Šiais laikais žmonija gerokai nutolo nuo sveikos mitybos sąvokos, esame arba apsėsti maisto, arba jo bijome ar tiesiog žiūrime į jį kaip į neišvengiamą blogybę. Dietinę mitybą prilyginome sveikai mitybai, net jei dietos neveiksmingos ir formuoja nesveiką santykį su maistu, podraug versdamos ignoruoti tikruosius mūsų organizmo poreikius. 95 proc. dietų besilaikantiems žmonėms jų poveikis, deja, būna laikinas: jie ne tik vėl priauga svorio, bet ir gerokai viršija buvusį prieš dietą.
Intuityvaus valgymo koncepcija siekia grąžinti natūralų valgymo būdą – tokį, kuris skatina pagarbą savo organizmui. Kas yra intuityvus valgymas? Pirmiausia tai – ne dieta, o valgymo būdas, padedantis atkurti sveiką santykį su maistu, kūnu ir protu.
Pasak knygos autorių – dietologės Evelynos Tribole ir nutukimo gydymo ekspertės Elyse‘os Resch – valgant negalima vadovautis išoriniais signalais ( t.y. laikytis kokios nors dietos nurodymų ar skaičiuoti kalorijas). Dietos verčia mus rinktis, pavyzdžiui, salotas vien todėl, kad taip nurodyta dietos plane, o juk mes galbūt daug mieliau tą dieną sukirstume kepsnį.
Knygos autorės sako: pažvelkite į savo vidų, įsiklausykite į vidinius sotumo ir pasitenkinimo signalus, kuriuos siunčia organizmas.
Štai 10 svarbiausių intuityvaus valgymo principų:
Atsikratykite dietinio mąstymo.
Gerbkite alkį.
Susitaikykite su maistu.
Pasipriešinkite Mitybos cenzoriui.
Pajuskite, kada pasisotinote.
Atraskite malonumą.
Nevalgykite siekdami malšinti emocijas, nemaitinkite savo liūdesio.
Gerbkite organizmą.
Mankšta: pajuskite skirtumą.
Rūpinkitės sveikata: nuosaiki mityba.
Kiekvienas principas knygoje išsamiai aprašomas.
Šiame interviu dietologė Evelyn Tribole pasakoja, kaip tapti intuityviu valgytoju, ir paneigia mitus apie šį valgymo metodą.
Daugelis žmonių mano, kad jeigu laikosi ne griežtos dietos, o tokios, kuri neperžengia sveiko proto ribų, tai iš esmės jie nesilaiko dietos. Ką apie tai manote?
Dieta yra dieta, nesvarbu, kaip ją pavadinsi. Mane erzina bendrovių, esą padedančių mesti svorį, reklamos. Jose teigiama, kad jų lieknėjimo programa grįsta ne dieta. Tačiau jeigu skaičiuoji kalorijas arba stengiesi rinktis nekaloringą maistą – tai jau dieta. O rezultatas visuomet būna toks pat. Ne vienas ir ne du moksliai tyrimai įrodė, kad dietos besilaikantys žmonės vėliau priauga dar daugiau svorio. Ne todėl, kad dietos yra neveiksmingos, o todėl, kad jos sukuria dar didesnių psichologinių problemų.
Kaip tapti intuityviu valgytoju?
Jei nusprendėte juo tapti, turite sustoti ir įsiklausyti, ką sako jūsų organizmas – tai neatsiejama šio proceso dalis. Žinoma, jei jūs užsivertę darbais, esate pervargę, nuolat neišsimiegate ir patiriate stresą, bus labai sunku išgirsti savo organizmo signalus. Nors intuityvaus valgymo principų yra dešimt, jo esmę nusako 3 dalykai:
Gebėti atskirti fiziologinį alkį nuo emocinio ir valgyti tada, kai to iš tikrųjų reikalauja organizmas. Pasitikėti vidiniu alkio jausmu ir gebėti atpažinti sotumo signalus. Besąlygiškai leisti sau valgyti tai, kas patinka.
