Nukreipus jonizuojančiąją spinduliuotę į piktybinę ląstelę, jis gali atlikti tokį pat darbą kaip ir skalpelis. Tam tikrais atvejais, derinant šį metodą su chemoterapija, nereikia net operacijos.
Spindulinė terapija gali būti taikoma gydant krūties, lytinių organų, prostatos, galvos ir kaklo srities, plaučių, odos, tiesiosios žarnos bei kitų lokalizacijų vėžį.
Tai, kad spindulinė terapija yra viena iš pagrindinių vėžio gydymo metodų, parodė neseniai Lietuvos pajūryje įvykusi tarptautinė konferencija.
Į šį renginį Vilniaus universiteto onkologijos institutas pakvietė mokslininkus, kurie yra šios medicinos srities žinovai.
Nulinė stadija - ar tai jau vėžys?
Krūties vėžys - vienas dažniausių onkologinių susirgimų, varginančių moteris visame pasaulyje.
Per pastaruosius tris dešimtmečius Jungtinėse Amerikos Valstijose 6 kartus padaugėjo krūties vėžio atvejų.
Todėl atvykusi į Lietuvą profesorė Beryl McCormick iš Niujorke įsikūrusio vėžio centro „Memorial Sloan Kettering“ nagrinėjo sudėtingą temą, ar reikia gydyti jonizuojančiąja spinduliuote, kai yra nulinės stadijos krūties vėžys, vadinamoji carcinoma in situ.
Toks vėžys dar nepasireiškia klinikiniais simptomais. Netgi atliekant ankstyvąją krūties vėžio patikrą šis piktybinis navikas gali būti laiku nepastebėtas.
Amerikiečių mokslininkų tyrimų duomenys rodo, kad per pastaruosius tris dešimtmečius JAV pagerėjo ne tik krūties vėžio diagnostika, bet ir gydymas.
Praėjus 10 metų nuo tos dienos, kai nustatomas krūties vėžys, moterų išgyvenamumas JAV siekia nuo 66 iki 91 proc.
Pacientės amžius taip pat yra svarbus - kuo jaunesnė moteris, tuo piktybinis navikas paprastai būna agresyvesnis.
Pavyzdžiui, vyresnių nei 40 metų moterų 10 metų išgyvenamumas siekia 91 proc., o jaunesnių nei 40 metų - 66 proc.
Patikros taikomos dešimtmečius
Niujorko ligoninėje, kur dirba B.McCormick, įprasta, kad nulinės stadijos krūties vėžys yra tiriamas genetiškai, taip pat yra nustatomi vėžio žymenys. „Yra žinoma, kad kai kurios krūties vėžio formos yra atsparios spindulinei terapijai, todėl reikia kuo daugiau žinoti apie piktybinio naviko biologines savybes“, - teigė profesorė.
Puikių krūties vėžio gydymo rezultatų JAV gydytojai pasiekė ir dėl gerai organizuotų profilaktinių patikrų, kurios šioje šalyje taikomos kelis dešimtmečius.
Tokia patirtis yra naudinga ir Lietuvai, įdiegusiai ne vieną patikros programą. Šiuo metu mūsų šalyje yra taikomos gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio patikros programos.
Jų tikslas - apimti kuo didesnę Lietuvos gyventojų populiaciją, nes tik tokiu būdu įmanoma sumažinti mirtingumą nuo gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio.
Gavo dvi Nobelio premijas
Spindulinės terapijos užuomazgos neįsivaizduojamos be radioaktyvumo tyrimų. 1903 metais lenkų kilmės mokslininkė Maria Sklodowska-Currie gavo Nobelio premiją už radiacijos tyrimus, o 1911-aisiais - antrąją Nobelio premiją chemijos srityje už polonio ir radžio atradimus.
Sparčiai besivystanti šiuolaikinė spindulinė terapija apima įvairius metodus, pavyzdžiui, brachiterapija pasižymi tuo, kad įterptas į audinius radioaktyvus šaltinis vietiškai apšvitina piktybinį naviką.
