Lietuviai medikai išsaugojo vėžiu susirgusiai emigrantei krūtį

Kuo labiau pasitikėti – amerikiečiais gydytojais ar vilniečiais onkologais? Prieš aštuonerius metus JAV įsikūrusi buvusi pedagogė Nijolė (56 m.), užklupta krūties vėžio, ilgai ieškojo atsakymo į šį klausimą. Nors ir turėjo JAV galiojantį sveikatos draudimą, galiausiai ji ryžosi operacijai gimtinėje. Ir nesigaili.

Krūties vėžio diagnozė nebereiškia, kad teks gyventi be šios kūno dalies.<br>V.Balkūnas
Krūties vėžio diagnozė nebereiškia, kad teks gyventi be šios kūno dalies.<br>V.Balkūnas
Daugiau nuotraukų (1)

Danutė Jonušienė ("Gyvenimo būdas")

Aug 19, 2012, 3:07 PM, atnaujinta Mar 17, 2018, 7:17 AM

Šiandien Nijolė gali drąsiai žvelgti į savo atvaizdą veidrodyje.

„Operuota krūtis dabar atrodo net gražesnė – ji yra mažiau nukarusi nei sveikoji. Matyt, reikės patobulinti ir sveikąją krūtį”, – apie ketinimus prasitarė moteris.

Amerikiečiai onkologai norėjo pašalinti visą vėžio pažeistą krūtį, o Vilniaus universiteto Onkologijos institute Nijolei buvo atlikta tausojanti operacija, leidusi išsaugoti dalį krūties ir pažasties audinių.

Krūties vėžio diagnozę Pensilvanijos valstijoje įsikūrusi lietuvė sužinojo atsitiktinai užsukusi į kliniką, kur jai buvo atlikta mamografija.

Kai anksčiau šeimos gydytoja pasiteiraudavo Nijolės, ar ji nenorėtų atlikti tokio tyrimo, ji stumdavo šią mintį tolyn.

O kartą darbas, kuriame lietuvė atsakinga už reklaminių laiškų siuntimą, baigėsi šiek tiek anksčiau.

Eidama gatve ji pamatė klinikos iškabą ir išgirdo, tarsi kas būtų sakęs: „Sustok, moterie, tau reikia pasitikrinti sveikatą.”

Kadangi viena mamograma buvo nelabai aiški, pakartojus tyrimą ir dar papildomai ištyrus audinio gabalėlį neliko abejonių – krūties vėžys.

Šiemet gegužės pradžioje diagnozę sužinojusi Nijolė suprato, kad reikia gelbėtis. Bet kaip?

JAV pacientai turi patys pasirinkti gydymo metodą, o onkologas gali jiems tik patarti. Tokia užduotis yra sunki netgi medicininį išsilavinimą turinčiam pacientui, o Nijolei tai buvo dar sudėtingiau.

Trukdė ne tiktai kalbos barjeras, bet ir tai, kad kiekvienas specialistas kalba iš savo varpinės ir nėra vienos aiškios nuomonės.

„Blogai, kad vėžys, tačiau gerai, jog ankstyvoji stadija”, – tik tiek įsidėmėjo lietuvė.

Iš pradžių Nijolei buvo keista, kad JAV gydytojas tikrino vien krūtis, o ne kraują, kepenis, gimdą.

„Mama, reikia ištirti visą organizmą – juk vėžys gali būti nukeliavęs ir kitur”, – telefonu jai patarė Lietuvoje gyvenantys vaikai.

Nors amerikietis medikas ramino lietuvę, kad nėra jokio pavojaus, ši mintis mažai guodė Nijolę. Mat buvo aptiktas ne tik piktybinis darinys, bet ir po visą krūtį išsisėję vadinamieji kalcinatai – kalcio druskos. Dėl to buvo siūloma šalinti visą krūtį.

Lietuvė su tuo sutiko. Tačiau vieną dieną telefonu paskambinusi duktė atvėrė jai akis: „Mama, ne karo metai. Kaip tu gyvensi be krūties? Tai tau nuolat primins vėžį. Grįžk, tu mums labai reikalinga.”

Iki tol apie krūties vėžį Nijolė žinojo labai nedaug. Dabar ji įsitikinusi, jog ši liga galėjo ją paliesti ir dėl to, kad pernelyg mažai save mylėjo.

