Oskaro Minkovskio diabeto centro specialistė Eglė Minevičienė medicinos laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo, kad tikroji ligos statistika yra dar liūdnesnė, nes yra itin daug nediagnozuotų atvejų, kai žmogus apie ligą, kuri naikina jo organizmą, net neįtaria.
„Būtent 2 tipo diabeto paplitimas yra labai didelis, pasaulyje šia liga serga 1 iš 11 žmonių, Lietuvoje, ypač kai kuriuose regionuose, serga 1 iš 10. Cukrinis diabetas yra klastinga liga. Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje nesukelia skausmo, žmogus jaučiasi gerai. Tačiau visi metaboliniai medžiagų apykaitos sutrikimai vyksta ir ligos šaknys į organizmą yra įleidžiamos vis gilau ir giliau“, – kalbėjo E. Minevičienė.
LSMU lektorius, Gyvensenos medicinos studijų programos vadovas, Oskaro Minkovskio diabeto centro specialistas Tomas Vaičiūnas laidoje pasakojo, kad pasaulio mokslininkai jau seniai įrodė, jog viena iš svarbiausių 2 tipo diabeto atsiradimo priežasčių – modernios gyvensenos pasekmė.
Specialistas dalinosi, kad gydymo poreikis Lietuvoje yra labai didelis ir džiaugėsi, kad LSMU specialistai sutelkė pajėgas ir šiandien specializuotame centre 2 tipo diabetu sergantiems žmonėms gali pasiūlyti specialias gydymo programas.
„Nesubalansuota mityba, stresas, rizikinga elgsena, nesaikingas alkoholio, tabako gaminių vartojimas bei fizinis pasyvumas – įvairiausių klinikinių epidemiologinių tyrimų kontekste šie komponentai nurodomi kaip pagrindiniai rizikos veiksniai 2 tipo diabeto vystymuisi. Žinodami šiuos veiksnius, galime bandyti ligą sėkmingai suvaldyti ir, galbūt, pasiekti remisiją. Džiaugiamės, kad pagaliau galime pasiūlyti mokslu grįstas, klinikines, nefarmakologines intervencijas, būtent 2 tipo diabeto, nutukimo gydymui“, – kalbėjo T. Vaičiūnas.
LSMU mokslininkų ir gydytojų sukurtos programos tikslas yra padėti išvengti 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo, o jau sergantiems – siekti ligos regresijos ar geresnio valdymo.
„Svarbu individualizuoti pagalbą, vertinti kiekvieno žmogaus sveikatos būklę, gyvensenos ypatybes. Negalime sakyti žmogui valgyti pusryčius 9 valandą, jeigu tas žmogus keliasi į darbą 6 valandą ryte. Tarptautinė bei Lietuvoje pradėta kaupti patirtis rodo, kad programos, kuriose bent dvi savaites žmogus gyvena nustatytu ritmu, pabando gautas žinias taikyti praktikoje, yra apibendrinamos naujausių mokslinių tyrimų rezultatų kontekste“, – laidoje dalinosi gyvensenos medicinos specialistė E. Minevičienė.
Personalizuota ir šiuolaikiniam gyvenimo ritmui pritaikyta programa, koordinuojama skirtingų sričių medicinos specialistų, leidžia identifikuoti ligos priežastis, sėkmingai kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje ir susigrąžinti kokybišką, pilnavertį gyvenimą.
Centro psichologė Laura Digrytė-Šertvytienė atkreipė dėmesį, jog labai svarbu paciento tvirta motyvacija – kad jis ne tik norėtų imtis permainų, bet ir žinotų, kaip jų pasiekti.
„Kartais pateikiu pavyzdį apie naujametinius pažadus. Dažnas sako: „Nuo sausio pirmosios pradėsiu sportuoti, pradėsiu rūpintis savo sveikata, keisiu savo mitybą“. Žmogus išsikelia daug tikslų, bet labai dažnai tai ir lieka tik pažadais. Reikia, kad motyvacija būtų palaikoma per tam tikrus žingsnius: ar tas tikslas yra pamatuojamas, svarbus, reikšmingas, ką žmogus turi padaryti, kad tikslas būtų pasiektas. Kada žmogus išsikelia labai nerealistišką tikslą, tampa labai sunku išlaikyti motyvaciją“, – dalinosi L. Digrytė.
Gyvensenos medicinos studijų programos vadovas Tomas Vaičiūnas taip pat dalinosi, kad gerosios klinikinės patirtys 2 tipo diabeto gydymui, insulino rezistencijai, mažinimui, viršsvorio korekcijai dažniausiai yra susijusios su pagrindinėmis 4 „piliulėmis“.
„Dažniausia priežastis, dėl ko žmonės turi sutrikusią angliavandenių apykaitą, yra neracionalūs pasirinkimai, diktuojami socialinės aplinkos. Įvairūs klinikiniai epidemiologiniai tyrimai rodo, kad sergant 2 tipo diabetu, pacientai turi didelį dėmesį kreipti į produktų maistingumą, ne tik kalorijas. Taip pat, dažnas pamiršta fizinio aktyvumo svarbą. Mūsų tikslas yra priminti, kokį malonumą gali suteikti vidutinio arba mažo intensyvumo fizinis aktyvumas“, – kalbėjo specialistas.
Ilgalaikius trokštamus rezultatus galima pasiekti tik tada, kai žmogus išmoksta ir pripranta prie naujo, jo sveikatai palankesnio gyvenimo būdo. Būtent ilgaamžiškumas ir tvarumas yra sukurtų ir individualiai pritaikomų programų tikslas.
„Išėjus iš kontroliuojamos aplinkos centro, viskas priklauso nuo paties paciento. Tai žinodami, mes užtikriname, kad mūsų pacientai, po intensyvios programos dalies, toliau turėtų galimybę konsultuotis ir tęsti pradėtą veiklą. Remdamiesi tyrimais, mes matome, kad tik pastatę pacientą ant vadinamų bėgių, bet toliau nevažiuodami kartu, susiduriame su rizika, kad pacientas vėl grįš į tą patį užburtą ratą“, – pasakojo T. Vaičiūnas.
Gyvensenos medicinos specialistė E. Minevičienė taip pat dalinosi, kad dvi programos savaitės yra savotiškas paciento panardinimas į naujas patirtis. Atlikus tyrimus programos pradžioje bei pabaigoje, specialistai gali pamatyti konkretų rezultatą.
Su šypsena veide laidoje T.Vaičiūnas atskleidė, kad gyvensenos intervencijos turi šalutinį poveikį, kurį specialistams teko stebėti ne vienoje klinikoje.
„Dažniausi šalutiniai poveikiai, pasitaikantys pacientams, yra cholesterolio mažėjimas, svorio kritimas, pilvo apimties sumažėjimas. Tai įvyksta ganėtinai drastiškai, per sąlyginai trumpą laiką, 36-40 savaičių“, – laidoje džiaugėsi T. Vaičiūnas.
Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8!