Tai, kad brachiterapija gali padaryti stebuklų, tarptautinėje konferencijoje atskleidė gydytojas A.P.Gerbaulet-Le Gaonach iš Paryžiaus.
Jis neslėpė pasitenkinimo, pasakodamas vienos prancūzės ligos istoriją. Prieš 15 metų pacientei nustatytas gimdos kaklelio vėžys, ji buvo gydyta brachiterapija. Vėliau sukūrė šeimą, pastojo ir sugebėjo pagimdyti sveiką kūdikį.
Vien ginekologijoje brachiterapija taikoma beveik 50 proc. atvejų, o gydant krūties vėžį - iki 12 proc.
Pasitaikė ir paklydimų
Radioaktyvių medžiagų atradimas įaudrino ne tik mokslininkų, bet ir šarlatanų vaizduotę.
Pavyzdžiui, po Antrojo pasaulinio karo buvo gaminami kosmetiniai kremai, kurių sudėtyje buvo radioaktyvių medžiagų. Netgi kūdikiams skirtos higienos priemonės, pavyzdžiui, soda buvo vadinama atomine, nes ji buvo radioaktyvi.
Domėjimasis radioaktyvumu pasiekė irt JAV. Šioje šalyje radioaktyvios medžiagos buvo naudojamos net prezervatyvams. Tik gerokai vėliau susigriebta, kad šis poveikis gali būti kenksmingas.
Kur kas labiau pasisekė medikams, kūrusiems naujus spindulinio gydymo metodus.
Pavyzdžiui, radžio aplikatoriais buvo siekta gydyti ne tik krūties vėžį, piktybinius ginekologinius susirgimus, bet ir hemorojų, aterosklerozę.
Brachiterapijai pradėti taikyti radioaktyvių metalų izotopai: auksas, kobaltas, radis, iridis, cezis, kalifornis.
Radį naudojo ir Lietuvoje
Praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje pirmuosius radžio gabalėlius į Lietuvą iš Sankt Peterburgo parsivežė profesorius Borisas Luchtanas.
Dėl unikalių radžio savybių jis buvo naudojamas kaip aplikatorius, gydant onkologinius odos ir ginekologinius susirgimus.
1986 metais Vilniaus universiteto onkologijos instituto radioterapeutai, vadovaujami profesoriaus Konstantino Valucko, gydė pacientus, naudodami radioaktyvų kalifornį (252 Cf).
Tuo metu šis unikalus gydymo metodas buvo taikomas vos keliose šalyse: Lietuvoje, JAV ir Rusijoje. Iki šiol tarptautiniuose onkologų renginiuose didelio susidomėjimo sulaukiau daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus sostinės medikų gydytų ligonių išgyvenamumo analizė.
Šiuo metu radioaktyvius šaltinius keičia naujos technologijos: linijiniai greitintuvai, brachiterapijos aparatai, turintys sudėtingas planavimo ir dozimetrines sistemas.
Planuojant spindulinį gydymą, naudojamas kompiuterinis tomografas ir magnetinis rezonansas.
Viltis pasveikti - vis stipresnė
- Chirurgija, medikamentai ir spindulinė terapija - trys banginiai, kuriais remiasi sudėtinis vėžio gydymas. Ar šioje srityje Lietuva žengia koja į koją su mokslo pažanga? O gal atsilieka? - pasiteiravau profesoriaus Konstantino P.Valucko.
- Manau, didelė dalis kitų specialybių gydytojų mažai žino apie spindulinės terapijos efektyvumą ir jos galimybes, ką ji gali duoti pacientui, derinant su kitais gydymo metodais.
- Pagal pacientų skaičių, kuriems Lietuvoje yra taikoma spindulinė terapija, mūsų šalis dar atsilieka. Kodėl?
- Čia tik dalis tiesos. Mes turime lyginti, kokie pacientų srautai yra Lietuvoje ir kitose šalyse. Turiu galvoje užleisto vėžio atvejų skaičių.
Vėžio stadijų požiūriu, pacientų srautai smarkiai skiriasi Lenkijoje, Prancūzijoje ir Lietuvoje.