Moteris apgailestavo nepritapusi svetur. Gyvendama JAV ji jautėsi esanti tik vyro žmona. Lietuvoje ji buvo pripažinta pedagogė, dirbo su vaikais, o už Atlanto – su popieriais.

Pasitarusi su vyru Nijolė nutarė važiuoti gydytis į Lietuvą.

Pirmąjį susitikimą su Nijole puikiai prisimena Vilniaus universiteto Onkologijos instituto habilituotas medicinos daktaras Valerijus Ostapenka.

Gydytojas ilgai su ja diskutavo, kiek krūties šalinti – visą ar tik dalį.

Pastarąją operaciją įmanoma atlikti specializuotuose centruose, kur kartu su chirurgais dirba radiologai, patologai, todėl operacijos metu įmanoma nustatyti, ar yra pažeistas vadinamasis sarginis limfmazgis, ar ne.

Nuo to priklauso ne tik krūties vėžio operacijos apimtis, bet ir gydymo taktika bei pacientės gyvenimo kokybė po operacijos.

Neaiškumų kilo ir dėl kalcinatų (kalcio druskų), aptiktų krūtyje šalia vėžio židinio. Yra skiriamos penkios kategorijos ląstelių, kaupiančių šias druskas. Dvi jų susijusios su krūties vėžio rizika.

Laimei, Nijolės liga buvo laiku nustatyta.

„Kai į mus kreipiasi moteris, kurios navikas yra 11–20 milimetrų skersmens, mes ją giriame, kad ji yra šauni, laiku pastebėjo ligą.

O šiuo atveju navikas buvo vos kelių milimetrų dydžio”, – pasakojo gydytojas V.Ostapenka.

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuva.

Šiuolaikinės diagnostikos priemonės padeda nustatyti ankstyvosios stadijos ligą.

Praėjo ir laikai, kai krūties vėžio paženklintos moterys būdavo priverstos gyventi be vienos krūties.

„Anksčiau būdavo taikoma radikali operacija – chirurgas privalėdavo pašalinti visą krūtį ir visus limfmazgius. Dabar tokios būtinybės nebėra. Pakanka pašalinti pažastyje esančius vadinamuosius sarginius limfmazgius”, – aiškino gydytojas V.Ostapenka.

Krūties operacija tapo tikslesnė, mažesnės apimties, ir pacientė kur kas greičiau grįžta į darbą.

Tokių gerų rezultatų įmanoma pasiekti taikant kombinuotąjį gydymą – chemoterapiją, gydymą spinduliais, biologinę terapiją.

Likus parai iki operacijos aplink krūties auglį yra suleidžiama specialaus radioaktyviojo preparato. Sušvirkštas medikamentas nukeliauja iki artimiausio limfmazgio.

Jo vieta nustatoma tiriant specialiu aparatu – gama kamera. Tokia procedūra vadinama limfografija.

„Ją atlikus dar negalima pasakyti, ar limfmazgis yra pažeistas naviko, ar ne.

Įmanoma tik nurodyti, kurį iš keliolikos pažasties limfmazgių reikia šalinti, nes jame yra didžiausia metastazės tikimybė”, – aiškino Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Branduolinės medicinos skyriaus vedėjas Sigitas Tiškevičius.

Kitas svarbus etapas – operacija. Kad chirurgui būtų lengviau aptikti ir pašalinti reikalingą limfmazgį, papildomai suleidžiama specialių audinių dažų. Jį aptikti padeda radiometras.

Pašalintas limfmazgis siunčiamas ištirti į Valstybinį patologijos centrą.

Naujasis gydymo metodas teikia ir daugiau privalumų.

„Anksčiau operuodami ankstyvosios stadijos krūties vėžį chirurgai šalindavo keliolika limfmazgių, mat tikimybė aptikti metastazių limfmazgiuose siekia iki 20–30 procentų”, – pasakojo gydytojas S.Tiškevičius.

70 proc. atvejų patologas limfmazgiuose neaptikdavo metastazių, bet nelikdavo ir sveikų pažasties duobės audinių, kildavo įvairių komplikacijų.

Dabar vietoj keliolikos limfmazgių pakanka pašalinti vieną ar kelis, todėl atliekama mažesnės apimties operacija.

Lengviau ir gydytojui patologui, kuris, gavęs ne keliolika, o tiktai kelis limfmazgius, gali kur kas nuodugniau juos ištirti.

