomus nereikėtų informacijos ieškoti internete ar tartis su kaimynais, draugais, giminėmis. Geriausia yra konsultuotis su šeimos gydytojais, specialistais. Taip pat elgtis reikėtų ir tiems, kurie dar nieko nejaučia, – kaip tik jiems skirtos profilaktinės patikros programos.
Pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa pradėta vykdyti 2004 m. Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2005 m. ankstyvųjų stadijų vėžys diagnozuotas 715, antros ir vėlesnių stadijų – 307 moterims. Tai, kad vis dažniau aptinkamas ankstyvųjų stadijų vėžys, neabejotinai lemia vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa.
Tokia ankstyva ir neišplitusi gimdos kaklelio vėžio forma, kaip teigia sveikatos priežiūros specialistai, yra visiškai išgydoma. Dabar ankstyvosios stadijos gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas keletą kartų dažniau nei tada, kai ši prevencinė programa dar nebuvo pradėta vykdyti. Pavyzdžiui, 2003 m. buvo nustatyta 118 neišplitusio vėžio atvejų, o 2012 m. – beveik 7 kartus daugiau, t.y. 805. Nors Lietuvoje mirštamumo nuo gimdos kaklelio vėžio atvejų mažėja, jie tebėra vieni didžiausių Europoje.
Dar laukiame, kada bus nustatoma daugiau nulinės stadijos krūties vėžio. Deja, neretai pagal programą siunčiamos tikrintis moterys, kurios jau užčiuopia darinius krūtyse, o kartais skundžiasi netgi vizualiai auglio deformuotomis krūtimis. Tokios pacientės turėtų būti išsyk siunčiamos į onkologo konsultaciją, o ne pasitikrinti pagal programą. Pagal ją tiriamos tos, kurioms dar nėra jokių ligos simptomų.
Žinoma, kol kas mūsų šalies moterų sergamumo ir mirtingumo rodikliai vis dar didesni nei, pavyzdžiui, Švedijoje, Suomijoje, Danijoje ar Norvegijoje, tačiau tai galima paaiškinti tuo, kad minėtose šalyse tokios prevencinės programos pradėtos vykdyti daugiau nei prieš 50 metų, o mūsų šalyje jos dar gana naujos.
Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, o iš viso šalyje onkologinėmis ligomis serga apie 100 tūkst. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų. Todėl nieko keista, kad informacija apie galimus vėžio simptomus ir natūralius būdus užkirsti kelią tokioms ligoms – labai populiari ir ieškoma.
Artėjant Pasaulinei kovos su vėžiu dienai naujienų portalo lrytas.lt tiesioginėje transliacijoje ketvirtadienį 10 val. ryto „Sveikatos“ skilties redaktorė Gintarė Kaminskienė su Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutu Juozu Ruolia pasikalbės, kaip iš tiesų galime išvengti vėžio? Ar žoliniai preparatai pajėgūs išgydyti onkologines ligas? Kiek vėžio vystymuisi įtakos turi mityba?
Kviečiame klausimus pateikti tiesiogiai transliacijos metu.
