Medicinos epidemiologo Ričardo Dollo teigimu, rūkymas naviko atsiradimo tikimybę didina 29–31 proc., o netinkama mityba – net 50 proc. Išvada: maisto svarba vėžio prevencijai – didžiulė. Tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gyvensenos medicinos studijų programos vadovas, biomedicinos mokslų daktaras Tomas Vaičiūnas pastebi, kad daugeliui trūksta aiškumo, kokia mityba yra sveikatai palanki.
„Jeigu mes kiekvieno paklaustume, kas yra subalansuota mityba? Tikriausiai gautume šimtą plius vieną variaciją“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ sakė T.Vaičiūnas.
Jis paaiškino, kad onkologinių ligų profilaktikai svarbu ne tik patiekalų maistingumas.
„Norint prevenciškai apsaugoti mūsų sveikas ląsteles, kasdieniame racione turime užtikrinti gerųjų angliavandenių suvartojimą“, – sakė T.Vaičiūnas ir pridūrė, kad daugelis be reikalo demonizuoja visus angliavandenius.
Gerųjų angliavandenių svarba organizmui
Pasak specialisto, skirtingus angliavandenius organizmas apdirba nevienodai.
„Kai mes turime paprastąjį angliavandenį – cukrų, baltus miltus ir visus jo gaminius, stipriai perdirbtus, gruzdintus, kaitintus, augalinės kilmės produktus, stipriai perdirbtus mėsos produktus, įskaitant dešras, vyniotinius – ten gausu blogųjų angliavandenių.
Jie labai greitai suskyla, lieka blogieji šalutiniai produktai ir turime labai blogą efektą“, – aiškino T.Vaičiūnas.
Pasak jo, daug geriau rinktis pilnagrūdes kultūras, vaisius, daržoves, sėklas, ankštinius produktus, kurie nėra perdirbti.
„Tai yra geroji angliavandenių grandinė. Ji patekusi į virškinamąjį traktą skirtingai skyla ir turi visiškai kitą įsisavinimo ir poveikio efektą“, – pabrėžė T.Vaičiūnas.
Jo teigimu, organizmas kartu gauna oksidacinį stresą mažinančių ir imuninę sistemą skatinančių junginių.
Lėkštėje – vaivorykštės spalvos
T.Vaičiūnas patarė sutelkti dėmesį ne į tai, kokių maisto produktų reikia atsisakyti, bet kuriais verta praturtinti savo mitybą.
„Esame pamiršę pilnagrūdes maistines kultūras, vaisius, daržoves, sėklas, riešutus. Juos iš esmės naudojame kaip lėkštės papuošalą, o ne bazinį pagrindą, patiekalą. Čia yra didžiausia problema“, – teigė specialistas.
Jis pabrėžė, kad derėtų sumažinti sočiųjų riebalų suvartojimą. Tačiau neverta nukrypti į kraštutinumus.
„Kai aš galiu pasirinkti, ar valgyti bandelę iš baltų miltų, kuri yra sotieji riebalai, sąmoningai atsisakau rinkdamasis alternatyvą iš pilnagrūdės kultūros, kur naudojami gerieji riebalai.
Tai yra avokadas, šalto spaudimo nerafinuotas alyvuogių aliejus. Sėklos ir riešutai savyje neša labai daug labai daug poli ir mononesočiųjų riebalų rūgščių, kurios mūsų organizme nepalieka iš esmės jokių neigiamų skilimo produktų“, – aiškino T.Vaičiūnas.
Jis pridūrė, kad į racioną svarbu įtraukti kuo daugiau gamtos gėrybių. Lėkštėje turėtų būti įvairios vaivorykštės spalvos.
Pataria mėsą valgyti saikingai
T.Vaičiūnas patarė pieno produktus vartoti saikingai. Pasak jo, įvairios organizacijos pataria tai daryti ne daugiau 2–3 kartus per savaitę.
Pavyzdžiui, fermentiniame sūryje yra gausu kenksmingų sočiųjų riebalų. Kita priežastis – pieno produktuose tradiciškai yra nemažai pridėtinio cukraus.
„Mes mėgstame sūrelius, jogurtus, kurie yra prisotinti ne tik paprastų cukrų, bet ir stabilizatorių, kitų cheminių junginių, naudojamų maisto pramonėje, kas turi akumuliacinį efektą.
Dažnas įsitikinęs, kad nevartoja daug cukraus ir blogų riebalų. Bet ar pagalvojate, kad dienos eigoje suvalgėte bandelę, kepsnį, troškinį? Jau surinkote daugiau neigiamų junginių, nei reikėtų per savaitę“, – įspėjo T.Vaičiūnas.
Specialistas išskyrė perdirbtos mėsos produktus. Pasak jo, tai yra „onkologinių ligų vystymosi rykštė“.
„Mokslas konstatavo, kad perdirbti mėsos produktai yra pirmos grupės, patys aršiausi kancerogenai, kurie sukelia onkologinius sutrikimus“, – įspėjo T.Vaičiūnas.
Jis pridūrė, kad raudona mėsa priskiriama antrai kancerogenų grupei. Pasak jo, tokį maistą reikėtų valgyti saikingai.
„Jeigu jūsų bazę sudaro vaivorykštė, o šalia turite nedidelį kiekį steiko (kepsnio, red. pastaba), tikėtina, kad su tuo viskas yra labai gerai. Bet ne atvirkščiai, kaip esame įpratę“, – pabrėžė T.Vaičiūnas.