Metodas tinka ne visada

Kasmet šalyje nustatoma apie 1,5 tūkstančio naujų krūties vėžio atvejų, iš jų 70 proc. sudaro I ir II stadijų. 50–70 proc. tokių pacienčių įmanoma taikyti vadinamojo sarginio limfmazgio biopsiją.

Šis metodas Lietuvoje taikomas nuo 2003-iųjų. Pirmieji jo ėmėsi Vilniaus universiteto Onkologijos instituto specialistai.

Jei padidėję limfmazgiai yra aptinkami ultragarsu ar apčiuopiami pažastyje, vadinamojo sarginio limfmazgio biopsija nėra taikoma, nes būtina šalinti visus limfmazgius.

Vietoj trūkstamos kūno dalies – protezas

Krūtį dėl onkologinės ligos praradusioms moterims fizinis skausmas – ne pati didžiausia bėda. Kur kas daugiau kančių gali sukelti nepasitikėjimas savimi, moteriškumo praradimas, baimė būti atstumtai.

Taip teigė bendrijos „Viktorija” pirmininkė Gražutė Aulaitė (nuotr.). Ši bendrija vienija Vilniaus moteris, sergančias krūties ligomis.

Lengviausia atkurti krūtį taikant plastinę rekonstrukcinę operaciją ir naudojant silikoninius implantus. Tačiau toks būdas tinka ne visoms pacientėms. Kai nėra kitos išeities ir tenka pašalinti visą krūtį, ypač praverčia ortopedų naujovės, pavyzdžiui, lipnūs krūties protezai, naujų konstrukcijų liemenėlės.

Pacientėms nebereikia vata ar medžiaga maskuoti vietos, kurioje nebėra krūties.

Šiais laikais moterys po krūties operacijos gali plaukioti baseine, dėvėti palaidinę gilia iškirpte, vakarinę suknelę. Nauja krūtinė gali atrodyti nepriekaištingai, o operaciją primena tik randai.

Krūties netekusioms moterims siūlomi ir specialūs maudymosi kostiumėliai. Juose įtaisytos vidinės kišenės, skirtos krūties protezui.

Tokiu atveju išoriškai beveik neįmanoma atskirti, kuri krūtis buvo pažeista vėžio, o kuri – sveika. Krūtų protezai reikalingi ne tik dėl grožio. Jie skirti ir profilaktikai. Profesionaliai pritaikyti krūtų protezai neleidžia išsivystyti limfedemai – kauptis rankoje limfiniam skysčiui, atsirasti laikysenos sutrikimams, pečių ir sprando raumenų įtampai.

„Kūno spalvos protezas pagamintas iš silikono, savo struktūra panašus į tikrą krūtį. Netgi palietus ranka negalima atskirti, ar tai – dirbtinė krūtis, ar tikra”, – pasakojo vilnietė G.Aulaitė.

Vienintelė bėda – krūties protezą ir specialią liemenėlę galima nemokamai įsigyti kartą per metus, nes Valstybinė ligonių kasa neturi daugiau galimybių kompensuoti šių gaminių.

Ryžtingas aktorės sprendimas

Holivudo aktorė Christina Applegate (nuotr.), kuriai buvo nustatytas vėžio genas, atsikratė abiejų krūtų – ne tik naviko pažeistos, bet ir sveikos.

Keturiasdešimtmetė Kalifornijoje gimusi aktorė Ch.Applegate, kuri išgarsėjo savo vaidmeniu televizijos komedijoje „Vedęs ir turi vaikų”, sėkmingai tęsia savo karjerą.

2008-ųjų liepą per įprastinį patikrinimą tomografu aktorei buvo nustatytas vienos krūties vėžys.

Sužinojusi, kad turi krūties vėžio geną, didinantį riziką susirgti krūties vėžiu, Ch.Applegate nė kiek nesuabejojo – pasiryžo šalinti abi krūtis. Juo labiau kad aktorės motina Nancy Priddy taip pat buvo operuota dėl krūties vėžio. Po operacijos medikai paskelbė, kad aktorė yra sveika – jai nereikia taikyti radioterapijos ar chemoterapijos.

„Man buvo atlikta profilaktinė dviguba mastektomija. Nenorėjau vaikščioti pas gydytojus ir tikrintis kas keturis mėnesius. Norėjau viso to atsikratyti. Toks buvo mano sprendimas”, – prisipažino Ch.Applegate.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.