Kartais intuityvus valgymas yra suprantamas neteisingai. Su kokiomis vertinimo klaidomis esate susidūrusi? Pavyzdžiui, teigiama, kad intuityvus valgymas – tai tik dar viena dieta.
Pirmasis intuityvaus valgymo principas teigia: „Atsikratykite dietinio mąstymo“. Vadinasi, tai nėra dieta. Bet esu sutikusi žmonių, kurie intuityvaus mąstymo principus iškraipo, puola į kraštutinumus, sakydami: „Jei valgai, kai nesi alkanas, vadinasi, persivalgai.“ Intuityvus valgymas – tai lankstus tam tikrų mitybos principų rinkinys, aiškinantis, kaip tapti savo organizmo poreikių ekspertu. Juk tik jūs žinote, ką galvojate, ką jaučiate, ką esate patyręs.
Ko gero, didžiausia nesąmonė, kokią esu girdėjusi, – kad intuityvus valgymas propaguoja menkaverčio maisto dietą. Manau, tokį požiūrį sąlygojo neteisingas vieno iš principų suvokimas. Ketvirtas principas teigia: „Susitaikykite su maistu“, o tai reiškia, kad turime leisti sau valgyti tai, ko norime. Tai vienas svarbiausių žingsnių, padedančių atkurti sveiką santykį su maistu, protu ir kūnu. Svarbu suvokti, kad vienas maisto produktas, patiekalas ar net viena diena nesugadins jums sveikatos ir nepakeis jūsų svorio. Žinoma, yra išimčių – pavyzdžiui, kai žmogus alergiškas riešutams.
Nors obuolio ir obuolių pyrago maistinė vertė skiriasi, susitaikydamas su maistu žmogus tampa emociškai objektyvus ir valgydamas nesieja savo pasirinkimo su kalte ar nusižengimu moralei.
Nesveika nuolat nerimauti dėl maisto. Dabar žmonės dažnai į maistą žiūri kaip į kažkokį baubą, kuris tukina ir yra žalingas. Jei nuolat jauti kaltę valgydamas, kaip gali mėgautis maistu?
Suvokę, kad galime valgyti, ką panorėję, pirmiausia turime savęs paklausti, ar išties vis dar norime to patiekalo ar produkto. Užduokite sau klausimą: „ Ar išties dabar noriu šio patiekalo?“ Atmeskite „paskutinės vakarienės“ mąstymą, žadinantį norą prisivalgyti „draudžiamo maisto“ tiek, kiek tik pajėgiate, nes rytoj vėl reikės laikytis dietos.
Mokslininkai atliko ne vieną tyrimą, aiškindamiesi, kas atsitinka, kai žmogus leidžia sau valgyti, ką nori. Pasirodo, kuo labiau tam tikras patiekalas yra prieinamas, tuo labiau silpnėja noras jį suvalgyti. Tam įrodyti buvo išbandyti įvairiausias maistas, įtraukti šokoladas, picos ir bulvių traškučiai. O tie, kurie nuolat laikosi dietų, net neturi galimybės priprasti prie tokio maisto. Maistas jiems taip ir lieka jaudininantis dirgiklis, ypač kai nustoja laikytis dietos.
Leidimas besąlygiškai valgyti norimą maistą – ne tas pats, kas persivalgymas. Leisdami sau valgyti tai, ką norime, išsaugome valgymo pojūčius – skonį, pasitenkinimą ir sotumo jausmą. Iš pradžių dauguma žmonių bijo, kad leidę sau valgyti, pavyzdžiui, ledus, jie nepajėgs susivaldyti ir siaubingai nutuks. Užtikrinu jus – jei ledus valgysite kasdien ar net keliskart per dieną, netrukus jie jums atsibos. Turėjau vieną pacientę, kuri atliko eksperimentą: kasdien pietums valgė grietininius ledus su vaisiais ir sirupu, bet netrukus nusivylė jų skoniu.