Laiku nustačius ankstyvąsias vėžio stadijas (I ir II), yra didesnė galimybė taikyti radikalią spindulinę terapiją.
Kalbu apie spindulinę terapiją ne kaip apie paliatyvųjį metodą, o kaip apie pagrindinį gydomąjį metodą, kuris gali išgydyti pacientą.
Vadinasi, nustačius ankstyvųjų stadijų navikus, yra perspektyvu taikyti naujas technologijas. O paliatyvusis gydymas reiškia tik tai, kad jonizuojančiąja spinduliuote stengiamasi pristabdyti piktybinį procesą, bet nekalbama apie išgijimą.
Sprendžia medikų komisija
- Būkime atviri, kai kurie pacientai, sužinoję, kad jiems yra siūloma spindulinė terapija, patiria šoką. Ar jie vis dar būgštauja, kad nukentės nuo radioaktyvumo?
- Manyčiau, kur kas didesnis šokas būna tada, kai žmogus sužino, kad jas serga vėžiu. Vėliau daug kas priklauso nuo gydytojo, randančio bendrą kalbą su pacientu.
Kokią pasirinkti gydymo taktiką, sprendžia ne vien gydytojas onkologas radioterapeutas, bet specialistų komisija.
Ji įvertina paciento būklę, naviko išplitimo laipsnį, siūlo optimaliausią gydymo taktiką.
Dažnai pacientas serga ne viena, o keliomis lėtinėmis ligomis, todėl taip pat aptariamas galimas nepageidaujamas gydymo poveikis.
Nebeliko standartinio metodo
- Onkologijoje vis dažniau taikomas individualus gydymas. Ką tai reiškia?
- Kadangi navikai skiriasi savo savybėmis, todėl pastaruoju metu daug dėmesio tenka navikų biologijai.
Mūsų institute yra įkurtos Molekulinės onkologijos, Imunologijos, Biomedicininės fizikos laboratorijos.
Turime puikių šių sričių specialistų, atliekančių tyrimus. Jų rezultatai padeda parinkti pacientams individualizuotą gydymą. Kita vertus, tokiu būdu įmanoma iš anksto įvertinti, ar spindulinis gydymas bus efektyvus, ar - ne, kaip toliau vystysis liga.
Galiu drąsiai pasakyti, kad onkologijoje nėra standartinių metodų - tai, kas tinka vienam ligoniui, gali netikti kitam. Todėl esame priversti eiti individualizuoto gydymo keliu.
Spindulinė terapija, taip pat chemoterapija arba šių metodų derinys gali turėti ir nepageidaujamą poveikį.
Vadinasi, pacientui būtina skirti tinkamiausią ir mažiausiai žalojantį gydymą.
Pacientų srautas - nemažėja
- Iš JAV atvykusi mokslininkė B.McCormick pateikė įspūdingų duomenų. Kada Lietuva pasieks tokį lygį?
- Šiuo metu onkologija yra sparčiai besivystanti medicinos sritis. Mes turime visą būtiną įrangą spindulinei terapijai. Nežinau, kaip bus rytoj, nes medicinos įranga taip pat sensta.
Prieš 14 metų onkologijos institutas įsigijo pirmą linijinį greitintuvą. Dabar tokių aparatų turime keturis, o pacientų srautas nė kiek nemažėja.
Per dieną linijiniu greitintuvu įmanoma gydyti apie 40 pacientų, o pas mus, institute, kasdien priimama 120 ligonių, vadinasi, triskart daugiau.
Nepasakysi pacientui: „Būk geras, palauk tris mėnesius“.
- Kokiu būdu pavyko pasikviesti į Lietuvą medicinos žvaigždes?
- Neturiu paslapčių. Tai nėra sudėtinga. Vilniaus universiteto onkologijos institutas yra kelių prestižinių organizacijų tikrasis narys, mes priklausome Tarptautinei vėžio kontrolės organizacijai, taip pat - Europos vėžio institutų organizacijai.
Mūsų radioterapijos specialistai taip pat glaudžiai bendradarbiauja su pasaulio korifėjais tarptautinėse konferencijose, stažuojasi užsienio šalių institutuose.