Daugelį žmonių labai stebina tai, kad ilgainiui jiems pradeda patikti sveikai maitintis. Pašalinus „draudžiamo maisto“ veiksnį, jie nustoja persivalgyti tokiais patiekalais.
- Kada galima įtraukti į savo mitybą patiekalus, kuriuos įprasta laikyti draudžiamais ir „nuodėmingais“?
- Įtraukiant „draudžiamą maistą“ į mitybą, svarbu daryti tai tada, kai jaučiatės pasiruošęs. Tai reiškia – kai esate išugdęs gebėjimą reaguoti į alkio ir sotumo signalus. O taip pat gebate atskirti fiziologinį alkį nuo emocinio. Taip pat siūlyčiau „nuodėmingus“ patiekalus įtrauktį į racioną pamažu, tada, kai nejaučiate streso ir nuovargio.
- Kaip išmokti pasitikėti savimi sprendžiant, ką valgyti ir kiek?
- Turite įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus ir į juos reaguoti. Tyrinėkite save. Pavyzdžiui, jei šįryt suvalgėte sotesnius pusryčius nei paprastai, paklauskite savęs, ar ilgiau jautėtės sotus? Kaip jūsų organizmas reagavo į pasirinktą maistą? Ar kitą kartą, esant toms pačioms aplinkybėms, rinktumėtės tą patį patiekalą, tą pačią porciją? Intuityvaus valgymo esmė – tyrinėti save ir mokytis iš savo patirties – tai labai asmeniški atradimai. Niekas kitas negali to išsiaiškinti, tik jūs pats.
- Kaip išgirsti vidinius alkio ir sotumo signalus?
- Svarbiausia – dėmesingai įsiklausytis ir nesiblaškyti, o tai padaryti daugeliui žmonių labai sunku. Tai reiškia, kad valgydami neturėtumėte žiūrėti televizoriaus, tikrinti pašto, rašyti žinučių, skaityti laikraščių ar knygų, šnekėti telefonu. Jei tai pernelyg sudėtinga, pradžiai siūlau pasirinkti dienos metą, kada maistui galite skirti visą savo dėmesį. Valgydami atkreipkite dėmesį į skonį, konsistenciją, pasitenkinimą bei sotumo jausmą, stebėkite, kiek laiko praėjo, kol vėl pasijutote alkanas.
- Savo knygoje rašote ir apie pacientus, turinčius valgymo sutrikimų. Gal papasakotumėte, kokiais metodais vadovaujatės, mokydama juos intuityvaus valgymo principų?
- Svarbu atpažinti, kad žmogus turi valgymo sutrikimų, kad jo alkio ir sotumo „matuoklis“ neveikia. Prireiks laiko, kol toks žmogus pajėgs išgirsti ir tinkamai reaguoti į organizmo siunčiamus signalus. Iš pradžių tokiems pacientams sudarau tam tikrą mitybos planą, kurio paskirtis – išsaugoti jų sveikatą, juk jis reikalingas ne mažiau nei gipsas lūžus rankai, nes paspartina sveikimo procesą.
- Kiek laiko prireikia pacientams, turintiems valgymo sutrikimų, valgyti intuityviai, kad suvoktų išgiję? Turiu omeny rezultatą.
- Tai labai individualu.
- Kokių sveikos mitybos mitų dažniausiai aptinkate moterų žurnaluose?
- Nėra greito vaisto, kaip suliesėti. Medžiagų apykaitą gerinantys produktai tėra reklamos antis, dietos, esą padedančios greitai suliesėti, iš tikrųjų neveikia. O žurnaluose matomi modeliai – tik graži iliuzija, kuriama su Photoshop pagalba.
- Ką dar turėtų žinoti skaitytojai apie intuityvų valgymą?
- Tik jūs patys galite pažinti savo organizmą, o pažinimas – didelė jėga. Jei stengsitės patirti pasitenkinimą valgydami, derinsite mitybą su malonumą teikiančiu judėjimu, tai iš tikrųjų padės jums pasijusti geriau. Įsitikinsite, kad gera savijauta gali būti pastovi būsena.
